TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vasarotojus paplūdimyje pribloškė kardžuvė

2012 07 30 6:10
Karklės paplūdimyje poilsiaujantys žmonės negalėjo patikėti savo akimis, kad prieš juos - tikra kardžuvė, o ne muliažas. /Editos Petrauskienės ("Facebook") nuotrauka  

Praėjusį karštąjį šeštadienį paplūdimyje ties Karklės kaimu poilsiautojus apstulbino netikėta Baltijos jūros "dovana". Bangos atplukdė didžiulę kardžuvę.

Šios okeaninės žuvys Baltijos jūroje negyvena. Jos užklysta itin retai, todėl nustebina net visko mačiusius žvejus. Kardžuvės - didžiulės plėšrios žuvys, jos išauga iki 4 metrų ilgio ir 400 kilogramų svorio, gali plaukti iki 130 kilometrų per valandą greičiu.

Palaikė muliažu

Ramus šeštadienis Karklės paplūdimyje nieko neįprasta nežadėjo. Tačiau žmonės netikėtai išvydo bangų skalaujamą mažiausiai 1,5 metro ilgio didžiulę žuvį su "kardu" nosigalyje.

"Žinokit, pati iš pradžių maniau, kad muliažą iš jūros parneša... Bet kai priartėjo, patyrėme šoką! Fotografavo žmonės. Žodžiu, tikra žuvis. Tik pagalvojau, kad šoką gaučiau, jei taip šalia kojų man būtų", - populiariame socialiniame tinkle savo įspūdžiais dalijosi poilsiautoja Edita. Ji pridūrė, kad kardžuvė buvo nebegyva ir gana smarkiai dvokė. "Tiek to ta smarvė, kai tokia žuvis... Be to, sunku suprasti, ar jūra, ar žuvis dvokė: abiejų smarvė vienoda", - linksmai komentavo moteris.

Itin retos viešnios

Kardžuvės Baltijos jūroje - itin retos viešnios. Prieš trejetą metų milžinišką kardžuvę kaip tyčia Žvejo dieną (liepos 12-ąją) sugavo vienas Kaliningrado srities gyventojas. Jo laimikis svėrė daugiau kaip 75 kilogramus. Kardžuvė buvo pagauta ant vieno iš Baltijsko molų. Patyrusiam žvejui Aleksejui Liatunui reikėjo gerokai pasistengti, kad įveiktų didžiulę jūros gyventoją. Jos ilgis (įskaitant nosį-kardą) siekė apie 3 metrus.

Kardžuvės galvą A.Liatunas atidavė Kaliningrado valstybinio technikos universiteto mokslininkams ichtiologams. 2004 metais dar viena kardžuvė buvo sugauta Baltijos jūroje prie Kuršių nerijos.

Dėl šylančio klimato?

Mokslininkai ginčijasi, kodėl Baltijos jūroje vis dažniau pasirodo jai nebūdingų rūšių žuvys, atkeliavusios iš šiltesnių vandenų. Klimatologai aiškina, kad šis reiškinys tiesiogiai susijęs su klimato atšilimu. "Ateityje, šylant klimatui, keisis ir žuvų, paukščių populiacijos. Tie, kuriems karšta atogrąžose, plaukia į šiaurę ieškoti geresnio maisto. Baltijos jūroje jau pasirodė pirmieji silkiniai rykliai, paskui juos gali patraukti ir tikrieji rykliai. Taip pat pasirodė kardžuvės, atogrąžų vėžlys. Kažkada į šiaurę ims plūsti ir žmonės, nes pietuose trūks maisto ir vandens", - savo hipotezę yra išreiškusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė.

Išgyventi - jokių šansų

Tačiau Pajūrio regioninio parko, kurio valdose šeštadienį ir buvo rasta kardžuvė, ekologas Erlandas Paplauskis nelinkęs visko suversti klimato atšilimui.

"Žinoma, šiltėjantis klimatas daro įtaką gyvūnų migracijai, tačiau jūriniams gyvūnams tai mažiausiai taikoma. Juk jūros vanduo neįšyla taip drastiškai, kaip oras. Kardžuvės nebe pirmą kartą atplaukia iki mūsų krantų, tokių atvejų fiksuojama bent kartą per dvejus metus. Jas atneša srovės, atbloškia štormai. Baltijos jūroje jos neturi jokių galimybių apsigyventi ir išgyventi", - LŽ sakė ekologas.

Anot jo, pirmiausia Baltijos jūra priskiriama prie apysūrių vandenų, kur druskingumas siekia tik apie 6-7 proc., gilesnėse vietose - 12 procentų. Atlanto vandenyno, kuriame gyvena kardžuvės, druskingumas siekia apie 35 procentus.

"Vien vandens tankis kaip skiriasi. Kuo sūresnis vanduo, tuo labiau jis kelia gyvūną į viršų, lengviau plaukti. Pavyzdžiui, į Baltiją patekę rykliai apskritai patiria didžiulį stresą, nes jiems uodegos pelekais tenka mojuoti triskart dažniau. Tad okeaninėms žuvų rūšims Baltija yra labai nesvetinga", - pasakojo E.Paplauskis.

Jo spėjimu, ir Karklėje aptikta kardžuvė greičiausiai nugaišo dėl išsekimo ar fiziologinių pokyčių, kuriuos lėmė mažas vandens druskingumas.

"Žmonės, kurie pasiėmė kardžuvę, galėtų ją padovanoti mūsų parkui. Padarytume iškamšą ir eksponuotume lankytojų centre, ypač įdomu būtų pamatyti tokį laimikį vaikams", - svarstė E.Paplauskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"