TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Veiklūs ir bendraujantys senjorai laimingesni

2016 10 13 11:53
Romo Jurgaičio (LŽ) asociatyvi nuotrauka

Net kai gaunamos pajamos labai kuklios, o sveikata – ne geriausia, senjorai būna labiau patenkinti gyvenimu turėdami įvairios veiklos ar didesnį būrį žmonių, su kuriais gali bendrauti, – tai per tyrimą nustatė dr. Antanas Kairys su kolegomis.

Dr. A. Kairio teigimu, problemų nebuvimas dar nereiškia gerovės. Taip per pagyvenusiems žmonėms skirtą konferenciją jis pristatė su kolegomis atliktus tyrimus.

„Egzistuoja laimės jausmas, optimizmas, tikslo turėjimas, galimybė kontroliuoti savo gyvenimą, geras sutarimas su aplinkiniais ir daugybė kitų svarbių dalykų. Didžioji mūsų tyrimo dalis – apie šiuos ne mažiau svarbius dalykus, kurie žmogui leidžia jaustis visavertiškai šalia to, kad jis yra sveikas ar neturi didesnių psichologinių problemų“ , – kalbėjo A.Kairys.

Tyrimą pristatė dr. Antanas Kairys. Rasos Pakalkienės nuotrauka

Gerovės duobė – sukakus 50 metų

„Viskas prasidėjo nuo to, kad maždaug 2012 metais sukūrėme lietuvišką psichologinės gerovės skalę, – pasakojo dr. A. Kairys. – Bandėme įvertinti, kada lietuviai jaučiasi patenkinti, laimingi, kas jiems yra gerovė.“ Skalę sudarė 9 sritys – optimizmas, pasitenkinimas pragyvenimo lygiu, santykiais su artimaisiais ir taip toliau. Per tyrimą, kai buvo apklausti 1200 žmonių nuo 16 metų, mokslininkai gavo įdomius rezultatus. Pirmas ryškesnis gerovės kritimas yra ties 50 metų sukaktimi – tarsi duobė. Vėliau atsitiesiama. Tarp 60 ir 70 – pakilimas, tada – vėl duobė, o maždaug nuo 76 metų tarsi vėl viskas pradeda gerėti.

Kylanti kreivė

A. Kairys kalbėjo ir apie šių metų visose Europos Sąjungos (ES) šalyse atliekamą tyrimą, kai vienu apklausiami vyresni nei 50 metų žmonės. Tiriama nuo psichologinės savijautos ir sveikatos iki finansų. „Kai turėsime duomenis, o tai bus 2019 metais, galėsime įvertinti, kaip atrodo Lietuvos vyresnio amžiaus žmonės, ir palyginti su kitų ES šalių, – sakė jis. – O kol kas turime kito tyrimo duomenis.“

Šiuos tyrimus mokslininkas ir pristatė. Buvo apklausta 800 Lietuvos žmonių, kurių amžius – nuo 50 metų. Šio tyrimo duomenimis, gerovė ir pasitenkinimas gyvenimu su amžiumi po truputį mažėja, o depresiškumas didėja. „Ar pokyčiai ženklūs? Atsakymas – nelabai, jei žiūrėsime visą skalę“, – sakė A. Kairys. Kaip jis teigė, tarp vyrų ir moterų taip pat nėra didelio skirtumo – jų pasitenkinimas gyvenimu yra panašus. Šiek tiek išsiskiriama maždaug nuo 75 iki 80 metų, kai vyrų gerovės kreivė aukštesnė, negu moterų. Tačiau turbūt įdomiausia yra kreivė, rodanti, kad maždaug nuo 65 metų pradeda kilti pasitenkinimo gyvenimu kreivė.

Kas siejama su geresne savijauta

Mokslininkai bandė suprasti, kas gi vyresnio amžiaus Lietuvos žmones daro laimingesnius. Tad jie tyrė pagal atskiras gerovės sritis. Kaip teigė A. Kairys, tarkime, optimizmas yra bene labiausiai nuo įgimtų asmenybės dalykų priklausantis bruožas. Todėl pagal šio bruožo tyrimą atsakymas nebus visapusiškai atspindintis padėtį. Panašiai yra su pragyvenimo lygiu, kuris visais tiriamo vyresnio amžiaus laikotarpiais – ne itin koks. Juolab, kad ekonominės sąlygos, pajamos ir pensijos keičiasi mažai. „Įdomesnis kitas dalykas – kodėl su žmonių amžiumi Lietuvoje didėja ir pasitenkinimas gyvenimu? Ar tai tik patriotizmas, ar dar kas nors? Todėl tolesni mūsų žingsniai – bandyti rasti veiksnius, kurie siejami su geresne savijauta, didesniu pasitenkinimu gyvenimu“, – pasakojo A. Kairys.

Mokslininkai ištyrė, kodėl Lietuvos senjorai patenkinti gyvenimu, nors pajamos kuklios ir sveikata ne geriausia. „Žmonės, kurie dalyvauja kokioje nors veikloje – politinėje, savanorių, įvairių organizacijų – jaučiasi geriau, negu tie, kurie tuo neužsiima. Turintieji platesnį socialinį ratą, daugiau žmonių, kuriuos gali pavadinti draugais, taip pat jaučiasi geriau, – sakė A. Kairys. – Taigi yra didelis įvairių veiksnių, kuriuos galima skatinti, rinkinys. Pavyzdžiui, senjorams siūlyti burtis veiklai ar bendravimui ir tokiu būdu padidinti pasitenkinimą gyvenimu.“

***

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentas dr. A. Kairys kalbėjo per konferenciją „Pagyvenusių žmonių kokybė Lietuvoje: ar juntama diskriminacija Lietuvoje?“, surengtą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jis pristatė tyrimus, atliktus su bendraautoriais Vilmante Pakalniškiene, Albinu Bagdonu, Vytautu Jurkuvėnu, Olga Zamalijeva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"