TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vasario 16-ąją linkėta vienybės, dorybių ir nebalsuoti už Georgijaus juosteles

2015 02 16 17:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Švenčiant Valstybės atkūrimo dieną linkėjimų netrūko. Prezidentė Dalia Grybauskaitė kvietė nepamiršti, jog mus vienija meilė Tėvynei, arkivyskupas Gintaras Grušas sakė, jog didžiausią pavojų kelia vidinės laisvės praradimas, kurį įveiktų dorybių praktikavimas. O Atkuriamojo (AT) Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis linkėjo balsuoti už europiečių solidarumą, o ne tuos, kurie švarko atlapą puošia „Kolorado vabalu“

„Vasario 16-oji mums primena apie griuvėsius, iš kurių buvo atstatyta mūsų valstybė, ir jos pamatus, kurie niekada nebuvo sugriauti – mūsų lietuvišką dvasią. Ši diena mums primena ir apie išskirtinę drąsą, kurios reikėjo Lietuvai, praėjusio amžiaus pradžioje pakilusiai vaduotis iš imperinės Rusijos gniaužtų“, – Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Simono Daukanto aikštėje vidudienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė pabrėžė, jog ir šiandien reikalinga ta pati drąsa, kad valstybė būtų išsaugota, Vilnius liktų Lietuvos širdimi, o Klaipėda – vartais į jūrą.

Prezidentė skatino didžiuotis savo valstybe, kuri prieš šimtą metų pasaulio buvo kone pamiršta, o štai šiandien ji lygiateisė garbingų valstybių partnerė, į kurios balsą įsiklausoma dėl autentiškos patirties. „Žinome, ką reiškia netekti savo žemės, prarasti namus ir artimuosius. Mus mėgino nutildyti, atimti gimtąją kalbą, suskaldyti, tačiau mūsų tauta sugebėjo atsitiesti, laisvės kovose ir vienybėje atsiremdama į didingą istoriją ir kultūrą. Esame vėl savarankiški, bet nesame vieni“, – kalbėjo D. Grybauskaitė. Ji kvietė įsiklausyti į Tautinės giesmės žodžius: meilė Tėvynei ir atsakomybė už ją – svarbiausias Lietuvos piliečius vienijantis jausmas.

Dorybės aktualios ir šiandien

Himno žodžius kvietė atsiminti ir arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas šv. Mišių Vilniaus arkikatedroje metu. Nors mus ir neramina tarptautiniai konfliktai bei karai, dar didesnį pavojų laisvei kelia ne išorinė grėsmė, o vidinės laisvės praradimas, sakė ganytojas. „Lietuvai reikia brandžių ir dorų piliečių. Skirkime laiko ir išteklių dorybėms ugdyti, nes doras pilietis užtikrina visuomenės laisvę. [...] Kaip dažnai esame pavergti ne tik priklausomybių, kurios žaloja asmeninį ir šeimos gyvenimą. Už durų taip pat tyko godumas ir asmeninės ambicijos, nesąžiningumas ir korupcija, keldami nemažą pavojų mūsų valstybės laisvei“, – kalbėjo jis.

Anot arkivyskupo, pradėti reikia nuo pagrindinių dorybių – protingumo, teisingumo, tvirtumo ir susivaldymo, kurios šiandien aktualios lygiai taip pat kaip ir prieš šimtą metų: „Dorybės reikalingos mūsų valstybės vadovams ir tarnautojams, visiems politikams, teisėjams, policininkams ir kariams; jų reikia mūsų verslininkams, medikams, dvasininkams ir dėstytojams. Dorybės yra būtinos tėvams ir motinoms, jas reikia diegti vaikams ir jaunimui – neužtenka tik mokyti istorinių faktų ir kliautis laisvės sąvoka, kad „galiu daryti, ką noriu, nes esu laisvas žmogus“. Ar atkreipėte dėmesį, kaip dažnai šiomis dienomis Kaino ištarti žodžiai „Argi aš savo brolio sargas?“ subtiliai perfrazuojami: „Jis laisvas žmogus, tegu elgiasi kaip nori“?“.

G. Grušas išskyrė dvi pamatines dorybes, būtinas kuriant nepriklausomą ir teisingumu grindžiamą visuomenę. Pirmoji – sekimas didvyrių pavyzdžiu: „Apie šią didžiadvasiškumo dorybę, be kurios laisvė nebus patvari, retai susimąstome. O visuomenei reikia žmonių, siekiančių aukščiausių idealų, pasiaukojančiai tarnaujančių kitiems ir pasiruošusių aukotis dėl didesnio gėrio, nesvarbu, kiek tai kainuotų. Tuo pasižymėjo Nepriklausomybės akto signatarai ir laisvės kovotojai, kurie gynė mūsų šalį“. Antra – nuolankumas, kai žmogus supranta, jog ne pats yra savo likimo autorius, o gyvenimą ir talentus gavęs iš Dievo. „Didžiadvasiškumas ‒ tai matyti, kokių didžių dalykų Dievas nori per mus nuveikti, o nuolankumas – tai įžvelgti kiekvieno žmogaus, sukurto pagal Dievo paveikslą, didingumą. Tada galėsime vykdyti didžiulius užmojus – ginti Tėvynės laisvę, aukotis ir dirbti ne savo, o Tėvynės „naudai ir žmonių gėrybei“, – kalbėjo ganytojas.

Briuselis žaidžia „turgaus domino su pasauliniais melagiais“

Iš Signatarų namų balkono su Vasario 16-ąja tradiciškai Lietuvos piliečius pasveikino ir AT pirmininkas Vytautas Landsbergis. Pasak jo, atėjo lemties metas ir ilgiau nei iki pirmadienio pasaulis nepratemps, jei remsis neapykanta: „Arba žmoniškumas, arba nežmoniškumas. Apsidairykime aplink save ir savyje, nes visi esame naujo pasaulinio išmėginimo dalyviai. Tegul Lietuva dar sykį atlieka savo pareigą!“. Anot jo, mes suskilę garbiname surūdijusius nelaisvės paminklus: „Neduok Dieve, jei tie propagandos „balvonai“ pasitrauktų iš okupuotų vietų. Kažkam ne laikas dar užbaigti okupaciją. Gerai nors, kad Signatarų namas išliko nesudirbtas, nepaverstas kokiu kazino“, – sakė profesorius.

Iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų likus dviem savaitėms V. Lansbergis skatino balsuoti už europietiškus politikus, o ne Rusijos simpatikus: „Visi lietuviai – pabuskit, eikit balsuoti, ir visi „nesuzombinti“ rusai ir lenkai – eikit balsuoti už europiečių solidarumą, ne už Georgijaus juosteles. Ukraina dar ginasi nuo jų ir gina Europą, gina mus visus“. Šitaip jis skatino neremti į Vilniaus merus kandidatuojančio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio. Pastarasis per Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo ceremoniją praėjusiais metais dalyvavo su švarko atlape įsegta „koloradke“ praminta Georgijaus juostele, kurias dėvi rusai kaip Sovietų Sąjungos pergalės kare ženklą bei prorusiški separatistai Ukrainoje. Pastarojoje vyksta ne „putinovcų“ karas prieš „banderosus“, V. Landsbergis kvietė pažvelgti esmingiau – „juk stebi ne B. Obama, o Apvaizda“. Buvęs europarlamentaras apgailestavo dėl to, kad Briuselis nedrįsta to iki galo pasakyti. Pasak jo, kur kas patogiau yra meluoti ir „žaisti turgaus domino su pasauliniais melagiais“.

Vykdomą Kremliaus politiką jis įvardijo savita „Boko Haram“ versija, kur vyrauja džiunglių įstatymai, o teisėjauja lokys: „Ateina aršiai revanšistinė šalis, svajojanti apie buvusias kolonijas, net „pribaltus“. Ji nuosekliai, ideologiškai, priešiškumo jausmais atsiskyrė, separavosi nuo Europos, nuėjo į meškų kampą ir siekia primesti likusiam pasauliui savo džiunglių įstatymus. Štai bent du iš jų – numeris pirmas: ką primušė, tas ir kaltas. Numeris antras: jeigu aš ką nors užpuolu ir mušu, tai tam užpultajam neleistina gintis, ir šiukštu neleista jam padėti nuo manęs gintis. Šalin, supuvę Vakarai! Boko Haram! Tie Vakarai, regis, dar nesuprato, kad meškų įstatymai jau viršesni už žmonių, net Jungtinių Tautų įstatymas“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"