TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vartotojų organizacijos teigia, kad buvo ignoruojamos

2011 09 29 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Šiandien Seimas turėtų galutinai apsispręsti dėl Šilumos ūkio įstatymo pataisų, kurios po prezidentės veto buvo svarstomos pakartotinai. Nors pataisos turėtų labiau apsaugoti vartotojus, tačiau keturios vartotojų ir būsto savininkų teises ginančios organizacijos teigia, kad svarstant įstatymą komitetuose į jų nuomonę nebuvo atsižvelgta, o pats įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Praėjusį antradienį Seimo nariai, svarstydami prezidentės teiktas Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis siekiama atskirti šilumos gamybą, skirstymą ir administravimą, buvo priversti padaryti pertrauką iki ketvirtadienio. Akibrokštą padarė "darbietis" Kęstutis Daukšys, pasiūlęs sušvelninti nuostatą, kuri riboja žmonių teisę rinktis. Tuo tarpu prezidentės variante griežtai numatyta, kad šilumos punktų negali prižiūrėti su šilumos tiekėjais susijusios įmonės.

Vartotojų nuomonė buvo neįdomi

Vartotojų organizacijos taip pat įsitikinusios, kad prezidentės teiktos įstatymo pataisos riboja turto savininkų teisę rinktis. Rašte, adresuotame Seimo nariams, Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas Antanas Miškinis, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas Algirdas Goldenis ir Lietuvos vartotojų asociacijos prezidentas Stanislovas Juodvalkis teigia, kad parlamentarai visiškai nesiskaito su jų nuomone. "Mūsų organizacijos aktyviai teikė Seimui pasiūlymus dėl projektų tobulinimo, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta", - rašoma dokumente.

Būsto savininkų ir vartotojų organizacijų rašte taip pat nurodoma, kad jų siūlyti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai įpareigotų šilumos tiekėjus perduoti šilumos punktus daugiabučių namų savininkams ir suteiktų jiems teisę patiems spręsti, kas juos prižiūrės. Tuo tarpu Seimo Ekonomikos komiteto patvirtintas projekto variantas savininkams nesuteikia galimybių perimti šilumos punktus savo nuosavybėn ir kartu numato ribojimus renkantis šilumos sistemų prižiūrėtoją. Tai, anot jų, mažina konkurenciją ir akivaizdžiai riboja vartotojų pasirinkimo galimybes.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas J.Antanaitis LŽ sakė, kad atsakymą į šį raštą atsiuntė Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis. Jis informavo, jog keisti įstatymo projekto jau nebėra laiko. "Tačiau kažkokios ypatingos reakcijos mes nepajutome", - teigė rūmų prezidentas.

Pasigenda pasirinkimo laisvės

Pasak Būsto valdymo ir priežiūros rūmų vadovo, dabartinėje Šilumos ūkio įstatymo pataisų redakcijoje numatytas prievartos mechanizmas sukelia natūralų pasipriešinimą. O juk kiekvienas žmogus norėtų pats būti savo turto šeimininkas.

"Pritariame nuostatai, kad šilumos punktai, kaip ir visas kitas turtas, esantis name, turi priklausyti savininkams. Ir jeigu tas turtas priklauso mums, juo norėtume disponuoti patys. Jeigu bendrijai naudinga šilumos prižiūrėtoju pasirinkti konkretų asmenį, kuris turi licenciją, mums turi būti suteikta galimybė savo turto priežiūrą patikėti jam. Jeigu bendrijai naudingiau šilumos punkto priežiūrą atiduoti kokiai nors bendrovei, tam taip pat neturėtų būti kliudoma. Jokiais teisės aktais neturėtų būti ribojamos galimybės prižiūrėti savo turtą taip, kaip norėtų patys savininkai", - kalbėjo J.Antanaitis.

Tuo tarpu, pasak jo, dabartinė įstatymo projekto redakcija numato apribojimus, ir jeigu ji bus priimta, bendrija pati negalės prižiūrėti savo nuosavybės, bet privalės ją patikėti tiems, kam suteikta tokia teisė.

Prieštarauja Konstitucijai?

"Įstatymo projekte sakoma, kad su šilumos tiekėjais susijusios bendrovės negalės prižiūrėti šilumos punktų. Tačiau jeigu namo bendrijai pasirinkti tokią UAB labiau apsimoka? Man atrodo, kad pačios bendrijos turėtų nuspręsti, kas joms tinka, o kas - ne. Todėl mūsų teisininkai ir klausia, ar teisių apribojimas disponuoti savo turtu nesukelia prieštaravimų Konstitucijai? Įsivaizduokite, jeigu aš nusiperku automobilį, o pats vairuoti neturiu teisės, privalau samdyti vairuotoją, nors vairuotojo pažymėjimas leidžia transporto priemonę valdyti pačiam. Manau, kad dabartinė įstatymo projekto redakcija prieštarauja Konstitucijai, nes pažeidžia mano, kaip turto turėtojo, teises laisvai juo disponuoti", - tikino Būsto valdymo ir priežiūros rūmų vadovas.

J.Antanaičio manymu, dabartinė įstatymo redakcija galbūt ir suvaržys monopolininkų, veikiančių didžiuosiuose miestuose, apetitą. "Tačiau yra daug mažų miestų ir miestelių, kurių gyventojai, neturėdami pasirinkimo laisvės, dėl to gali ir nukentėti. Be to, jei bus draudžiama savininkams laisvai pasirinkti, kaip reikės spręsti sutarčių klausimą? Bendrija yra juridinis asmuo, ji turi teisę sudaryti sutartis, su kuo nori. Jeigu reikės nutraukti sutartis su administruojančiomis įmonėmis, ar tai nesukels bendrijoms papildomų teisinių pasekmių?" - klausė J.Antanaitis.

Būsto valdymo ir priežiūros rūmų vadovo įsitikinimu, numatomi apribojimai yra pertekliniai. Monopolininkai esą labai išradingi ir jie gali sugalvoti įvairiausių būdų, kaip apeiti šiuos apribojimus. "Vadinasi, esmė yra ne draudimai. Išeitis gali būti tik viena - suteikti galimybes savininkams rinktis, ginti savo teises ir interesus. Taip pat svarbu įvesti griežtesnę šilumos mazgus eksploatuojančių įmonių ir asmenų kontrolę. Šiandien tokios kontrolės kol kas nematome", - įsitikinęs J.Antanaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"