TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vėjo pavergti bangų vaikai

2012 07 21 8:09
Jie priklausomi tik nuo vėjo ir stichijos, todėl skaičiuoja ne valandas ir minutes, o metrus per sekundę. Entuziastams pomėgis įsikibus į jėgos aitvarątarsi skustuvo ašmenimis pjauti vandens paviršių prilygsta didžiausios laimės akimirkoms, kai nuplaunami visi krante palikti rūpesčiai./X PRO (Irmos Norbutaitės) nuotrauka

Jie priklausomi tik nuo vėjo ir stichijos, todėl skaičiuoja ne valandas ir minutes, o metrus per sekundę. Entuziastams pomėgis įsikibus į jėgos aitvarą tarsi skustuvo ašmenimis pjauti vandens paviršių prilygsta didžiausios laimės akimirkoms, kai nuplaunami visi krante palikti rūpesčiai.

Neoficialiai skaičiuojama, kad jėgos aitvarų (vadinamųjų kaitų) entuziastų Lietuvoje šiuo metu yra keli tūkstančiai, ir šis skaičius nuolat didėja, o burlentininkų kasmet vis mažėja. To priežastis - jėgos aitvarą valdyti išmokstama nepalyginti greičiau negu burlentę, jį lengviau ir atsigabenti į vietą.

Tačiau tarsi iš dangaus nukritusi jėgos aitvarų entuziazmo mada turi ir išvirkščią pusę: pamaivos paplūdimiuose kelia pavojų aplinkiniams, o diletantų bandymai pažaboti vėją neretai baigiasi kojų lūžiais, galvos traumomis ar net mirtimi.

Brangiau už zaporožietį

Burlenčių sportas į Lietuvą atkeliavo aštuntajame dešimtmetyje, o pirmą kartą lankstas, jungiantis lentą ir burę, JAV buvo patentuotas 1968 metais. Asociacijos "Buriavimo vystymo centras", įsikūrusios Klaipėdoje, prezidentas Viktoras Šeputa LŽ pasakojo, kad sovietmečiu burlenčių iš pradžių nebuvo įmanoma nusipirkti.

"Pradėjau buriuoti būdamas dvylikmetis, prieš 24 metus, Kauno mariose. Burlentės tada buvo sunkios, didelės, sudedamos specialiais vyriais. Tik devintajame dešimtmetyje burlentės pradėtos gaminti laivų gamykloje Taline. Tačiau jų nusipirkti buvo neįmanoma", - sakė jis.

Daugiau nei 20 metų burlenčių sportu užsiimantis kaunietis Arnis Mikelionis taip pat prisiminė sovietines burlentes kaip griozdus. "Penkių metrų ilgio lenta, sverianti 25 kg, ir sunki trikampė medžiaginė burė. Tuomet net nebuvo trapecijų, kurios laiko žmogų, prisikabinusį prie stiebo, tad reikėjo turėti labai daug fizinės jėgos. Griūdavai ir iš vandens vėl keldavai tą sunkią burę... Dabar net sunku įsivaizduoti, kaip galėjome plaukioti tokiais griozdais. Tą patį atstumą šiuolaikiška burlente įveikiame dukart greičiau nei sovietinėmis", - teigė A.Mikelionis.

Žiemą "kaituotojai" vyksta į šiltesnius kraštus. "X PRO" nuotrauka.

Kol burlenčių negamino estai, jas darė patys entuziastai. "Lentą klijuodavo iš stiklo pluošto, putplasčio. Neretai šias medžiagas nugvelbdavo ar kitaip gaudavo iš sklandytuvų gamyklų. Gudrūs visi buvo, reikėjo ir apsukrumo, ir žinių joms pasigaminti. O pramoninės dažnai tapdavo vagių grobiu", - atskleidė burlentininkas.

Į Lietuvą geros užsieninės burlentės, kurias buvo galima nusipirkti, buvo atvežtos apie 1995 metus. Lenta ir burė be specialios aprangos tada kainavo nemažai - apie tūkstantį eurų. Už tokią pat kainą pradedančiajam burlentininkui nusipirkti visą komplektą be aprangos galima ir dabar.

"Pamenu, pirmąją rankų darbo burlentę tėvas man nupirko Maskvoje, o burę - iš garsaus burlenčių burių siuvėjo Latvijoje. Tuomet visas mano įsigytas inventorius, sudėtas ant zaporožiečio stogo, kainavo daugiau nei pats automobilis", - pasakojo V.Šeputa.

Populiariausi - jėgos aitvarai

Duris atvėrus pirmosioms burlenčių parduotuvėms, bangų ir vėjo fanatikų nestigo. "Iš pradžių klientų buvo kelis kartus daugiau nei dabar. Užtekdavo įdėti skelbimą į laikraštį, kad parduodamos burlentės, ir iš visų krašto kampelių suvažiuodavo norintieji jas įsigyti. Pirmieji klientai buvo vadinamieji spekuliantai arba turtingi verslininkai, nes anais laikais tūkstantis eurų buvo didžiuliai pinigai", - teigė A.Mikelionis.

Tiek jis, tiek V.Šeputa vieni pirmųjų krašte iš ekstremalaus burlenčių sporto pradėję plėtoti savo verslą ir dabar iš to gyvenantys. "Situacija pasikeitė. Dabar 98 proc. visų į mus besikreipiančiųjų nori išmokti valdyti nebe burlentę, o jėgos aitvarus. Būtent jie yra "ant bangos", - teigė jis. Vyras neslėpė, kad ir jis pats, ir nemažai jo draugų, vienų pirmųjų burlenčių sporto propaguotojų, taip pat laiką ant vandens jau leidžia su jėgos aitvarais.

Jėgos aitvarus ekstremalai vadina savo žargonu "kaitais" (nuo angliško žodžio "kite", kuris reiškia aitvarą), o patį užsiėmimą - "kaitavimu". Jėgos aitvarai, į Lietuvą atvežti apie 1999 metus, per gana trumpą laiką - pastarąjį penkmetį - žaibiškai išpopuliarėjo dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad jie yra nepalyginti pigesni (visas komplektas su drabužiais kainuoja nuo 3 tūkst. litų).

Pasak penktąjį sezoną "kaituojančios" klaipėdietės Marijos Miežanskienės, jėgos aitvarus lengva susidėti į kuprinę ir, po pažastimi pasikišus lentą, lengva pasiekti vandens telkinį. "Norint buriuoti reikia vežti burlentę automobiliu, ją sunkiau valdyti. Net po metų buriavimo dar negali vadintis burlentininku. O "kaituoti" išmokti galima per kelias valandas: vieniems prireikia vos dviejų, kitiems - aštuonių. Su "kaitu" gauni daugiau adrenalino, gali pakilti į orą, lengviau atlikti triukus", - LŽ pasakojo "kaituotoja".

Beje, iš tūkstančio burlentininkų Lietuvoje tėra kelios moterys, o "kaituojančiųjų" -  keli šimtai.

Burlentės tampa vis mažiau populiarios. www.vejasgalvoje.lt nuotrauka.

Prilygsta meditacijai

Vandens ekstremalai sutartinai tvirtino, kad burlenčių ir jėgos aitvarų sportą yra pamėgę įvairiausių profesijų ir socialinių sluoksnių žmonės. Štai šią vasarą "kaituoti" pajūryje išmoko vienas specialiai į mokymus iš Prancūzijos atvykęs vyras... be vienos rankos, vietoj jos teturintis kablį.

"Ateina ir studentai, degantys noru "kaituoti", įsigiję naudotą įrangą, dalį jos pasiskolinę iš draugų. "Kaituoja" ir turtingi verslininkai, žinomi politikai, gydytojai, muzikantai, aktoriai. Viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio, jo noro išbandyti ką nors nauja. Daugelis paprasčiausiai ieško emocijų ir savęs", - LŽ sakė "kaitų" instruktorė M.Miežanskienė. Moteris juokdamasi pridūrė, kad pažįsta ne vieną vyrą, "kaituoti" išsirengiantį po konfliktų su žmona. Pasak jos, "pakaitavę" namo jie grįžta švelnūs "kaip kačiukai".  

V.Šeputa ir A.Mikelionis tvirtino, kad ant bangų patiriamas nenusakomas jausmas. "Laikomės vienos taisyklės: prieš "kaituojant" ar buriuojant visus planuojamus nuveikti darbus reikia užsirašyti, nes grįžęs nuo jūros nieko nebeatsiminsi. Kai "kaituoji", būni tik su savimi, apie nieką kita negali galvoti, tik apie "kaitą". Ant vandens pamiršti visus rūpesčius, bėdas, skausmus, tarsi nusiplauni viską, ką palikai krante. Tai tarsi meditacija. Juk sakoma, kad laimingas esi tuomet, kai būni čia ir dabar. O namo grįžti laimingai pavargęs, galva būna išvėdinta", - entuziastingai pasakojo vandens ekstremalai. Todėl nenuostabu, kad tarp jų yra labai daug ir pasiturinčių žmonių, kuriems "kaitavimas" virsta legaliais narkotikais.

"Rytais mes įsijungiame kompiuterį ir pirmiausia naršome ne naujienų portaluose, o žiūrime orų prognozes. Daugelis šio sporto mėgėjų jau įprato gyventi ir dirbti vėjo ritmu. Jie susiplanuoja visus darbus taip, kad galėtų tam tikru tinkamu metu išvykti "kaituoti" ar buriuoti", - teigė pašnekovai. O "kaitavimui" ši vasara - itin palanki, nes vėjuota, dažnai pučia 7-10 metrų per sekundę greičio vėjas, kuris "kaituotojams" - pats tinkamiausias.

A.Mikelionis primena, kad "kaituoti" reikia "su galva", kitaip šis sportas taps pavojingas net aplinkiniams. /"X PRO" nuotrauka.

Nėra privažiuojamųjų kelių

Vandens ekstremalų manymu, mūsų krašto vandenys ir oro sąlygos šiltuoju metų laiku yra vienos geriausių pasaulyje burlentininkams ir "kaituotojams". "Žinoma, esame sezoniškumo įkaitai, tačiau tai atmetus užsiimti ekstremaliuoju sportu ant vandens yra labai palanku: dažnai pučia vėjai, jūroje nėra pavojingų gyvybei rifų, uolų ar gyvūnų kaip šiltuosiuose kraštuose. Lietuvoje tam tinkamiausia vieta - Šventoji. Ten labai gražios, tinkamos bangos, o, pavyzdžiui, ties Giruliais, Karkle akmenuota, ten sukasi srovės, dažnai labai keičiasi vėjo kryptis", - LŽ pasakojo V.Šeputa.

Kol kas pamaryje yra tik kelios burlentininkų ir "kaituotojų" bazės:  Svencelės kaime ir Kintuose, kur įsikūrusi vaikų burlenčių mokykla. "Kita vertus, norintiesiems "kaituoti" ar buriuoti nėra nė vieno specialaus privažiuojamojo kelio prie jūros. Be to, dažniausiai esame nepageidaujami, teturime sporto zoną ties Nida. Tačiau ir ten nėra jokių patogumų. Kita zona yra tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragių. Bet kaip ten patekti, jei nėra privažiuojamojo kelio?" - piktinosi pašnekovai.

Daug geresnė padėtis yra Kuršių marių pakrantėje, tačiau ir ten beveik nėra net minimalios infrastruktūros. "Todėl neretai mūsų sportas yra tarsi partizaninis. Suprantama, dėl kelių šimtų entuziastų merijoms neapsimoka investuoti į specialias bazes. Vilniečiai "kaituoja" Trakuose, kauniečiai - Kauno mariose, bet daugiausia jų susitelkę prie Baltijos jūros", - sakė V.Šeputa.

Tragedijos neišvengiamos

Kaip ir kiekvienas ekstremalus užsiėmimas, taip ir jėgos aitvarų bei burlenčių sportas yra pavojingas, kartais net pareikalauja aukų. Prieš penketą metų Klaipėdoje, prie šiaurinio molo, žuvo 35-erių vyras. Vėjo pagautas jėgos aitvaras jį bloškė į sieną ir vyriškiui buvo stipriai sužalota galva. Krašte šio ekstremalaus sporto istorijoje tai buvo pirma tokia tragiška nelaimė. "Norint išplaukti ir "kaituoti" reikia dviejų žmonių, mat vienas jų turi taisyklingai paleisti aitvarą. O per tą tragišką įvykį, kiek žinome, netinkamai paleistas aitvaras į žvejų sandėlio sieną visa jėga bloškė ant kranto esantį "kaituotoją", - pasakojo vyrai.

Pernai Klaipėdos rajone, Kuršių mariose ties Svencelės kaimu, sustojus širdžiai žuvo, kaip spėjama, jėgos aitvaru sklandęs vilnietis Mantas. Vyras staiga paleido jėgos aitvarą ir krito į vandenį. Atvykę medikai niekuo nebegalėjo padėti. Pasak A.Mikelionio, blogai yra tai, kad jėgos aitvarais "skraido" labai daug paprasčiausių chuliganų. "Kaituoti" jie išmoksta ne iš patyrusių instruktorių, o iš draugų, tad nelaimės beveik neišvengiamos. Lūžta kojos, susitrenkiama galva, išnarinamos rankos", - teigė A.Mikelionis. Anot jo, pavojus kyla ne tik nemokšai "kaituotojui", bet ir aplinkiniams žmonėms, kurie greta maudosi. "Virvės, laikančios aitvarą, taip įsitempia ir lekia tokiu greičiu, kad gali net ausį nuplėšti ar ranką nutraukti. Todėl mus labai piktina "kaituotojai", sklandantys paplūdimiuose netoli žmonių. "Kaituojant" būtina protingai elgtis", - teigė jis.

V.Šeputa buvo dar kategoriškesnis, esą "kaituotojai" turėtų būti ne tik fiziškai, bet ir psichiškai sveiki. "Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji "kaituotojai", yra ta, kad jie bando pažaboti aitvarą. Tačiau jį galima tik suvaldyti", - teigė asociacijos Buriavimo vystymo centras vadovas.

Žiemą vyksta į Braziliją

Kadangi Lietuvoje šiltasis metų sezonas trumpas, nuo oro sąlygų priklausantiems vandens ektremalams tenka pasukti galvas, kaip neprarasti įgūdžių ir neatsisakyti pomėgio šaltuoju metų laiku. Viena išeičių - nepigi kelionė į Braziliją, kur netoli Paracuru kaimo įrengta geriausia vandens ekstremalų bazė. "Vykstame ten beveik kiekvieną žiemą. Ten susirenka daugybė žmonių iš viso pasaulio. Treniruojasi profesionalai, olimpiadų dalyviai, tad buvome sutikę ir buriuotoją Gintarę Scheidt. Paracuru kaime nekilnojamojo turto yra įsigiję ar išsinuomoję lietuviai, pas juos ir vykstame", - pasakojo A.Mikelionis.

Šios nepigios kelionės turi ir alternatyvą - galimybę žiemą "kaituoti" ir Lietuvoje. "Tam naudojame tokius pat aitvarus, tik lentą pakeičiame į snieglentę. Tad "kaitavimo" negalėtume vadinti tik sezoniniu sportu, jis gali būti kultivuojamas kone visus metus", - tvirtino V.Šeputa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"