TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vartoti narkotikus skatina įstatymai?

2010 11 06 0:00
Teisminė praktika iškalbinga - narkomanui labiau apsimoka narkotikus "suvalgyti", nei bandyti juos paslėpti.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Kova su narkomanija mūsų krašte būtų sėkmingesnė užlopius dar nuo sovietmečio įstatymuose žiojinčią skylę. Tačiau to daryti neskubama, todėl narkotikų įsigiję asmenys baudžiamosios atsakomybės dažnai išvengia, o administracinės bausmės jų negąsdina.

Apie tokią tendenciją byloja teismų praktika. Jiems ne kartą teko spręsti, kaip nubausti panašiomis aplinkybėmis policijai įkliuvusius narkomanus.

"Įsivaizduokite paprastą situaciją. Romų tabore du narkomanai įsigyja po dozę. Prie jų privažiuoja policijos ekipažas. Vienas narkomanų spėja susišvirkšti narkotikų, kitas - ne. Kas toliau? Spėjęs susišvirkšti dozę asmuo baudžiamas administracine tvarka, o įkliuvusiajam su narkotikais gresia baudžiamoji atsakomybė. Teisminė praktika iškalbinga - narkomanui labiau apsimoka narkotikus "suvalgyti", nei bandyti juos slėpti", - LŽ sakė Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Olegas Šibkovas. Anot jo, tokia padėtis verčia susimąstyti, ar įstatymais nėra skatinamas narkotikų vartojimas.

Vienoda traktuotė

Absurdiška situacija susiklostė dėl to, kad už tas pačias nusikalstamas veikas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK) ir Baudžiamasis kodeksas (BK) numato skirtingą atsakomybę. Dar 2006 metais į BK siekta perkelti dalį ATPK nuostatų, kurios labiau sietinos su kriminaliniais nusikaltimais. Tačiau to sklandžiai padaryti nepavyko.

"Atskirti atsakomybės rūšis - sena teorinė teisės problema. Šį pavyzdį atitinkančių BK ir ATPK straipsnių dispozicijos yra tokios pačios. Tiek nusikalstama veika, tiek jos pavojingumas apibūdinami vienodai", - pabrėžė O.Šibkovas.

Bandant pritaikyti kurį nors iš abiejuose kodeksuose esančių straipsnių susiduriama su praktiniais keblumais. Aiškinantis su narkotikais susijusius nusikaltimus itin svarbus aptiktų medžiagų kiekis. Dozę susileisti spėjusį asmenį nuo griežtesnės bausmės gelbsti tai, kad sunku nustatyti, kokį kiekį narkotikų jis suvartojo.

Pagal ATPK asmeniui, kuris be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines arba psichotropines medžiagas, gresia vos iki 500 litų bauda.

Priešinga situacija, kai narkomanas sulaikomas su narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis. Nustačius jų kiekį narkomanas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o tokiam asmeniui gresianti griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tačiau teismas gali taikyti ir alternatyvias bausmes - baudą arba areštą.

Problemos nemato

Narkotikų kontrolės departamento (NKD) atstovai dėl tokios situacijos problemų neįžvelgia. Paprašyti pakomentuoti savo poziciją, jie tesugebėjo pacituoti minėtų straipsnių turinį. Nesulaukta atsakymo ir į klausimą, ar NKD teikė Vyriausybei siūlymų dėl būtinų pataisų. Nors NKD nuolat kritikuojamas dėl neveiklumo, tačiau departamento direktorė Audronė Astrauskienė yra nepakeičiama dar nuo premjero Algirdo Mykolo Brazausko laikų. Gal todėl ir nepakeičiama?

Už NKD atstovus gerokai iškalbingesnė statistika. Nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, skaičius pradėjo augti dar 2002-aisiais ir kasmet darėsi vis grėsmingesnis. 2002 metais tokių veikų užregistruota 937, 2009-aisiais - 2189. Pernai baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta 1313 asmenų, o administracine tvarka bausti 3102 (2008 metais - 2281 asmuo). Taigi pastarasis skaičius šoktelėjo beveik trečdaliu.

Be duomenų apie įkliuvusius narkomanus, itin svarbi finansinė narkotinių medžiagų apyvartos mūsų krašte dalis. Tačiau NKD tokios informacijos negali suteikti.

"Narkotikų kainų niekas oficialiai nenustato, jos yra skirtingos kiekvienu atveju, kinta atsižvelgiant į perkamą ir parduodamą kiekį, sandėryje dalyvaujančio asmens patikimumą, medžiagos kokybę, sandėrio vietą, transporto išlaidas ir pan. Policija analizuoja narkotikų kainas, tačiau ši informacija neviešinama", - LŽ raštu atsiųstame atsakyme dėstė NKD direktorė A.Astrauskienė.

Nors NKD atstovai dėl tas pačias veikas apibūdinančių straipsnių taikymo neįžvelgia problemos, tokiai jų pozicijai nepritaria Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras. "Neteko nieko girdėti apie šią situaciją. Jeigu tokie dalykai vyksta, būtina imtis veiksmų. Tam šiuo metu itin palankus metas, nes kaip tik vyksta ATPK peržiūrėjimas", - sakė jis.

S.Šedbaras įsitikinęs, kad NKD į šią spragą taip pat neturėtų žiūrėti pro pirštus. "Departamentas gali teikti siūlymus Vyriausybei. Parodžius iniciatyvą, nereikėtų įvairių tarpininkų", - pabrėžė komiteto pirmininkas.

Policijos pastangos - beprasmės?

Narkomanija tam tikru požiūriu gali būti lyginama su prostitucija. Mat abiem atvejais ne tik nesumokamos skirtos baudos, bet ir toliau užsiimama nusikalstama veika.

"Tuos pačius narkomanus policija sulaiko kasdien. Teisme nuolat keliamas klausimas: tai yra pakartotinis ar tęstinis pažeidimas? Tačiau susiformavo praktika, kad kaskart į teismo salę atvestas narkomanas baudžiamas tarsi iš naujo", - teigė O.Šibkovas.

Teisėjas įsitikinęs, kad visos teisėsaugos pastangos nukreiptos narkomanui pagauti, tačiau toks požiūris nebeduoda norimų rezultatų. "Yra tokių asmenų, kuriems gali skirti kad ir 100 baudų, vis tiek jų nemoka. Narkomanas - ligotas žmogus. Apmaudu, kad policijai įkliūva žemiausio rango nusikaltėliai. Platintojai nuolat išsisuka nuo atsakomybės. Juolab kad teisme narkomanas niekada nepapasakos, iš ko pirko dozę", - sakė O.Šibkovas.

Romų taboro teritoriją prižiūrinčio Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Robertas Daugėnas nelinkęs sutikti su O.Šibkovo pozicija dėl beprasmio policijos darbo. "Jeigu narkomanas nesumoka baudų, tada skiriami viešieji darbai arba administracinis areštas. Įsivaizduokite narkomaną, kuriam už grotų tenka praleisti 30 parų", - tvirtino jis.

Liga ar nusikaltimas?

Teisėjo O.Šibkovo įsitikinimu, į narkotikus įnikęs asmuo mūsų krašte nėra skatinamas gydytis. "Reikia kovoti ne su problemos pasekmėmis, o su priežastimi. Vis dėlto Lietuvoje, galima sakyti, nėra tokios programos, kuri padėtų narkotikus vartojančiam žmogui atsikratyti šio įpročio. Nagrinėjant bylas teko bendrauti su narkomanais, kurie net nežinojo, kad gydymo programos iš viso egzistuoja. Įstatymuose įtvirtinta nuostata, kad narkomanas atleidžiamas nuo atsakomybės tada, kai pradeda gydytis. Reikėtų sekti šiuo pavyzdžiu ir teismo sankcijas taikyti tik tuo atveju, kai narkomanas piktybiškai vengia specialistų pagalbos", - teigė O.Šibkovas. Jis įsitikinęs, kad svarbiausia atsakyti į klausimą: narkotikų vartojimas - liga ar nusikaltimas?

Kai kuriose šalyse už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, kaip ir Lietuvoje, numatyta administracinė atsakomybė. Vis dėlto numatytose išimtyse tvirtinama, kad nuo atsakomybės asmuo bus atleistas ne tik tuo atveju, kai pradės gydytis, bet ir tada, kai pareikš sutinkantis tai daryti. "Jeigu Lietuvoje sučiuptas narkomanas pasakytų, jog nori gydytis, jam turbūt tektų atsakyti, kad tam nėra sudaryta sąlygų", - piktinosi teisėjas.

Su tokia pozicija kategoriškai nesutinka NKD atstovai. Departamento pateiktais duomenimis, Lietuvoje veikia 14 vadinamųjų žemo slenksčio kabinetų (juose priklausomi asmenys gauna įvairias socialines ir medicinines paslaugas), 19 ilgalaikės ir socialinės reabilitacijos bendruomenių ir 5 priklausomybės ligų centrai. Įstaigų, kuriose priklausomiems nuo narkotikų asmenims teikiama pagalba, skaičius įspūdingas. Vis dėlto, jeigu teisme atsidūrę narkomanai dievagojasi apie teikiamą pagalbą nieko negirdėję, tokia situacija verčia abejoti minėtų įstaigų veikla.

A.Astrauskienės teigimu, pagal Narkologinės priežiūros įstatymą asmuo gali būti guldomas į ligoninę, jei jis kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms. "Narkomanas gali būti priverstinai gydomas, jeigu jam inkriminuojami itin sunkūs nusikaltimai - žmogžudystė, ginklo panaudojimas ir pan. Tokiu atveju teismo sprendimas turi būti įtikimas ir argumentuotai pagrįstas. Jeigu narkomanas pats nesutinka gydytis, toks sprendimas turi būti paremtas artimųjų prašymu. Tai - vienas iš sprendimo būdų", - tvirtino NKD direktorė. Tokia pat tvarka taikoma norint priverstinai gydyti nepilnamečius.

 

Valstybinė kontrabanda

Nepatikėsite, bet Seime buvo svarstomas klausimas dėl nemokamo metadono preparato teikimo laisvės atėmimo vietose! Kaip kaliniai pasiekė tokio aukšto lygio problemos svarstymo - neįsivaizduojama! Nebuvo girdėti nei bado streikų, nei sukilimų ar sugulimo ant gultų, bet va Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija 2010 10 27 svarstė - duoti kaliniams linksmybės ar neduoti?

Ar nekeista, kad Vyriausybė nekreipė dėmesio nei į pedofilijos aukų bado akciją prie prokuratūros, nei į policijos bado akciją prie Seimo, o va kaliniai tyliai tyliai ir įslinko į Lietuvos širdį - parlamentą...

Ypač keistai metadono klausimas buvo pateiktas svarstyti, būtent - kaip "pakaitinė terapija", o ne narkomanų lepinimas... Tik neaišku, ką metadonas turėjo kaliniams pakeisti? Ar tik ne alkoholizmą?

Kad lietuvaičiai nusišnapsinę - niekam ne paslaptis. Viešai visiems žinoma ir netgi skelbiama, kad kiekvienam tautiečiui "ant galvos" (o kodėl ne į gerklę?) tenka 20 litrų gryno alkoholio. Apie narkomaniją kol kas šitaip baisiai nekalbama. O ir Seimo posėdyje skambėję skaičiai palyginti labai kuklūs. Antai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai lyg ir minėjo 450 registruotų metadono vartotojų, o priklausomybės centrai šiuos skaičius ginčijo ir teigė, kad pas juos užsiregistravę vos po kelis narkomanus... Priešingas puses sukoreliavus (t. y. abu skaičius sudėjus ir perpus padalijus) vidutiniškai išeitų, kad turime apie 235 besikvaišinančiuosius metadonu.

Toks vidutinio statistinio skaičiaus išvedimas reikalingas tam, kad pateisintume nepasitikėjimą abiem institucijomis (SAM ir priklausomybės centrais), kurios savo darbo (arba atvirkščiai) labui manipuliuoja skaičiais. Sakykime, SAM suinteresuota didesniu narkomanų skaičiumi, kad galėtų išpirkti didesnį metadono kiekį. Taigi ir iš biudžeto išpešti daugiau lėšų. Tuo tarpu priklausomybės centrai sako įregistravę tik po 2-5 narkomanus kiekviename skyriuje, taigi per visą Lietuvą gautume apie 20-30 "pakaitine terapija" metadonu besigydančių narkašų.

Iškart kyla klausimas, kodėl dėl 20-30 nusikvaišinusių renkasi speciali Seimo komisija, kviečiasi būrį specialistų bei suinteresuotųjų ir jau antrą kartą nieko neišsprendę - išsiskirsto?

Gal skaičiai ką nors pasakys?

SAM dėl 450 registruotų narkomanų užsisako ir iš užsienio užsipirkusi atsiveža 7,8, o šiemet net 11 tonų metadono! Išeitų, kad kiekvienam besigydančiam "pakaitine terapija" narkomanui veltui tenka 27 litrai metadono per metus!

O jergutėliau! Taigi 7 litrais daugiau, nei mūsų pijokėliai prageria! Ir dar kokia nelygybė - narkašo metadoną Vyriausybė dalija veltui ir dar aukštos kokybės, pirktą užsienyje, o tuo metu girtuoklėliai tručinasi kaukoliniais, odekolonu ir netgi spiritiniais plovikliais...

Metadono skyrimą kaliniams svarstė Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija su pirmininkaujančiąja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nare Vince Vaidevute Margevičiene priešaky. Kalinių palepinimo narkotikais projektą narsiai rėmė ir gynė dar socialdemokratų paskirta Narkotikų kontrolės departamento direktorė Audronė Astrauskienė. Koks gražus konservatorių ir socialdemokratų sutarimo pavyzdys.

Tuo tarpu Kalėjimų departamento atstovai lyg ir nemato jokios problemos, nors sutinka, kad kaliniai reikalauja metadono...

Pažiūrėkime, kas darosi pasaulyje, kad žinotume, kiek reikia mums dar nusmukti? Taigi nieko panašaus, nei ką V.Margevičienė, nei ką A.Astrauskienė teigia! Netgi atvirkščiai - nustatyti priešingi rezultatai po "gydymo" metadonu! Antai JAV narkomanija padidėjo 5 kartus, o, tarkime, Lietuvos ateities žydrajame švyturyje - Švedijoje - trečdalis metadoninio gydymo pacientų - mirė!

Šis faktas kelia labai kudlotą įtarimą, kad mūsiškės metadono propaguotojos gal turi visai kitą tikslą, bandydamos prastumti "pakaitinę terapiją" kaliniams?.. Ar kartais tai nebus užmaskuotas mirties bausmės grąžinimas, tik ne į Baudžiamąjį kodeksą, o per sveikatos apsaugą? Žiūrėk, per kelis mėnesius trečdalio kalinių ir nebelieka ant svieto! Svarbiausia, kad jie patys labai noriai ir aktyviai dalyvautų tokioje "terapijoje"! Tai būtų lyg ir mirties bausmės bei eutanazijos simbiozė su labai naudingu visuomenei rezultatu. Per metus trečdaliu sumažėja recidyvistų, trečdaliu sumažėja ir dotacijos iš biudžeto, ir nereikia šešėlinio pelno patamsiais graibyti! O per metelius kitus, žiūrėk, ir atsikratome viso kriminalinio kontingento bei išplaukiame Europos Sąjungoje kaip visai nusikalstamumo atsikračiusi valstybė! Ir papildomi rūpesčiai dėl kalinių nedarbo atkristų - tikriausiai džiaugiasi buvęs profsąjungos lyderis Andrius Sysas, rėmęs programą?

Tačiau pati labiausiai viliojanti perspektyva - metadono "likučių" pelningas realizavimas... Netgi dabar, dar net nepriėmus šios puikios programos, jau matyti jos žavingi ir viliojantys horizontai... Pasvarstykite patys.

11 tonų metadono 1 litro talpos induose... Jei viena dozė - 5 gramai (50 miligramų), vienam litrui iškart reikia 200 narkomanų, užsiregistravusių "pakaitinei terapijai". Kaip juos iš visos Lietuvos suvaryti krūvon, jei pagal SAM duomenis jų iš viso tėra 450?!

Apie 188 litrus metadono patenka į vaistines. Po 27 litrus kiekvienam narkašui tikrai neatiduoda, nes po 5 gramus dozė per metus nesudaro netgi 2 litrų, o jau 27 litruose - net išsimaudyti galima būtų. Kur dingsta 90 proc. metadono kasmet? Gal per narkotikų prekeivius į gatves paleidžiama? Tai kad čia ne milteliai ir į 5 gramų bonkeles neperpilstysi 1 litro pakuotės. Taigi net čigonų taborai atpuola, o tai reiškia, kad pirkėjas turi būti urmu superkantis po 1 litrą ir daugiau. Akivaizdu, jog ir pirkėjų Lietuvoje nėra, ir kalėjimų paslėpti tokiam metadono kiekiui (11 tonų) nepakanka. Taigi dingti 11 tonų litrinėse pakuotėse supilstyto metadono gali tik užsienyje.

Čiumpame SAM už atlapų ir klausiame - juk vaistai griežtai kontroliuojami, receptiniai, taigi be pėdsakų negali išgaruoti. Kur likę nuo vaistinių 10,812 tonos metadono, po 188 litrus išdalijimo vaistinėms? Tačiau tokių duomenų nei SAM, nei Narkotikų kontrolės departamentas neturi, nors tu ką! Siūloma labai sudėtinga paklausimo per ligonių kasą procedūra, kai tuo metu į Seimą turėjo ateiti su visais skaičiais patys... O atėjo kaip saugumiečiai be 12 pažymų iki šiolei...

Tai ką tas Narkotikų kontrolės departamentas daro? Kaip, ką ir su kuo jie kontroliuoja vien tik metadoną, jau apie morfijų nekalbant?! Kur dingsta iš mokesčių mokėtojų kišenių nupirktos 11 tonų metadono, nemokamai dalijamo, jei Lietuvos vartotojus ant pirštų skaičiuojame, o gundomi kaliniai - dar neįteisinti?

Jau suskaičiavome, kad iš 11 tonų 188 litrus gauna vaistinės, 450 SAM registruotų narkašų turėtų atitekti mažiau nei 90 litrų, t. y. 1 tona žinom, kam išdalijama, o kur dar 10 tonų dingsta?!! Kur 10 tonų, už kurias mokesčių mokėtojai sumokėjo, o SAM ir Narkotikų kontrolės departamentas nežino, kur padėjo?!

Negaliu patikėti, kad pati SAM tuos narkotikus kontrabanda gal į svečias šalis išvežė? Valstybinės kontrabandos pasaulyje nėra! Ir Lietuva tokio naujadaro negalėjo sugalvoti!!!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"