TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vasarą vaikai prieglobstį randa dienos centruose

2016 06 15 10:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vaikams iš socialinės rizikų šeimų vienintelis išsigelbėjimas vasarą – vaikų dienos centrai (VDC), kuriuose jie gali pavalgyti, pažaisti ar tiesiog saugiai praleisti laiką. 

Dienos centrų vadovų teigimu, atėjus vasarai centruose vaikų nepadaugėja – juos ir toliau lanko tie, kurie kasdien centre leidžia laiką po pamokų per mokslo metus. Nors centrai vasarą vaikams atviri tik kelias valandas, jų darbuotojai stengiasi rengti įvairias išvykas, sugalvoti kuo daugiau veiklų, plėsti vaikų akiratį ir padėti jiems turiningai bei saugiai praleisti vasaros atostogas.

Pasak VŠĮ „Gelbėkit vaikus“ Raguvėlės vaikų dienos centro vadovės Reginos Zorgevičienės, tiek per mokslo metus, tiek vasarą dienos centrui nėra kada atsipūsti ir jis dirba be atostogų. Vasarą vaikų čia šiek tiek padaugėja, tačiau paprastai vasaros dienas centre leidžia dvidešimt nuolatinių globotinių, kurie iš aplinkinių kaimelių suvažiuoja dviračiais.

„Dažniausiai vasarą pas mus lankosi tie vaikai, kurie čia užsuka ir per mokslo metus, kaip mes sakome, nuolatiniai mūsų lankytojai. Dalis šių vaikų vasarai išvyksta pas giminaičius. Pavyzdžiui, viena mūsų mergaitė išskrido pas seserį į Angliją. Mūsų dienos centras yra įsikūręs tarp kitų aplinkinių kaimelių, tad vaikai, kurie atvažiuoja atostogauti pas senelius ir neturi kuo užsiimti, ateina pas mus ir prašo leisti čia pabūti“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo R. Zorgevičienė.

Šiame centre glaudžiasi ne tik vaikai iš socialinės rizikos šeimų, bet taip pat ir iš daugiavaikių šeimų, turintys tik vieną iš tėvų, ar turintys tam tikrų psichologinių problemų vaikai, kuriems reikia aktyvios nuolatinės veiklos. „Antai viena mama augina tris vaikus, jos šeima tvarkinga, bet vienai mamai sunku ir vaikus prižiūrėti, ir dirbti. Tad jos vaikai per vasaros atostogas ateina leisti laiką pas mus. Yra vaikų, kurie linkę į nusikalstamumą, todėl jiems reikalingas nuolatinis užimtumas, kad jie neslankiotų kažkur gatvėse“, – kalbėjo R. Zorgevičienė.

Kauno maltiečių VDC vasaros metu taip pat lanko nuolatiniai jo globotiniai, kurių iš viso yra dvidešimt. Anot šiame centre dirbančios socialinės pedagogės Rūtos Gudavičiūtės, centras gali priimti ribotą skaičių vaikų, kurių amžius – iki aštuoniolikos metų, tačiau pasitaiko ir išimčių.

„Neseniai vienai mūsų centro lankytojai jau sukako aštuoniolika metų. Nors mūsų projektai finansuoja veiklą, kuri skirta vaikams iki aštuoniolikos metų, bet negalime vaiko tiesiog išvyti. Tai merginai mūsų centro durys visada atviros, ji ir toliau kasdien ateina pas mus, nes jai to reikia. Ir mes džiaugiamės, kad jai pas mus gera“, – sakė R. Gudavičiūtė.

Grigiškėse esančiame vaikų dienos centre „Grijos vaikai“ kartais susirenka ir iki keturiasdešimties vaikų. Pasak šio centro direktorės Jelenos Iluk, į centrą vaikai ateina, kada nori, tad kartais tam jų norui dingus, jie tiesiog nebeateina, o paskui vėl atsiranda.

„Vasarą centre vaikai keičiasi – kai kurie išvyksta pas gimines, kiti vasarą ateina ne vieni, o kartu atsiveda savo draugus. Kai kurie vaikai atsiveda ir jaunesnius broliukus ar seses. Vyksta savotiška migracija. Ypač vaikų būna daug tomis dienomis, kai mes organizuojame žygius ar išvykas, vaikams labai įdomu ir visi labai nori dalyvauti. Vidutiniškai vasarą centre kasdien būna apie 25 vaikus, bet kartais susirenka ir 40. Yra tokių vaikų, kuriems būtina ateiti, ir mes jiems rekomenduojame kiekvieną dieną lankyti mūsų centrą. Kai kuriose šeimose yra tokia situacija, kad mums tenka dirbti ne tik su tuo vaiku, bet ir su visa jo šeima“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo J. Iluk.

Išsilaiko rėmėjų ir gerų žmonių dėka

Visi vaikų dienos centrai išsilaiko iš vykdomų projektų, finansuojamų savivaldybių ir Vyriausybės institucijų, iš aplinkinių žmonių paramos, privačių rėmėjų ir begalinio centrų darbuotojų atsidavimo dėka. Pasak visų kalbintų dienos centrų darbuotojų, nė viename „netrykšta pinigų fontanai“, visuomet reikia sukti galvą kaip išsilaikyti ir priimti vaikus, kurių dažniausiai centrai gali priglausti tik ribotą skaičių. Kiekvienas VDC stengiasi pritraukti kuo daugiau savanorių, taip stiprinti savo darbuotojų pajėgas ir sutaupyti pinigų.

Anot Raguvėlės VDC vadovės R. Zorgevičienės, su finansiniais sunkumais šis centras nesusiduria, tačiau įvairių organizacijų parama labai svarbi. Į centrą dažnai atvyksta svečiai, kurie paprastai atkeliauja su dovanomis, kartais tai gali būti tiesiog kanceliarijos reikmenys, kurios, pasak R. Zorgevičienės, centrui tikrai labai reikalingos ir jų reikia nuolatos. Antai Vilniaus įmonė „Ernst&Young“ yra nuolatinė šio centro rėmėja – kas du mėnesius organizuojanti edukacinius užsiėmimus, kurių metu vaikus supažindina su įvairiomis profesijomis, vaikus ir pamaitina, o centrą aprūpina įvairiomis priemonėmis.

Tačiau darbuotojų, ir ypač pastovių, šiam centrui trūksta. „Labai trūksta darbuotojų. Turime dvi auklėtojas, kurios dirba po puse etato. Norėtųsi turėti darbuotoją, kuris dirbtų visą laiką. Įdarbiname pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą. Aišku, dirbame vedami geriausių norų ir stengiamės kaip galime padėti vaikams. Vasarą pavyksta pritraukti dirbti ir savanorių, tad būna šiek tiek lengviau“, – R. Zorgevičienė.

„Mus labai remia maltiečiai iš Vokietijos, jie mums padovanojo ir stalo futbolą, ir biliardo žaidimo stalą, ir išmanųjį televizorių. Būtent tai leidžia įdomiau pravesti vaikams įvairius mokymus, nes vizualinės priemonės labiau patraukia jų dėmesį. Tad smagu, kad turime neribotas galimybes paįvairinti mokymus, pasiūlyti vaikams kitokius žaidimus. Daug aplinkinių gyventojų rūpinasi, ar vaikai centre pavalgę, atneša mums maisto produktų“, – pasakojo Kauno maltiečių vaikų dienos centro socialinė darbuotoja.

Balandžio pradžioje duris atvėręs maltiečių VDC Tauragėje irgi buvo įkurtas gerų žmonių pagalbos dėka. Šio centro vadovė Renata Oželienė pasakojo, kad neturėjo net baldų, tik tuščią patalpą, kurią dar reikėjo ir suremontuoti. Tad centras įkurtas kartu su maltiečiais ir bendruomenės pagalba, savais ištekliais ir pačių darbuotojų rankomis.

Ji pasakojo, kad centrams įgyvendinant įvairius projektus, dažnai nefinansuojamos išlaidos degalams, todėl vaikams labai retai rengiamos išvykos, o „tikrai norisi parodyti jiems pasaulį, kuris yra už Tauragės miesto ribų, plėsti vaikų akiratį“. Finansavimas nėra didelis, todėl, kaip sako centro vadovė R. Oželienė, „esame įsprausti į konkrečius rėmus ir verčiamės kaip sugebam.“

„Mūsų vaikų dienos centras – ne biudžetinė įstaiga, tad gyvename iš gerų žmonių paramos. Sudėtinga išsilaikyti, nes išsilaikome tik iš projektų ir rėmėjų. O rėmėjų kiekvienais metais vis mažėja. Išsilaikyti labai padeda visa bendruomenė, tiesiog geri žmonės, pažįstami. „Maisto bankas“ aktyviai remia. Žmonės dažnai atneša vaikams ir maisto, ir drabužių, kitų daiktų. Mes juos išdaliname vaikams, kartais būna, kad žmonės atneša drabužių ir suaugusiems. Tada džiaugiamės, kad bent taip galime padėti ir kai kuriems šių vaikų tėveliams“, – pasakojo Grigiškių vaikų dienos centro vadovė J. Iluk.

Ne tik pramogauti

Tauragės maltiečių vaikų dienos centro vadovės R. Oželienės manymu, nors vasarą dienos centras rizikos grupių vaikams atviras tik keturias valandas, nuo 11 iki 15 valandos, tačiau ir tas kelias valandas vaikai turi galimybę nebūti gatvėje, atitrūkti nuo sunkios realybės, kuri dažno jų laukia namuose.

Centre lankosi vaikai ir iš daugiavaikių šeimų, bet daugiausia jų – iš socialinės rizikos šeimų. Tad daugelis centre besilankančių vaikų negauna ne tik socialinių įgūdžių, bet ir elementaraus auklėjimo savo šeimose, todėl centre vasarą ne tik pramogaujama, bet ir mokomasi elementarių, kasdienių buitinių įgūdžių.

„Vasarą dažniausiai daug žaidžiame, bet stengiamės ir mokytis. Dalyvavome viename socialinių įgūdžių projekte ir laimėjome programą, kurią įgyvendinsime šią vasarą. Vaikams tikrai tokių įgūdžių labai trūksta, elementarus arbatos gėrimas kartu jiems jau savotiškas socialinių įgūdžių mokymasis, auklėjimas – daugelis nežino, kad išgėrus arbatą reikia susitvarkyti savo vietą prie stalo, išsiplauti indus ir pan.“, – sakė R. Oželienė.

Centras stengiasi ir savotiškai auklėti rizikos grupės vaikų tėvus, parodyti jiems, kokios paramos ir globos reikia jų vaikams – pamačiusi, kad vaikas turi sunkių problemų, centro socialinė pedagogė apie tai praneša jo tėvams, kalbasi su jais, siūlo vaikus nekreipti pas kitus specialistus.

Visgi daugelis centrų stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę pabūti su vaikais gamtoje esant geram orui, todėl dažniausiai užsiėmimai jiems vyksta gamtoje, rengiamos išvykos ar vienos dienos stovyklos.

„Vasarą nereikia ruošti pamokų, todėl turime daugiau laiko kūrybinei veiklai, išvykoms. Mūsų centras yra netoli Panemunės šilo, tai kasdien rengiame žygius į Ažuolyną, prie Nemuno. O birželio pabaigoje planuojame ir stovyklėlę su vienos dienos nakvyne, su žygiu, su laužu. Tada jau visą dieną praleisime su vaikais“, – pasakojo Kauno maltiečių VDC darbuotoja R. Gudavičiūtė.

Ji taip pat pridūrė, kad Kaune trūksta ne vaikų dienos centrų, bet jaunimui, paaugliams skirtų centrų ar erdvių, kur šie galėtų praleisti laiką, tiesiog pabūti. „Dažnai mūsų centre vyresnieji būna tarsi broliai ir sesės tiems mažesniems vaikams, kurių ir yra daugiausia mūsų centre. Jei veikla būtų suskirstyta pagal amžiaus grupes, pavyktų pasiekti geresnių rezultatų, daugiau nuveikti ir su vaikais, ir su jaunuoliais, produktyviau tas kelias valandas išnaudoti“, – kalbėjo R. Gudavičiūtė.

„Mūsų centras iškėlė iniciatyvą, kad turėtų atsirasti daugiau pasivaikščiojimo takų, ateityje – gal net dviračių takų. Bet pirmiausia, kaip sakoma, reikia ir patiems apsiliuobti. Tad su vaikais kasmet vasarą tvarkome ne tik savo teritoriją, bet ir vietas, kurios yra už mūsų centro ribų. Visada dalyvaujame akcijoje „Darom“, pavasarį sodiname gėles. O vaikai su pasimėgavimu ir didele atsakomybe prižiūri tuos augalus, tvarko aplinką“, – pasakojo VDC „Grijos vaikai“ direktorė J. Iluk.

Jos manymu, taip pat svarbu neišskirti, kad dienos centrai reikalingi tik socialinės rizikos šeimoms – pagalbos esą gali prireikti visoms šeimos, nepaisant jų materialinės ar socialinės padėties. „Ir gerose šeimose gali būti kažkokių nesusikalbėjimų, dėl kurių vaikas blogai jaučiasi šeimoje ir tada eina ten, kur jis jaučiasi geriau. Mamai, kurios vaikas suserga sunkia liga, irgi gresia savotiška socialinė atskirtis. Mes turėjome tokį atvejį, kai vienas berniukas susirgo vėžiu. Visi kartu atšventėme jo aštuntąjį gimtadienį, o kito jis jau nebesulaukė. Kai jo mama sužinojo apie ligą, kvietėme ją su sūnumi pas save į centrą, stengėmės, kad jie nebūtų atskirti, vieni, nes jiems reikėjo bendravimo, palaikymo. Pritraukėme į centrą religinių organizacijų, kurios ir pamaldas organizavo“, – atvirai pasakojo J. Iluk.

Anot jos, svarbiausia – ne piniginė parama ir projektai, nors jie ir yra pagrindinis centro išsilaikymo šaltinis, o bendruomenės palaikymas, vaikų santykis su bendruomene. Į daug akcijų ir projektų įsitraukti vaikus ir patį centrą paskatina ir vaikų tėvai, ir aplinkiniai žmonės. Dažnai pagyvenę Grigiškių gyventojai imasi iniciatyvos ir dalyvauja su centro vaikais tokiuose projektuose kaip „Aš už Lietuvą“ ar „Darom“. J. Illuk manymu, tokiu būdu vaikams skiepijamas bendruomeniškumas, vaikai išmoksta dalytis, bendradarbiauti, daryti gražius darbus, mažinama socialinė visuomenės atskirtis.

„Jeigu darbai daromi ne tik tam, kad plane padėtum „varnelę“, tada pasiekiami labai gražūs rezultatai. Vaikai patys tada atbėga pas mus, nori ne tik čia būti, bet ir padėti kitiems, aplinkiniams, kažką dirbti ir gero nuveikti“, – džiaugėsi J. Iluk.

SADM duomenimis, Lietuvoje yra 252 vaikų dienos centrai, daugiausiai dienos centrų yra Kauno, Vilniaus ir Marijampolės apskrityse. Tik po vieną VCD šiandien yra net dvylikoje Lietuvos savivaldybių: Birštono, Joniškio rajono, Kalvarijos, Kupiškio rajono, Pagėgių, Palangos miesto, Panevėžio rajono, Skuodo rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Utenos rajono ir Zarasų rajono savivaldybių teritorijose. Neringos savivaldybėje šiuo metu nėra nė vieno vaikų dienos centro.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"