TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vasaros stovyklų visiems neužteks

2007 05 23 0:00
LŽ archyvo nuotr.

Net ir sugraibius pinigų nemažai kainuojančiam vaikų poilsiui vasaros stovyklose patekti į jas pavyks ne visiems. Dėl privatizacijos ir statybų gražiausiuose gamtos kampeliuose ant plauko pakibęs daugelio stacionarių stovyklų likimas. Taip pat trūksta profesionalių vadovų ir norinčių padėti studentų.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Vaikų ir jaunimo socializacijos skyriaus vyresniojo specialisto Ryčio Rimgailos duomenimis, pernai stovyklavo 100 188 Lietuvos vaikai. Šalies ir tarptautinėse stovyklose - 12 920, stacionariose - 19 235, savivaldybių - 68 033.

Valstybė parėmė 62 040 vaikų poilsį. Pernai šioms reikmėms ŠMM skyrė per 4 mln. litų, šiemet - daugiau kaip 10 mln. litų. Tad valstybės parama jau galės pasinaudoti 100-200 tūkst. stovyklautojų. Tai ne tik socialiai remtinų šeimų atžalos, bet ir gabūs, respublikinėse olimpiadose, sporto varžybose pasižymėję vaikai.

Apie 70 proc. šių lėšų atiteks savivaldybių organizuojamoms stovykloms, likusios - stacionarioms stovykloms, taip pat specialioms šalies ir tarptautinėms programoms.

Paraiškas dalyvauti konkurse pateikė 34 stacionarių stovyklų organizatoriai, 182-jų šalies programų rengėjai, o savivaldybių duomenys dar tikslinami.

Kiekvienam pagal skonį

Poilsio pasiūla išties didelė: galima rinktis sportines, biologines, ekologines, karines, muzikines-kūrybines, darbo ir poilsio stovyklas. Tikimasi, kad pastarųjų šiemet bus daugiau: 14-15 metų paaugliai noriai naudojasi galimybe užsidirbti. Tokios stovyklos daugiausia organizuojamos Kaune: pernai jų čia buvo 102, Vilniuje - 40. Pailsėti sportiškai kviečia karatė, orientavimosi, stalo teniso, futbolo, gatvės futbolo ir net merginų futbolo stovyklos. Poilsiaujantys vaikai trumpam gali tapti muziejininkais, archeologais, gidais, laipiotojais uolomis. Ne mažiau vilioja pasiūlymai vykti į lyderystės, sveikos gyvensenos, šokių, nuotykių, "išlikimo" stovyklas. Vasaros poilsį vaikams organizuoja ir religinės, pacientų organizacijos, labdaros fondai, globos namai.

Kainos beveik nesikeitė

Pernai Lietuvoje veikė 38 stacionarios, 149 šalies ir tarptautinės bei 1953 savivaldybių stovyklos. "Tačiau vietų jose, ypač stacionariose, nepakanka. Stovyklų vadovai pasakoja, kad norinčiųjų yra daugiau, nei jos gali priimti. Tėvai taip pat guodžiasi, jog apskambinę daug stovyklų jie sužinojo, kad visos vietos užimtos. Tad tėvai, norintys būti tikri dėl vaikų poilsio, turėtų pradėti juo rūpintis jau balandį", - pažymėjo Lietuvos jaunimo turizmo centro (LJTC) atstovė Aurelija Augūnienė.

Kad norinčiųjų stovyklauti kasmet daugėja, pripažino ir ŠMM atstovas R.Rimgaila. Didėjančią paklausą veikiausiai lemia gerėjančios kai kurių tėvų finansinės galimybės. Kita vertus, stovyklų kainos nedaug keičiasi. Šiokį tokį jų šoktelėjimą lemia maisto produktų kainų ir mokesčio už patalpų nuomą didėjimas.

Dėl šių priežasčių poilsis populiariose "Lietuvos Atgajos" stovyklose šiemet pabrango 68 litais. Kelionių lėktuvu į užsienyje esančias stovyklas kaina šoktelėjo dėl didesnės degalų kainos.

Šiuo metu stacionariose stovyklose už 7-10 dienų poilsį tenka mokėti 300-700 litų. Itin palankios yra programinių stovyklų kainos, kai už tokios pačios trukmės poilsį tereikia mokėti 100-200 litų. Tokiose paprastai turistinio tipo stovyklose gyvenama palapinėse, maitinamasi lauko sąlygomis, tad už nakvynę ir maistą tenka mokėti kur kas mažiau. Be to, vadovai čia negauna nuolatinio atlyginimo, jiems mokami tik komandiruotpinigiai. Dienos stovyklose tenka mokėti dar mažiau, nes čia maitinama tik du kartus per dieną. Brangiausios užsienyje - Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Čekijoje ir kitur - organizuojamos stovyklos, jų kaina svyruoja nuo 1000 iki 2000 litų. Jos prieinamos tik nedaugeliui,

bet taip pat populiarėja.

Praryja privatizacija

Nors stovyklų poreikis nuolat auga, jų skaičius Lietuvoje nedidėja, o stacionarių net mažėja. Pastarųjų sovietmečiu buvo apie 300, šiemet liko tik 34 (pernai buvo 38). Kai kurių stovyklų būklė tiesiog apgailėtina. Valstybės parama skiriama tik vaikams išlaikyti: maitinti, apgyvendinti, kultūrinei programai. Renovacijai lėšų nenumatyta, tad kosmetiškai padailinami pastatai kartais primena lūženas, trenkiančias puvėsiais.

"Vyriausybė turėtų daugiau dėmesio skirti vaikų stovykloms atnaujinti, nes priešingu atveju jos gali visai nunykti", - įspėjo A.Augūnienė. Tačiau labiausiai į vaikų stovyklas kėsinasi privatizuotojai. Dėl šios priežasties išnyko nemažai stovyklų aplink Kauną, laikui bėgant buvo privatizuota net 11 Giruliuose šalia Klaipėdos įsikūrusių stovyklų. Prieš porą metų nebeliko "Lietuvos atgajos" stovyklos Grigiškėse, nuomojusios patalpas iš popieriaus kombinato. Jos vieta jau ruošiama kotedžams statyti.

Naujas smūgis "Atgajos" stovyklautojams buvo suduotas šiemet: ji neteko dešimtmetį Palangos oro uosto pastatuose nuomotų patalpų. Su oro uostu pasirašytoje panaudos sutartyje stovyklą organizuojančiam labdaros fondui "Vienybė" buvusios stovyklos "Sakalas" patalpomis leista naudotis iki 2011-ųjų. Tačiau pernai oro uostas nutraukė sutartį ir liepė išsikraustyti iš patalpų iki gegužės 1-osios. Šį žingsnį oro uosto atstovai motyvavo įstaigos poreikiu plėstis. Fondo "Vienybė" direktorė Aušra Lasauskaitė sakė, kad dėl oro uosto veiksmų kreiptasi į teismą. "Patyrėme didelių nuostolių, buvo nubrauktas visas mūsų darbas. Atėjome į sugriautas patalpas, jas prikėlėme, bet buvome išmesti be teisės ko nors reikalauti. Valstybė mūsų negina, - juk teismine tvarka turime kalbėti su valstybine įmone. Jei valstybei strategiškai svarbus ne tik oro uostas, bet ir vaikai, ji turėtų stengtis, kad viena nebūtų aukojama dėl kita. Deja, mūsų šalies vaikai jau ne kartą buvo apvogti, jų stovyklavietės privatizuotos. Manyčiau, kad valstybė neturėjo leisti privatizuoti tų sklypų, kur plėtojama vaikams skirta veikla", - sakė A.Lasauskaitė.

Nuolatinis nerimas

Išmesti iš patalpų "Atgajos" stovyklautojai šį sezoną persikels į Raganės poilsiavietę. "Galėjome paprasčiausiai neberengti stovyklos, bet norinčiųjų ilsėtis buvo tiek daug, kad pradėjome dairytis naujos vietos. "Raganėje" turėsime susispausti - vietoj 100 vaikų, kaip buvo anksčiau, stovyklaus net 300 vienu metu", - pasakojo A.Lasauskaitė. Anot jos, patalpų praradimas atsilieps bendram stovyklautojų skaičiui: vietoj pernykščių 800 šiemet "Atgajos" stovyklose Palangoje bei Želvoje ilsėsis 600 vaikų. Pastarojoje tėvų prašymu organizuojama papildoma pamaina.

Jau antrą praradimą patyrusio fondo vadovė sako, kad nuolatinis nerimas dėl nuomojamų patalpų darosi nepakenčiamas. Tad greičiausiai teks ieškoti žemės sklypo statyboms. "Žinoma, tai didelės lėšos. Nieko nebelieka, tik dairytis Europos Sąjungos fondų paramos. Be to, valstybinės žemės sklypą, kur vaikai galėtų stovyklauti, rasti labai sunku", - vardijo A.Lasauskaitė.

Uždarymo baiminosi ir dar nuo sovietmečio garsėjusi Gulbinų stovykla, įsikūrusi vaizdingoje vietovėje šalia Vilniaus. Šiemet ji vis dėlto skelbiasi renkanti stovyklautojus. Privatizuotų Kačerginės stovyklaviečių savininkai irgi kol kas leido jose rengti vaikų poilsio stovyklas. Tačiau čia įsikūrusių 4 stovyklų steigėjai sako kasmet jaučiantys įtampą, kad jų nebeliks.

Neaiškus ir baigiančios nunykti Birštono "Berželio" vaikų poilsio stovyklos likimas. Anot R.Rimgailos, šiai ŠMM priklausančiai įstaigai problemų kyla dėl jos apsaugos. "Kiek investuojame į šią stovyklą, tiek viskas sugadinama: išdaužomi miške esančių jos pastatų langai, ištampomi tualetų bakeliai. Nuolat samdyti žmogaus neišeina, nes stovykla dirba tik vasarą, vietiniai jos taip pat neprižiūri", - sakė pašnekovas. Manoma, kad į stovyklą kėsinasi "konkurentai" - gretimų privačių žemių savininkai.

Anot R.Rimgailos, stovyklų naikinimo procesui ŠMM negali daryti įtakos, esą kritikos strėles reikėtų kreipti į savivaldybes, leidusias jas privatizuoti. Vis dėlto ŠMM atstovas teigė matąs galimybių plėsti stovyklų tinklą. Pasak jo, tam tiktų panaudoti vaizdingose Utenos, Molėtų, Ignalinos ir kitų rajonų vietose esančius darželius-mokyklas. Mažėjant jose besimokančių vaikų atsilaisvinusias patalpas būtų galima skirti stacionariam vaikų poilsiui.

Trūksta vadovų

Į programines stovyklas, viliojančias ir savo dienotvarke, ir kainomis, patekti nelengva dėl kitos priežasties. Jų dalyviais dažniausiai tampa visus metus teminius būrelius ar mokyklas lankę vaikai. Tad ateiviams "iš gatvės" vietos beveik nelieka. Pavyzdžiui, Į LJTC rengiamas stovyklas renkasi vaikai, lankę šio centro jaunųjų archeologų, ekologų, muziejininkų, gidų, istorikų neakivaizdines mokyklas, kitus būrelius. Šiemet šis centras žada organizuoti devynias vaikų stovyklas: jaunųjų ekologų, tautodailininkų, muziejininkų, turistines ir kt.

Į bene šešioliktus metus A.Augūnienės organizuojamą jaunųjų geologų stovyklą susirenka 5-11 klasių vaikai iš 30 šalies mokyklų. Kartu su geologijos specialistais jie aplanko po šalį išsibarsčiusius įdomius objektus: karjerus, šaltinius ir kt. Keliaujama pasiėmus palapines, kaskart apsistojus pasirenkamas 5-10 kilometrų ilgio apžvalginis maršrutas. Į šią stovyklą susirenka apie 120 vaikų. "Susirinktų ir 200, tik nėra vietos", - pridūrė A.Augūnienė.

Ji teigė, kad stovyklų tinklo plėtrai šalyje trukdo ir tai, kad labai trūksta kvalifikuotų jų vadovų. Dabartiniai - tikri entuziastai. Nors A.Augūnienė nesiskundė už darbą gaunanti 13 litų komandiruotpinigių per dieną, ji neneigė, kad tokie pinigai naujų žmonių neprivilios.

"Lietuvos Atgajos" atstovė A.Lasauskaitė irgi pritarė, kad pastaraisiais metais vis sunkiau rasti vadovų. Anksčiau mielai padėdavę studentai verčiau keliauja uždarbiauti į užsienį. "Atgajoje" jie darbuojasi savanoriškai, gauna tik išlaikymą. Aštri problema tebėra ir vyrukų trūkumas. "Stovyklose dažnai prireikia fizinės jėgos, vyriška pagalba svarbi ir garantuojant vaikų saugumą. Kai kurių Vakarų Europos šalių stovyklose padeda alternatyviąją tarnybą atliekantys šauktiniai. Deja, Lietuvoje tokios praktikos nėra", - apgailestavo A.Lasauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"