TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

VEKS afera ir jos herojai

2011 02 25 0:00
Karolinos Drulytės nuotrauka

Prieš keletą metų, kai Vilnius tapo Europos kultūros sostine (VEKS), daugelis tikėjosi gražios šventės, sostinės ir visos nacionalinės kultūros atgimimo, Lietuvos vardo pasaulyje garsinimo. Bet viskas baigėsi skandalų virtine.

Prokuratūra vis dar nepradeda bylų VEKS organizatoriams ir vykdytojams, todėl jie ramiai gali svarstyti apie šiltas kėdes valdžioje. Kas atsakingas už tai, kad VEKS idėja tapo panaši į gerai suplanuotą aferą, nors būta ir tikrai gražių renginių? Ar Kultūros ministerija (KM) aiškinosi, kodėl VEKS virto ne Lietuvos kultūros, o kultūros vertelgų švente? Kodėl VEKS milijonai netapo ilgalaike investicija į nacionalinę kultūrą? Ar esame apsaugoti nuo tokių aferų ateityje?

Prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti kultūros ministro patarėjas, buvęs viešosios įstaigos VEKS direktorius Rolandas Kvietkauskas, interneto portalo Ekspertai.eu vadovas Audrius Nakas ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Kodėl VEKS tapo nacionaliniu projektu?

A.Medalinskas. Ar ir kitose valstybėse Europos kultūros sostinės (EKS) renginiai yra nacionaliniai projektai, o ne to konkretaus miesto, kur vyksta programa, šventė?

R.Kvietkauskas. Retai EKS statusą gauna valstybių sostinės, nes šis projektas daugiau skirtas kitiems miestams. Bet kai EKS statusą gavo sostinė Vilnius, renginys automatiškai ėmė reprezentuoti pačią valstybę, o tai daug ką komplikavo. Juk tarp sostinės ir centrinės valdžios nusistovėję ekonominiai, ūkiniai, finansiniai, kultūros plėtros, socialinės plėtros santykiai yra kitokie nei regioninių miestų atžvilgiu.

A.Nakas. Ši šventė sąmoningai buvo padaryta nacionaline. Ir ne dėl to, kad švęstų visa Lietuva, o todėl, kad būtų galima naudoti didžiulius biudžeto pinigus visos šalies mastu. Jei paraišką tapti EKS būtų parašęs, tarkime, Panevėžys, ir Europa būtų suteikusi jam tokį statusą, abejoju, ar šis miestas ir ten esanti politinė jėga sulauktų pinigų iš bendro šalies biudžeto. O VEKS gavo, ir tai buvo jo organizatorių bei vykdytojų sumanymas.

A.Medalinskas. Kodėl VEKS susiliejo su Tūkstantmečio programa? Tai gerai ar blogai?

R.Kvietkauskas. Tai buvo viena skaudžių pamokų. Vienu metu rengti dvi dideles programas neracionalu. Tai ne tik finansavimo, bet ir tam tikros ideologijos klausimas. Tūkstantmetis, deja, praėjo. Jam ėmėme ruoštis daug anksčiau nei VEKS. Buvo rašomos knygos, daromi tyrimai. Bet priartėjus 2009 metams, VEKS renginiai užgožė datą, kuriai ilgai rengėmės. Toks susidūrimas nebuvo geras dalykas. Jei EKS programa būtų vykusi ne sostinėje, galbūt šias šventes būtų galima ir suderinti, o dabar dvi didelės progos buvo sukištos į per ankštą rūbą.

A.Nakas. Manau, šios dvi progos į vieną buvo sujungtos sąmoningai. Esmė labai elementari: pasipinigauti, viską suplakus į vieną krūvą.

A.Medalinskas. Talinas, kuris dabar gavo EKS statusą, irgi yra valstybės sostinė, bet iš ten jokių skandalų negirdėti. Gal labai svarbu, kokie žmonės prieina prie šių projektų?

R.Kvietkauskas. Gal ir ten yra skandalų, tik mes mažiau domimės.

A.Medalinskas. Klausiau žmonių Estijoje. Sakė, kad nėra.

R.Kvietkauskas. Nekalbėsiu apie konkrečių asmenų indėlį į VEKS renginius, bet neužmirškime, kad turėjome vieną didžiulę problemą: reikėjo stipriai sumažinti pradinį biudžetą, lyginant su tuo, kas buvo planuota. Tai atsiliepė ir pačiam renginiui.

A.Medalinskas. Gal ir gerai. Mažiau pinigų buvo išplauta. Juk akivaizdu, kad gražiausi ir įspūdingiausi VEKS renginiai buvo tie, kurie nereikalavo milijonų. Ar kitos valstybės į EKS renginius irgi deda nacionalinio biudžeto pinigus?

R.Kvietkauskas. Jei pasidomėtumėte kitų valstybių patirtimi, pamatytumėte, kad visų šių projektų biudžeto sandara panaši: trečdalis miesto biudžeto, trečdalis federalinio, trečdalis kitų pajamų, įskaitant privačių kompanijų rėmimą ir nedidelę Europos Komisijos (EK) pagalbą. Visose valstybėse - tiek dabar Taline, tiek praėjusiais metais Stambule - šis projektas apėmė ir miestų plėtros klausimus. Pavyzdžiui, Lince buvo pastatytas naujųjų technologijų centras, valstybės tam naudojo struktūrinių fondų paramą. Ir federalinių institucijų dalyvavimas buvo reikšmingas.

A.Medalinskas. Tai kokio dydžio buvo VEKS biudžetas, įskaitant valstybės biudžeto pinigus?

R.Kvietkauskas. Nepriklausoma Didžiosios Britanijos agentūra atlikusi tyrimą nustatė, kad VEKS nuo 2007 iki 2010 metų išleido 64 mln. eurų (apie 220 mln. litų - red.), iš kurių EK įnešė 1,3 mln. eurų, Vilniaus savivaldybė - 11 mln. eurų, o iš Lietuvos valstybės biudžeto skirta maždaug 51 mln. eurų.

Kas buvo daroma už VEKS pinigus?

A.Medalinskas. Kokiems VEKS programos projektams valstybė teikė prioritetą?

R.Kvietkauskas. Visos VEKS išlaidos pasiskirsto infrastruktūros darbų naudai. Net 44 mln. eurų (apie 150 mln. litų - red.) turėjo būti panaudoti infrastruktūrai tvarkyti, kurti.

A.Medalinskas. O sakyta, kad VEKS turėjo plėtoti kultūrą. Nors, tiesa, ten dar buvo ir fejerverkai, ir brangūs interneto puslapiai, ir Bjork koncertas, kuriais turėtų užsiimti prokuratūra. Kodėl didžioji dalis lėšų buvo skirta ne kultūrai, o infrastruktūrai?

R.Kvietkauskas. Tai buvo viena didesnių VEKS problemų, nes investavimas į infrastruktūrą pats savaime nesukuria visos pridėtinės vertės. Matome daug nebaigtų tų pačių infrastruktūros projektų. Pavyzdžiui, jei kalbėsime apie "Menų spaustuvę", šis infrastruktūros projektas nebaigtas iki šiol. Bet turiu pasakyti, kad VEKS darbuose pradėjau dalyvauti nuo 2009 vasario 27 dienos ir daug buvo suplanuota iki mano atėjimo.

A.Medalinskas. Ar į VEKS infrastruktūros projektus įėjo ir kelių tvarkymas?

R.Kvietkauskas. Diskusija dėl kelių, aplinkkelių ir panašių infrastruktūrų tvarkymo prasidėjo 2004 metais Vilniaus miestui pateikus paraišką, kurios bendra suma turėjo būti per 460 mln. eurų. Toje paraiškoje buvo numatyti įvairūs miesto infrastruktūros dalykai. Ir kultūros sostinė Rumunijoje bandė gerinti infrastruktūrą. Ir Norvegijoje, Stavangeryje, dalis miesto buvo tvarkoma. Ir Liverpulyje pastatyta nemažai kultūros infrastruktūros.

A.Medalinskas. Atskirkime du klausimus: investicijas į kultūros infrastruktūrą ir į kelius bei kitą infrastruktūrą, neužmiršdami, kad per statybas galima geriausiai praplauti pinigus. O čia tokie užmojai: daugiau kaip 1,5 mlrd. litų! Kieno laikais tai buvo?

A.Nakas. Vilniaus mero Artūro Zuoko. Vėliau rankas šildėsi ir kiti merai. Nors pats nutarimas dėl VEKS buvo priimtas tik 2008 metų vasario 6 dieną, bet ta labai įspūdinga paraiška pateikta A.Zuoko valdymo laikais. Iki 2008-ųjų ši programa neturėjo jokio statuso, bet darbai jau vyko. Ir pinigai buvo leidžiami.

R.Kvietkauskas. Bet šie užmojai galutinėje stadijoje gerokai sumažinti. Ne visi planuoti infrastruktūros projektai buvo įgyvendinti. Situacija keitėsi.

A.Nakas. Vyriausybės nutarime sakoma, kad atsiras "ne mažiau nei 11 naujų ir renovuotų viešųjų kultūros infrastruktūros objektų", bet neradau informacijos, apie kokius objektus kalbama. Skaitydami šio 2008 metų vasario 6 dienos Vyriausybės nutarimo ketvirtą dalį "Siekiami rezultatai ir vertinimo kriterijai" nerandame nė vieno įvykdyto punkto. Ten galima buvo įrašyti bet ką: pavyzdžiui, pastatysime tris nacionalinius stadionus, tris operos teatrus ir panašiai, o paskui sakyti, kad dėl susiklosčiusios situacijos pinigų nėra. Bet tas skubotas ir, atrodytų, labai kvailas nutarimas buvo padarytas sąmoningai. Tam, kad bet kokia kaina būtų galima visa tai įteisinti. Tai buvo Gedimino Kirkilo Vyriausybės nutarimas, jį pasirašė A.Zuoko partijos narys ministras Jonas Jučas. Meras tada buvo nebe A.Zuokas, bet jis turėjo glaudžius ryšius su J.Juču. Vilniaus meru tuo metu buvo, matyt, Juozas Imbrasas.

A.Medalinskas. Kokie svarbūs kultūros infrastruktūros projektai turėjo būti įgyvendinti VEKS metu, bet nebuvo įgyvendinti arba yra nebaigti? Minėjote tik "Menų spaustuvę".

R.Kvietkauskas. Buvo rekonstruota Nacionalinė galerija. Gražus kultūros infrastruktūros projektas ir Dailės akademijos Inovacijų dizaino centras, bet jis dar nebaigtas.

A.Medalinskas. Ir tai viskas? Buvo kalbėta apie 11 projektų.

R.Kvietkauskas. Kitiems neskirta pinigų.

A.Medalinskas. O kiek iššvaistyta veltui? Ir Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) nepakliuvo į VEKS programą? Ir Vilniaus rotušė?

R.Kvietkauskas. Rotušė tikrai ne, nors kalbų buvo, o ŠMC gal tik per pritaikymo neįgaliesiems programą.

A.Medalinskas. Kalbant apie šių meno erdvių rekonstrukciją, ar buvo peržiūrėta, ar lėšos panaudotos efektyviai ir pagal paskirtį?

R.Kvietkauskas. Šiuo metu bylinėjamasi dėl "Menų spaustuvės". Statybininkai kelia pretenzijas Vilniaus savivaldybei. Tai projekto vykdymo ir administravimo problemos.

A.Nakas. Ten rasta be galo daug pažeidimų. Kaip ir Operos ir baleto teatro rekonstrukcijoje - viename stambiausių VEKS infrastruktūros projektų.

R.Kvietkauskas. Bet šiandien šio teatro rekonstrukcija nebevyksta.

A.Medalinskas. Bet ministras Arūnas Gelūnas, kiek girdėjau, šio teatro direktorių giria.

R.Kvietkauskas. Ministras įvertino meninį rezultatą.

Operos teatras ir Guggenheimas

A.Medalinskas. Kaip galite paaiškinti, kodėl dabar įvairūs ilgapirščiai veikėjai panoro prieiti prie kultūros projektų. Ne tik prie VEKS, bet ir Valdovų rūmų, o kultūros žmonėms lieka tik trupiniai? Ar tai reiškia, kad kituose dideliuose projektuose, pavyzdžiui, dėl Guggenheimo muziejaus statybos, vėl gali būti piktnaudžiaujama. Jeigu būtų atlikta VEKS analizė ir nustatyti kaltininkai, tam gal būtų galima užkirsti kelią.

R.Kvietkauskas. Reikalinga nuolatinė analizė, nelaukiant jokių didelių projektų.

A.Medalinskas. Bet ar ji atliekama?

R.Kvietkauskas. Kalbant apie VEKS reikia pasakyti, kad per programos įgyvendinimo laikotarpį porą kartų keitėsi ir projektų administravimo, ir atsiskaitymo tvarka.

A.Medalinskas. Kodėl? Tam, kad būtų lengviau paslėpti galus?

R.Kvietkauskas. Nežinau, bet Valstybės kontrolė viską įvertino ir pateikė savo rekomendacijas, kaip to išvengti. Siekiama, kad ateityje būtų aiški projektų priėmimo tvarka, paramos ir atsiskaitymo sistema. Reikia sudaryti tokias sąlygas, kad kuo daugiau naudos gautų kultūros žmonės, bet, kita vertus, sistema neturėtų apaugti taip, kad kiltų daugybė problemų įgyvendinant kultūros projektus.

A.Medalinskas. Tarkime, Guggenheimo projektas. Kodėl žmonėms nesakoma, ant kieno sklypo jį buvo rengiamasi statyti? Kam valstybė turėtų sumokėti milijonus ir kokius įsipareigojimus ruošiasi prisiimti, jei toks projektas bus įgyvendinamas?

R.Kvietkauskas. Ministras buvo susitikęs su Guggenheimo muziejaus atstovais ir aiškiai pasakė, kad šiuo metu šis projektas mums nėra prioritetinis. Ir apskritai jis nerealus.

A.Medalinskas. O jeigu dabar kai kurie pretendentai į sostinės savivaldybę panorės įkalti ten tik kuoliukus muziejaus statybai, kad valstybė konkrečiam asmeniui, galbūt stovinčiam už Guggenheimo iniciatorių nugaros, turėtų sumokėti milijonus. Jiems gal ir nereikia to muziejaus. Svarbu tik milijonus iš valstybės gauti.

A.Nakas. Kad tokių dalykų nebūtų, turi veikti prokuratūra. Dabar vyrauja visiškas nebaudžiamumas. Prašau, kad mane paduotų į teismą tie prokurorai, kuriuos įvardiju kriminalinio pasaulio atstovais. Reikia visų pirma išspręsti Generalinės prokuratūros problemą.

A.Medalinskas. Taip, prokuratūra delsia, tad ir VEKS bylose galime sulaukti senaties. Nuo Bjork koncerto praėjo beveik treji metai, o penkeri yra senatis. Tačiau kaip paaiškinti, kodėl būtent kultūros srityje dedasi tokie tamsūs dalykai?

A.Nakas. Šioje srityje sukti tamsius darbus labai patogu. Ir tai gana dideli pinigai. Tad tokia garsi asmenybė kaip Gintautas Kėvišas mokymus, kaip tai daryti, praėjo net Italijoje, pas žinomą impresarijų, susijusį su mafija. Manau, tai talentingas mokinys. Gastrolės, pinigų plovimas, įvairių gergijevų koncertai.

R.Kvietkauskas. Atleiskite, ne Gergievo, o Londono simfoninio orkestro.

A.Nakas. Dar ir Peterburgo teatras. Matote, per vieno žmogaus rankas eina milijonai. Įvairūs mūsų menininkai, net ir labai iškilūs, man pasakojo apie tas schemas, kaip jos veikia. Kaip pinigai plaunami per koncertus, festivalius. Prieš pusmetį skandalas dėl 2 mln. eurų kilo per festivalį Austrijoje. Tą pačią akimirką buvo nušalinti festivalio vadovai. Juos pasmerkė ir aukščiausi politikai. Vyksta tyrimas. Jei paaiškės, kad kuris nors nekaltas, šis galės grįžti eiti pareigas. O Lietuvoje visi VEKS veikėjai vėl sėdi šiltose vietose, nors byla dar tiriama.

Ar KM analizavo VEKS pamokas?

A.Medalinskas. Ar KM įvertino visas VEKS pamokas?

R.Kvietkauskas. EK, įvykus tokiems renginiams, užsako išorinių ekspertų vertinimą. Po Austrijos Linco mieste vykusio renginio ir VEKS savo išvadas EK pateikė tarptautinė britų kompanija. Su tam tikromis kliūtimis susidūrėme ne tik mes. Ekspertai nustatė, kad esamos struktūros - kultūros, politikos, miestų valdymo - ne tik Lietuvoje, bet ir, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje ar Rumunijoje nepritaikytos tokiam kompleksiškam projektui rengti, nes į jį įeina kultūriniai, ekonominiai, politiniai, miestų plėtros dalykai. Labai svarbu, ar sugebama rasti tinkamą projekto rengimo, administravimo ir įgyvendinimo formą, nes to neradus kyla daug problemų.

A.Nakas. Bet ar pati Lietuva pateikė EK savo analizę dėl VEKS, kaip to reikalauja 1992 metų EK nutarimas?

R.Kvietkauskas. Ataskaita buvo pateikta Europos kultūros ministrų tarybai.

A.Nakas. Aš kalbu ne apie ataskaitą, o apie analizę.

R.Kvietkauskas. Pagal ES reikalavimus įvykus renginiui iki metų pabaigos EK turi pateikti ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir regiono komitetui. Tai vienintelis teisinis reglamentavimas iki 2013 metų. Paskui keisis atsiskaitymo ir stebėsenos tvarka. Mūsų Vyriausybės nutarime yra punktas, numatantis patvirtinti Vyriausybės ataskaitą apie VEKS ir ją pateikti EK, bet Vyriausybė nežinojo, kad šis nutarimo punktas yra klaidingas ir dabar neturi kam pasiūlyti net tos savo ataskaitos, nes atsiskaitymo bei monitoringo tvarka keitėsi ir šiuo metu ES neprašo jokios ataskaitos.

A.Nakas. Tačiau pasikeitusi tvarka negalioja miestams, kurie gavo EKS statusą 2007-2009 metais, o tai reiškia, kad negalioja ir Vilniui. Todėl Lietuva privalo pateikti analizę apie VEKS. Ne ataskaitą, kurios KM iki šiol nėra pateikusi, bet analizę.

A.Medalinskas. Pagal Lietuvos įstatymus nauja valdžia turi teisę ir prievolę išsiaiškinti ankstesnės valdžios klaidas. Kalbame apie viešojo intereso gynimą. Ar Remigijaus Vilkaičio vadovaujama ministerija išsiaiškino, ką negerai darė J.Jučo vadovaujama ministerija, o galbūt tai išsiaiškino naujasis ministras? Kodėl neatlikta VEKS analizė? Pernelyg juodas dabar yra VEKS vardas. Ir jei dabar kas nors sumanys panašų renginį, žmonės iškart pamanys: ar tik nebus naujas VEKS.

R.Kvietkauskas. Ar kiti kultūros projektai bus dėmėti, priklauso tik nuo to, ar jie bus aiškūs, tikslūs, skaidrūs, o ne nuo to, kaip mes įvertinsime tai, kas buvo.

A.Nakas. O KM jau pateikė finansinę ataskaitą Vyriausybei?

R.Kvietkauskas. Kiek aš žinau, dar praeitais metais turėjo tai padaryti.

A.Nakas. Bet to nebuvo. Tai išsiaiškinome Antikorupcijos komisijoje.

Painiava, įgyvendinant VEKS

A.Medalinskas: Ar tiesa, kad už VEKS simbolius, net už tą molekulę, buvo sumokėti milžiniški pinigai, o dabar valstybė iš principo patiria nuostolių, nes jie yra nurašomi?

R.Kvietkauskas. Atskirkime VEKS programą ir VEKS viešąją įstaigą. Buvo keliolika VEKS programos įgyvendintojų, jie turėjo atskirus projektus. Kilo problemų ir dėl tarpusavio bendravimo, bendro programos teikimo ir jos įgyvendinimo. Tie VEKS viešosios įstaigos 2007-2008 metų pirkimai, vizuali reklama ir t.t. kainavo pinigus. Buvo vykdomi viešieji pirkimai ir viską kontroliavo net 5 viešųjų pirkimų specialistai, jie nematė jokių problemų. Ar šie vizualiniai ženklai buvo apskritai reikalingi, jau kitas klausimas. Jie kainavo tam tikrą sumą ir šiandien jau baigia savo gyvavimą.

A.Medalinskas. Visi sprendimai VEKS buvo priimami kolektyviai?

R.Kvietkauskas. Sprendimų priėmimo mechanizmas keitėsi keletą kartų. Tai kėlė daug problemų. Nebuvo aiškaus modelio, nuolat keitėsi žaidimo taisyklės. Buvo ir ne viena įstaiga, kuri vykdė VEKS programą. Nederėtų painioti viešosios įstaigos VEKS ir pačios VEKS programos. Daug kartų keičiantis žaidimo taisyklėms, VEKS viešoji įstaiga ėmė administruoti tik trečdalį viso VEKS projekto.

A.Medalinskas. Tai kas vis dėlto atsakingas už visą tą VEKS košę?

A.Nakas. Visi tie, kurie rengė šiuos nutarimus ir pasirašinėjo. Vilniaus miestas, valdomas A.Zuoko, pateikė pirminį VEKS programos variantą.

A.Medalinskas. Už beveik 1,5 mlrd. litų?

A.Nakas. Ir Vilniaus miesto savivaldybė rengėsi jį įgyvendinti. Vėliau A.Zuokui teko trauktis iš mero posto. Tad visi sprendimai dėl VEKS buvo permesti KM, jai vadovavo A.Zuoko žmogus J.Jučas. Beje, ir G.Kėvišas buvo tos pačios liberalcentristų partijos narys. Kai VEKS buvo permestas KM, atsirado trintis su savivaldybe. Todėl buvo įkurta VEKS viešoji įstaiga administravimo ir komunikavimo programoms vykdyti, paskui viską perėmė KM, įskaitant ir pinigų skirstymą.

A.Medalinskas. Ir tada prasidėjo visi absurdai, tokie kaip Bjork koncertas?

A.Nakas. Su šiuo koncertu nutiko labai įdomių dalykų. Buvo nutarta už 385 tūkst. litų surengti Bjork koncertą kartu su simfoniniu orkestru. Ir staiga, iki renginio likus mažai laiko, skirta 800 tūkst. litų. Nesąmonė. Bet prokuratūra užstrigo atlikdama šį tyrimą. Ten yra ir daugiau ką tirti, tik prokurorai šitų riešutėlių dar neišgliaudė. Pirmas VEKS vykdytojas, beje, buvo viešoji įstaiga "Vilniaus festivaliai".

A.Medalinskas. Tai jie ir rengė Bjork koncertą. O dabar, nors ir liūdnai pagarsėję, paskirti rengti Vilniaus dienas pagal užsakymą iš savivaldybės biudžeto.

A.Nakas. Matau tik vieną gerą VEKS dalyką. Visos tos aferos taip plačiai nuskambėjo per Lietuvą, kad žmonėms pagaliau atsivėrė akys. Vis dėlto VEKS tyrimą reikia baigti iki galo. Ir KM turi atlikti VEKS darbų analizę, ir prokurorai neturėtų laukti VEKS bylų senaties.

 

Parengė Alvydas Medalinskas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"