TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vėl grįžta snaudalių laikas

2010 10 30 0:00
Laiko kaitaliojimas prieštarauja gamtos dėsniams.
LŽ archyvo nuotrauka

Naktį į sekmadienį Lietuvoje bus įvestas žiemos laikas - laikrodžių rodykles pasuksime viena valanda atgal. Sezoninis laiko kaitaliojimas daugeliui žmonių nepatinka, jį peikia ir įvairių sričių specialistai. Kada gi gyvensime pagal Saulę?

Daugybė mūsų krašto žmonių vis dar nepripranta prie laiko kaitaliojimo, nors ši Europos Parlamento (EP) iniciatyva įgyvendinama jau daugiau kaip dešimtmetį: pavasarį laikrodžių rodyklės pasukamos valanda į priekį, rudenį tiek pat grąžinamos.

Ilgisi pastovumo

"Susitikimuose su rinkėjais girdime jų priekaištus - kiek dar tęsis tie žaidimai? Jau ir taip nėra ramybės: kainos nuolat kyla, nedarbas didėja, o dar ir laikas kaitaliojamas. Žmones tai nervina ir vargina. Jie pasiilgo pastovumo", - LŽ sakė Seimo "tvarkiečių" seniūnas Valentinas Mazuronis. Kartu su dar keliais parlamentarais jis prieš kelias dienas pasiūlė Seimui svarstyti rezoliuciją, kurioje Vyriausybė raginama nebekaitalioti laiko.

Politikai pavėlavo - šio siūlymo parlamentas dar nesvarstė, tad žiemos laikas rytoj tikrai bus. "Tačiau gal bent vasaros laiko kitų metų kovą nebeįves. Tegul Vyriausybė išanalizuoja šią problemą, išklauso žmonių nuomones ir vykdo jų valią", - aiškino Seimo narys.

Su panašiu siūlymu į Vyriausybę užvakar jau trečią kartą kreipėsi ir Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius. Jis paragino surengti visuomenės nuomonės tyrimą, kuris, anot R.Valentukevičiaus, padėtų baigti šią kelerius metus besitęsiančią diskusiją.

Prieš gamtos dėsnius

Tokių siūlymų autoriai remiasi specialistų išvadomis, kad sezoninis laiko kaitaliojimas padaro daugiau žalos negu naudos. Seimo kontrolierius paprašė Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijas bei Nacionalinę sveikatos tarybą pateikti atitinkamus duomenis.

Medikai pranešė, kad dėl šių permainų blogėja žmonių, ypač pagyvenusių bei pasiligojusių, sveikata, daugėja depresinių susirgimų ir savižudybių. "Netikslinga trikdyti įprastą žmonių miego ir budrumo ritmą, nes tai neigiamai veikia tiek žmonių psichiką, tiek savijautą", - pareiškė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

Kritikos pažėrė ir kitos žinybos. Įvedus žiemos laiką, žmonės keliasi vėliau, bet vėliau ir baigia darbą. Namo jiems tenka grįžti jau sutemus, todėl, policijos duomenimis, padidėja nelaimingų atsitikimų gatvėse ir keliuose skaičius bei nusikalstamumas.

Patamsyje žmogaus organizmas gamina melatoniną - mieguistumą sukeliantį hormoną, žmogus tampa nedarbingas, išsiblaškęs. Tėvams neramu dėl lopšelius, darželius ir mokyklas lankančių vaikų, nes jie namo grįžta tamsoje.

Laikrodžių rodyklių sukiojimas neduoda ir ekonominės naudos, kaip to tikėtasi. Atsukus valandą atgal daugiau suvartojama elektros energijos vakarais.

Skeptiškai Briuselio rekomendaciją vertina astronomai. Tarptautinė astronomų sąjunga pareiškė, kad laiko kaitaliojimas prieštarauja gamtos dėsniams.

2000 ir 2006 metais visuomenės nuomonės bei rinkos tyrimo centras "Vilmorus" žmones apklausė, ar reikia žiemos ir vasaros laiko. Abu kartus dauguma jų pasisakė "prieš".

Vyriausybė raginimams nekaitalioti laiko iki šiol buvo kurčia. Tačiau netrukus jai vis dėlto teks imtis šios problemos, nes 2011-ieji - paskutiniai metai, kai galios EP ir Tarybos direktyva dėl laiko keitimo. Briuselis yra nurodęs Bendrijos narėms 2011 metais pateikti išvadas, ar šios permainos pasiteisina ir ar verta direktyvą pratęsti. Tad mūsų krašto Vyriausybei teks apsispręsti. Bet ji tai padarys veikiausiai ne anksčiau kaip kitą pavasarį, o gal net rudenį.

Paklūsta ne visi

Vasaros-žiemos laiką kaitalioja apie 70 pasaulio valstybių. Tačiau kai kurios šalys, pavyzdžiui, Japonija, Islandija, tai daryti atsisakė.

Pirmasis kaitalioti laiką 1784 metais sumanė JAV mokslininkas Benjaminas Franklinas. Jo nuomone, tokiu būdu žmonės taupytų žvakes. Ši idėja buvo prisiminta po pusantro šimto metų - eksperimentus su laiku pradėjo JAV, Vokietija, vėliau Didžioji Britanija. Daugybė gyventojų šias naujoves sutiko priešiškai, peikia jas ir dabar.

Lietuvoje eksperimentai su laiku "stringa" dar ir todėl, kad net keturi penktadaliai mūsų krašto teritorijos yra antroje - Rytų Europos laiko juostoje (Grinvičo laikas plius 2 valandos), o likusi teritorija pirmoje - Vidurio Europos laiko juostoje (Grinvičo laikas plius 1 valanda). Į pirmąją laiko juostą patenka tik vakarinė Lietuvos dalis. Riba tarp pirmosios ir antrosios juostų eina iš pietų į šiaurę tarp Jurbarko ir Tauragės, o šiauriau - tarp Kuršėnų ir Telšių.

Laiko skaičiavimo sistema pagrįsta Žemės paviršiaus padalijimu į 24 valandines juostas ir remiasi pradiniu (arba nuliniu) dienovidžiu. Šis eina per senąją Grinvičo observatoriją, esančią Londone. Visoje valandinės juostos teritorijoje naudojamas vienodas juostinis laikas. Ši laiko skaičiavimo sistema 1884 metais priimta Vašingtono tarptautinėje konferencijoje.

Daugiau sąmyšio

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę iki 1998 metų šalis gyveno pagal antrosios (Rytų Europos) laiko juostos laiką, o 1998-aisiais buvo įvykdyta vadinamoji Andrikienės reforma - įvestas Vakarų Europos (pirmosios laiko juostos) laikas. Tuometė Europos reikalų ministrė Laima Andrikienė tikino, esą Lietuva dėl to greičiau taps vakarietiška. Be to, jai pasiūlius ir įstaigos pradėjo dirbti ne nuo 9 iki 18 val., kaip ligi tol, o valanda anksčiau. 2003 metais Briuselio pavyzdžiu buvo įvestas ir vasaros bei žiemos laikas. Visuomenės apklausos rodo, kad šios reformos atnešė daugiau sąmyšio negu naudos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"