TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vėjo jėgainių sparnus surakino nesutarimai

2007 03 23 0:00
LŽ archyvo nuotr.

Pirmą šalyje vėjo jėgainių parko projektą pradėjusi įgyvendinti danų kapitalo bendrovė "BNE" susidūrė su gretimų sklypų savininkų pasipriešinimu

Prieš trejus metus greta Klaipėdos-Liepojos plento, netoli Palangos, pastatytų 6 vėjo jėgainių sparnai nesisuka iki šiol.

Aplinkinių sklypų savininkai siekia pasirašyti su investuotojais taikos sutartį, tačiau tvirtina, kad užsieniečiai nenori derėtis.

Pasak vieno iš "BNE" akcininkų Nielso Melchiorseno, bendrovė, nors ir gavusi visus reikalingus Vyriausybės ir Ūkio ministerijos pritarimus bei leidimą gaminti elektros energiją, suklupo, nes susidūrė su gretimų žemės sklypų šeimininkais.

"Gavome maždaug 100 šalia esančiuose sklypuose gyvenančių ar tik juos valdančių savininkų sutikimus, tačiau su penkiais kaimynais niekaip nepavyksta susitarti", - neslėpė apmaudo verslininkas. Į vėjo jėgainių parką per 25 mln. litų investavę danai nuo 2005 metų jau būtų pagaminę elektros energijos už 3 mln. litų.

Siūlė kompensacijas

Vėjo jėgainių parko kaimynams per teismus pavyko užginčyti detalųjį planą, nes jame pažymėta 45 decibelų triukšmo zona apėmė ir dalį jų žemės sklypų. Danai juokauja, esą malūnų sparnų skleidžiamas triukšmas gali trikdyti pievose besiganančias karves.

Vyriausiasis administracinis teismas 2005 metais panaikino Klaipėdos rajono tarybos patvirtintą vėjo jėgainių detalųjį planą. Aplinkinių žemių savininkai dabar reikalauja dvi jėgaines nugriauti arba perkelti toliau, nes jos esą pastatytos pagal nebegaliojantį statybos leidimą.

Su nepatenkintais sklypų šeimininkais "BNE" mėgino rasti kompromisą. Siūlė jiems kompensacijas, norėjo pirkti į triukšmo zoną įeinančias žemės dalis. "Prieš trejus metus siūlėme savininkams 2-3 kartus didesnes kompensacijas, nei tuo metu buvo verti jų sklypai. Juolab kad tie žmonės ten negyveno", - teigė kitas "BNE" akcininkas Anilas Sandhiras. Tačiau derybos taip ir neįvyko.

Rūpi tik eurai?

"Pasamdėme vietinę kompaniją, kuri atliko pirmojo jėgainių parko etapo detalųjį planą. Klaipėdos rajono taryba jį patvirtino, - LŽ pasakojo Melchiorsenas. - Tada gavome visus reikalingus leidimus ir pradėjome statybas. Tačiau po kurio laiko, kai jėgainės jau stovėjo, tik dar neveikė, kaimynai pasiskundė dėl galimo triukšmo. Paaiškėjo, kad mūsų detaliajame plane nebuvo atkreipta dėmesio į sanitarines zonas. Nesuprantame, kaip rajono taryba galėjo patvirtinti tokį planą."

Pasak verslininko, labiausiai šioje situacijoje jį stebina vietinės ir aukščiausios Lietuvos valdžios abejingumas. "Nors viešai deklaruojama parama alternatyviajai energetikai iš atsinaujinančių šaltinių, jokios pagalbos mes nesulaukėme", - piktinosi danas. Jam susidarė įspūdis, jog lietuviams svarbu ne plėtoti tokios rūšies energetiką, o tik gauti Europos Sąjungos (ES) paramą šios srities plėtrai.

Lietuvoje jau iki 2010 metų galima pasiekti, kad 290 MWh energijos per metus pagamintų vėjo jėgainės (2 proc. visos šalyje sunaudojamos elektros energijos). Toks jų parkas sutaupytų 3500 tonų naftos (daugiausia mazuto) per metus.

Gyvens greta malūnų

Šiuo metu teismo procesai sustabdyti, nes iš investuotojų pareikalauta atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Verslininkai tikina, kad nė vienoje Europos valstybėje statant vėjo jėgaines nereikalaujama daryti šios procedūros. Dėl to jėgainių parko veiklos pradžia nukeliama dar metams.

"Jau dabar galėtume paleisti šias jėgaines suktis ir išmatuoti jų sparnų keliamo garso lygį, - aiškino Sandhiras. - Mūsų duomenimis, didžiausią triukšmą toje vietoje kelia judri magistralė - 82 decibelus. Vėjo malūnų skleidžiamas triukšmas būtų ne didesnis nei 42 decibelai. Tai neturėtų įtakos gyvenimo kokybei."

Verslininkai sakė greta jėgainių parko turintys planų statyti gyvenamuosius namus, o Melchiorsenas LŽ tvirtino ketinąs viename jų gyventi pats. "Danijoje vėjo jėgainės pagamina 22 proc. suvartojamos elektros energijos. Ten nieko nestebina laukuose stovintys ir veikiantys malūnai, o greta esantys gyvenamieji namai", - pasakojo jis.

Privalėjo patvirtinti

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės juristo Vaidoto Jaso, rajono taryba privalėjo tvirtinti danų parengtą detalųjį planą, nes jis jau buvo patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje bei patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko. Gauta išvada, kad taryba gali tvirtinti planą nustatyta tvarka. "Jei rajono politikai nebūtų to darę, būtų likę nesuprasti. Be to, patys danai galėjo tokį sprendimą užginčyti teisme", - aiškino juristas.

Pasak Jaso, labiausiai su investuotojais nesutaria 22 hektarų sklypo savininkė Genovaitė Narvilienė. Ji tvirtina dėl vėjo malūnų skleidžiamo triukšmo turėsianti nuostolių. "Vienoje šios moters sklypo dalyje nebus galima statyti namų, nes ji patenka į jėgainių sanitarinę zoną. Matyt, dėl galimo šios teritorijos dalies nuvertėjimo ji labiausiai ir baiminasi", - svarstė Jasas.

Derybos nevyksta

Žemės sklypo savininkės Narvilienės marti Rasa Narvilienė nusiteikusi skeptiškai: "Kas norėtų, kad turėdamas žemės puikioje vietoje, prie pat kelio į Palangą, negalėtų trečdaliu jos naudotis? Juk 7 hektarai mūsų žemės patenka į dviejų jėgainių sanitarinę zoną. Todėl mes praktiškai nebegalime disponuoti savo turtu. O tame miškelyje norėjome pasistatyti pirtelę".

Ji sakė, kad šeima linkusi susitarti su investuotojais gražiuoju, bet danai nieko konkretaus nežada. "Gavome jų laišką, kuriame užsieniečiai lyg ir siūlo išpirkti tą dalį mūsų žemės, patenkančios į sanitarinę zoną, tačiau nemini nei sklypo ploto, nei pinigų sumos. Parašėme atsakymą, jog esame pasirengę tartis, bet nuo sausio dar negavome jokio atsakymo", - dėstė moteris.

Žemė liks vaikams

Pasak Narvilienės, šeima neplanuoja parduoti savo turto: "Žemę paveldėjo mano anyta. Kol kas jos į atskirus sklypus skaidyti neketiname ir parduoti nesirengiame. Turime tris vaikus, dar vieną priėmėme globoti. Ta žemė ir priklausys jiems. Tai didžiausias mūsų turtas. Kokia bus jo vertė, kai greta ims veikti vėjo jėgainės? Ar jūs norėtumėte gyventi greta tų milžiniškų malūnų? Aš ir mano vaikai nenorėtų, - samprotavo Narvilienės marti, supdama vežimėlyje dar nė metų neturintį vaikelį. - Sakote, vėjo jėgainės neskleidžia jokio garso? O jūs prieikite prie tų malūnų dabar, nors šie ir neveikia - juk jie zvimbia. Mes nesame prieš vėjo jėgaines ir alternatyviąją energetiką. Tačiau tegul stato jas savo žemėje ir su sanitarinėmis apsaugos zonomis nelenda į mūsų. Tegul paprasčiausiai patraukia dvi jėgaines toliau nuo mūsų sklypo ribos, ir viskas bus išspręsta."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"