Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Vasario 16-osios Aktas: iš Vokietijos – jokių žinių, o Lietuvoje – ginčai

 
2017 07 02 12:00
Vasario 16-osios akto kopija eksponuojama Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Iki valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo liko daugiau kaip pusmetis, tačiau vis dar neaišku, kada, kaip ir apskritai ar bus eksponuojamas Berlyne rastas vienas Vasario 16-osios akto originalų. Diplomatai kalba apie vykstančias derybas, o istorikai – apie tarpusavio ginčus.

Kalbos apie Akto sugrąžinimą ar deponavimą atslūgus euforijai nutilo. Vokietijai oficialiai įteikto dokumento atskyrimas iš archyvinės bylos būtų precedentas, tad dabar derybų klausimas yra Akto paskolinimas, pavyzdžiui, vienų metų laikotarpiui. Tačiau Lietuvos diplomatai kol kas apsiriboja komentarais apie tęsiamus pokalbius, apie tai, kad Lietuva ir Vokietija nagrinėja abiejų valstybių teisės aktus, reglamentuojančius keitimosi archyviniais dokumentais tvarką.

Ragina „neskubinti įvykių“

Diskusijoms dėl dokumento originalo atgabenimo Lietuva nėra sudariusi specialios diplomatų grupės. Tai patvirtino ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis kol kas apsiriboja teiginiais apie „pokalbius supratimo ir pagarbos atmosferoje“. „Raginu neskubinti įvykių, nespausti vokiečių. Jie labai atidžiai paiso teisės aktų, ir tai visiškai suprantama. Informuosime, kai bus kokių nors pokyčių. Dabar negaliu pasakyti konkrečių datų ar terminų. Bet galiu patvirtinti, kad dokumento originalą Lietuvoje tikrai išvysime“, – vakar tikino L. Linkevičius.

Nors konkrečios datos niekas nenurodo, vieno Akto originalo Lietuva norėtų sulaukti iki kitų metų Vasario 16-osios, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejus. Vokietijos atstovai jau ne kartą aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžė, kad kol kas negali būti kalbų apie Akto sugrąžinimą ar deponavimą.

Kita vertus, vokiečiai, kaip „Lietuvos žinioms“ neoficialiai sakė diplomatai, nori aiškumo: kur būtų saugomas ir eksponuojamas dokumentas, jei jis būtų atvežtas į Lietuvą. Pasirodo, mūsų valstybė kol kas neturi atsakymo į šį klausimą. „Tuos klausimus dėl saugumo, eksponavimo patys ir keliame. Bet tai nėra ypač didelė problema, kurios negalima išspręsti. Tikrai rasime kur eksponuoti dokumentą, kad jis būtų prieinamas, kad visuomenė galėtų jį pamatyti“, – dėstė užsienio reikalų ministras. Lietuvos diplomatijos vadovas pridūrė, esą dėl Akto eksponavimo Lietuvoje kalbasi „ambasados atstovai“, o kartkartėmis – jis pats su Vokietijos užsienio reikalų ministru.

Ne viskas logiška ir suprantama

Valstybei reikšmingo simbolio eksponavimas – ne vien diplomatų galvos skausmas. Muziejų ir archyvų vadovai patyliukais diskutuoja, kam teks garbė rodyti Vasario 16-osios aktą, jeigu jis vis dėlto bus atgabentas.

Istorikas Algimantas Kasparavičius aiškina, kad paprastai šaltiniai eksponuojami vietose, susijusiose su to šaltinio sukūrimu. Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas Signatarų namuose Vilniuje, Pilies gatvėje. Šie namai – Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys. „Suprantu, kad pretendentų, norinčių jį publikuoti ir pasimėgauti dėmesiu, kameromis bei interviu, bus daug – nuo Valdovų rūmų iki archyvų. Tačiau šiam dokumentui eksponuoti tinkamiausia vieta – Signatarų namai. Žinoma, parengus tinkamą apsaugą. Bet tuoj švęsime valstybės atkūrimo šimtmetį, o Signatarų namai – vos ne avarinės būklės“, – teigė Lietuvos istorijos institute dirbantis mokslininkas.

A. Kasparavičiaus nuomone, susitarti su Vokietija dėl dokumento eksponavimo Lietuvoje neturėtų būti problemiška – tai nėra politiškai jautrus reikalas. Kita vertus, viskas priklauso nuo diplomatų gebėjimo kalbėtis, derybų technikos, jų vadovo ir panašiai. Be kita ko, pasak mokslininko, klausimo dėl dokumento originalo perdavimo ar deponavimo Lietuvai nederėtų visiškai atmesti. „Juk išimtys visuomet įmanomos. Tačiau tam reikia politinės valios, išskirtinai pozityvios ir draugiškos atmosferos, kai pavyzdžiui, valstybės vadovai palaiko šiltus, draugiškus santykius. Deja, to dabar nematau“, – svarstė istorikas.

Geros valios ženklai

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius, istorikas Vydas Dolinskas pabrėžia, kad dokumento saugojimo, saugumo klausimai – antraeiliai. Jo žodžiais, Vokietija ir Lietuva gali pasiūlyti tokias pačias sąlygas. Pavyzdžiui, 2009 metais Taikomosios dailės muziejuje buvo eksponuojama daugybė iš kitų šalių, taip pat ir Vokietijos, atgabentų dokumentų. Tuomet lankytojai galėjo išvysti Kvedlinburgo analus, Mindaugo, Gedimino ir kitų Lietuvos valdovų raštus, Krėvos sutarties ir Liublino unijos aktus, Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, tautinio atgimimo dokumentus, 1991 metų Kovo 11-osios aktą, seniausius žinomus žemėlapius bei daugybę kitų leidinių.

Linas Linkevičius: "Tikrai rasime kur eksponuoti dokumentą, kad jis būtų prieinamas, kad visuomenė galėtų jį pamatyti.“Alinos Ožič nuotrauka

„Didžiausia bėda – ne eksponavimas, o tai, kad Akto originalas yra archyvinėje byloje. Faktiškai jį reikėtų išplėšti? To neįmanoma padaryti. Galbūt padovanoti bylą? Bet joje – ne vien su Lietuva susiję dokumentai. Atvežti į parodą nekiltų jokios problemos. Tačiau sakyti, kad norime Aktą „susigrąžinti“ – neteisinga, nes šio dokumento niekas nevogė, mes patys jį nusiuntėme“, – kalbėjo V. Dolinskas.

Pasak istoriko, iki šiol Vokietija rodė geros valios ir dovanojimo ženklus. Pavyzdžiui, prieš 40 metų, kai buvo atstatoma Varšuvos karališkoji pilis, vokiečiai perdavė lenkams Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos portretų, kurie buvo Vokietijos nuosavybė. Jie atiteko šaliai legaliai, kai Vazų princesė ištekėjo už Bavarijos kunigaikščio. „Vokiečiai jautė tam tikrą skolą, nes susprogdino tą pilį, todėl padovanojo paveikslus“, – lygino situacijas V. Dolinskas.

Valdovų rūmų direktorius taip pat priminė, kad popierinių dokumentų originalai negali būti ilgai eksponuojami – ryškesnėje šviesoje rašalas blunka. Dėl to, pavyzdžiui, ir Kovo 11-osios akto originalas nėra prieinamas viešai. Jis saugomas Lietuvos valstybės naujajame archyve ir rodomas tik specialiomis progomis. Istorikai jau kurį laiką svarsto, kad nėra vienos institucijos, kuri galėtų saugoti ir eksponuoti pagrindinius Lietuvos dokumentus. Regis, šio klausimo neišjudino nė Berlyne rastas vienas Vasario 16-osios akto originalų.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"