Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Vašingtone parlamentarai ieškos paramos Ukrainai

 
2017 04 13 6:00
Ukrainai šiandien būtina didesnė finansinė parama, nei teikiama dabar, ir gausesnės užsienio investicijos./Reuters/Scanpix nuotrauka

Grupė Seimo narių rengiasi į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kur „advokataus“ Ukrainai. Į Vašingtoną jie keliaus su vadinamuoju Maršalo planu Ukrainai ir prašys politinės bei finansinės paramos Rusijos agresiją patiriančiai šaliai.

Keturi parlamentarai – Gediminas Kirkilas, Andrius Kubilius, Žygimantas Pavilionis ir Mindaugas Puidokas kartu su Ukrainos Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininke Hanna Hopko Vašingtone viešės balandžio 26–27 dienomis. Planuojama susitikti su JAV politikais ir aukšto rango pareigūnais.

Vėliau Seimo nariai ketina vykti į Čikagą ir susitikti su lietuvių bendruomene, išeiviais iš Lenkijos ir Ukrainos. Jų taip pat ketinama prašyti pagalbos ginant su prorusiškais separatistais kovojančios šalies interesus.

Intensyvi darbotvarkė

Darbas su naująja JAV administracija ir Kongresu, konservatoriaus A. Kubiliaus teigimu, yra labai svarbus siekiant padėti Ukrainai. Parlamentaras priminė, kad Seimas yra patvirtinęs dvi paramos Ukrainai iniciatyvas. Viena jų paremta veiksmais plėtojant dvišalius santykius. Pagal kitą iniciatyvą stengiamasi pasinaudoti mūsų naryste Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, taip pat partneryste su JAV ir kitomis svarbiomis tarptautinės arenos žaidėjomis, kad Ukrainai būtų suteikta reikiama parama. „Toje iniciatyvoje kalbama ir apie vadinamąjį Maršalo planą Ukrainai. Tai sulaukia vis daugiau tarptautinės paramos ir pritarimo“, – „Lietuvos žinioms“ pažymėjo A. Kubilius.

Andrius Kubilius: „Mums labai svarbu, kad JAV Kongrese burtųsi tai, ką galėtume pavadinti Ukrainos draugų koalicija.“

Plane numatyta, kad siekiant didesnės paramos Ukrainai reikia burti bendras į užsienio valstybes vyksiančias delegacijas, pavyzdžiui, Lietuvos, Ukrainos, pagal galimybes – ir Lenkijos.

Vizitas į JAV – pirmas toks veiksmas. „Laukia labai intensyvi programa tiek Vašingtone, tiek Čikagoje. Kartu su Ukrainos atstovais bandysime kalbėtis Kongrese, ieškoti būdų efektyviai suvienyti mūsų išeivių pastangas JAV – tiek ukrainiečių, tiek lietuvių, tiek, esant galimybei, lenkų – Ukrainos labui“, – pasakojo Seimo narys.

Burs draugų koaliciją

Anot A. Kubiliaus, Vašingtone numatyti susitikimai su senatoriais Richardu Durbinu, Johnu McCainu, kongresmenu Johnu Shimkumi ir kitais politikais. Baltuosiuose rūmuose planuojama susitikti su prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovais. Taip pat parlamentarai lankysis stipriausiuose JAV „smegenų centruose“, pavyzdžiui, „Atlantic Council“, D. Trumpui artimame „The Heritage Foundation“.

„Ukrainai artimiausiu laikotarpiu sunku tikėtis narystės ES perspektyvos. Norint, jog šios šalies visuomenė neprarastų tam tikro tikėjimo, kad ji gali tapti sėkminga europietiška valstybe, bet negalint pasiūlyti narystės perspektyvos, svarbu parodyti, jog Vakarai yra pasirengę padėti finansinėmis investicijomis. Žinomi Vašingtono ekspertai yra apskaičiavę, kad apie 5 mlrd. JAV dolerių per metus investicijų į Ukrainos ekonomiką leistų pasiekti jos ūkio augimą iki 6–8 proc., kai dabar jis siekia apie 2 procentus. Kalbėsime apie tai. Taip pat apie tai, kaip sustabdyti besitęsiančią Rusijos agresija Donecko srityje. Šie dalykai mums suprantami, ne kartą aptarti su Vakarų ekspertais, pačiais ukrainiečiais. Mums labai svarbu, kad JAV Kongrese burtųsi tai, ką galėtume pavadinti Ukrainos draugų koalicija. Tai matome kaip labai svarbų siekį, galvodami ir apie kitas Vakarų sostines“, – dėstė A. Kubilius.

Čikagoje norima susitikti su lietuvių, ukrainiečių ir lenkų išeivių bendruomenėmis. „Jų prašysime to, ką mūsų išeiviai labai gerai moka ir su lenkų išeiviais mokėjo daryti „lobindami“ Kongresą ir prezidento administraciją, kai mums to reikėjo dėl narystės NATO, saugumo didinimo. Dabar to reikia Ukrainai. Derinsime konkrečius planus, kaip efektyviau ir geriau tai būtų galima padaryti suvienijant visas svarbiausias pajėgas: ukrainiečių, lenkų, lietuvių, kitų Baltijos šalių išeivių“, – aiškino parlamentaras.

Andrius Kubilius: "Mums labai svarbu, kad JAV Kongrese burtųsi tai, ką galėtume pavadinti Ukrainos draugų koalicija."/Romo Jurgaičio nuotrauka

Sėkmės pavyzdys

„Lietuvos žinių“ kalbintas Seimo vicepirmininkas socialdemokratas G. Kirkilas pažymėjo, kad Lietuva – visapusiškai aktyvi Ukrainos partnerė. Aktyviai šios šalies interesams atstovaujame ES. Tačiau kalbant apie tarptautinę paramą Ukrainai, labai svarbi yra JAV pozicija, juolab kad neseniai darbą pradėjo nauja prezidento D. Trumpo administracija. „Kadangi turime gerokai senesnį įdirbį nei Ukraina – yra Baltijos draugystės grupė, seni ryšiai su įvairiais kongresmenais, nevyriausybinėmis organizacijomis, manau, kartu su Ukraina galime juos pristatyti ir parodyti iš dalies savo pavyzdžiu tam tikrą sėkmės istoriją – Lietuvos integraciją į ES ir NATO“, – kalbėjo jis.

Seimo narių vizitas į JAV vyks mūsų šalies iniciatyva. Anot G. Kirkilo, politikus įkvėpė ir praėjusiais metais vykusi trijų Baltijos šalių parlamentarų viešnagė Vašingtone. „Pamatėme, kad kelių šalių parlamentarų delegacijos gali gauti daugiau Kongreso ir kitų institucijų dėmesio. Beje, ir tada kėlėme klausimą, ar nebus pamiršta Ukraina. Tai – viena pagrindinių mūsų užduočių. Jeigu Ukraina būtų pamiršta JAV administracijos ar apskritai NATO šalių, Lietuvai tai būtų politiškai labai nenaudinga“, – pabrėžė jis.

Mums padėjo skandinavai

Nors yra ir kitų svarbių „karštų taškų“ pasaulyje, G. Kirkilo nuomone, sulaukti dėmesio Ukrainos problemoms Vašingtone įmanoma. „Aktualizuoji visą tematiką ir remiesi žinomų JAV politologų išsakyta mintimi, kad geopolitinis lūžis vyksta būtent ties Ukraina. Tuo požiūriu, manau, elgiamės teisingai. Visada pasaulyje bus daug įvairių dalykų, bet tie, kurie žino, kokie geopolitiniai klausimai sprendžiami Ukrainoje, manau, supranta jos reikšmę. Kitas dalykas – padėdami ukrainiečiams, kartu juos paskatiname. Dabar jų reformos pasiekė tokią fazę, kai atsiranda tam tikras nuovargis, galbūt per daug sunkumų ir pan. Jeigu jiems niekas nepadės, bus sunku“, – dėstė Seimo vicepirmininkas.

Jo manymu, Ukrainai šiandien būtina didesnė finansinė parama, nei teikiama dabar, ir gausesnės užsienio investicijos.

G. Kirkilo teigimu, panašiai kaip mes stengiamės padėti Ukrainai, mūsų šalį atkurtos nepriklausomybės pradžioje globojo skandinavai. „Pavyzdžiui, danai. Prisimenu, kaip kartu su danais vykome vizitų į JAV ir kitas šalis. Šiuo požiūriu tiesiog perimame tą gerąją tradiciją ir bandome padėti Ukrainai“, – pažymėjo politikas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"