Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Vėl klaidžiojama vaiko teisių brūzgynuose

 
Itin karštų diskusijų turėtų sulaukti draudimas vaikus palikti be vyresniųjų priežiūros. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Reaguodama į vaiko teisių gynėjų priekaištus, kad mažamečių ir nepilnamečių apsaugą užtikrinti turintys įstatymai - pasenę, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ėmėsi juos tobulinti iš peties. Pasiruošta užversti Seimą šūsnimi pataisų. Neabejojama, kad jos sukels ne tik karštas politikų diskusijas, bet ir tėvų nepasitenkinimo bangą.

SADM siūlo keisti net šešių teisės aktų - Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Civilinio ir Civilinio proceso kodeksų, Socialinių paslaugų, Išmokų vaikams ir Šeimynų įstatymų - nuostatas. Pataisomis siekiama tobulinti dabartinę vaiko teisių apsaugos sistemą. Kartu ketinama įgyvendinti užpernai Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija.

Pataisų iniciatoriai sutinka, kad tėvams priminę jų pareigą tinkamai pasirūpinti vaikų priežiūra rizikuoja sulaukti griežtos kritikos. Politikai prognozuoja, kad teikiamų projektų svarstymas Seime užtruks labai ilgai.

Siekia "ypatingos" apsaugos

Tiek vaiko teisių gynėjai, tiek SADM atstovai pripažįsta, kad daugelis šiuo metu vaiko teisių apsaugą reguliuojančių nuostatų yra pasenusios ir nesiderina su kitais teisės aktais. Pavyzdžiui, specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje apibrėžiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, anot pataisų rengėjų, iš esmės atkartoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas ir principus, o kai kuriais atvejais net prieštarauja šiam tarptautinės teisės dokumentui.

Be to, nors daugelį vaiko teisių apsaugą užtikrinančių nuostatų reguliuoja kiti specialieji įstatymai, teisinėje sistemoje pasigendama valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos šioje srityje.

Kaip LŽ teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, pagrindinis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų tikslas - užtikrinti vaiko visapusiškai raidai tinkamą aplinką ir jo teisių apsaugą. „Siekiama suteikti kiekvienam vaikui ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, apibrėžti smurto prieš vaiką sąvoką ir smurto formas, stiprinti tėvų atsakomybę už vaiko apsaugą ir teisių įgyvendinimą“, - kalbėjo jis.

Jei pataisoms būtų pritarta, vaiko tėvai ar globėjai turėtų pasirūpinti, kad mažametis iki 7 metų neliktų be pilnamečių ar vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, o 7-14 metų vaikų be priežiūros nebūtų galima palikti nuo 22 iki 6 valandos.

Žadamos naujovės

Taip pat siūloma įtvirtini tokią naujovę kaip Pagalbos planas - prevencinio darbo su šeima tvarką. Jo tikslas - suteikti šeimai reikalingą pagalbą ir būtinas paslaugas, kad laiku pasirūpinus vaiku ir šeima būtų galima įveikti joje bręstančią krizę ir išvengti vaiko paėmimo iš jo atstovų. Norima įteisinti ir vaiko paėmimo iš šeimos tvarką, kuri šiuo metu įstatymu apskritai nereglamentuota.

A.Šešelgis pažymėjo, kad projekte atsiranda du nauji institutai - socialiniai globėjai ir profesionalios šeimynos. Likusį be tėvų globos, neįgalų ar socialinę riziką patiriantį vaiką bus galima apgyvendinti fizinio asmens - socialinio globėjo - šeimoje. Socialiniais globėjais galėtų tapti asmenys, nesusiję su globojamu vaiku artimos giminystės ryšiais, jiems būtų teikiama profesionali specialistų pagalba. Profesionalioms šeimynoms, gebančioms globoti kūdikius, specialių ugdymo poreikių turinčius arba neįgalius vaikus, siūloma skirti didesnes išlaikymo pajamas.

Tarp teikiamų pataisų - siūlymai konkrečiau apibrėžti ir vaiko teisių apsaugą užtikrinančias institucijas bei jų kompetenciją, išplėsti asmenų grupes, kurioms bus sudarytos palankesnės įvaikinimo sąlygos. Be kita ko, įstatymu siekiama nustatyti, kad vaikas galėtų bendrauti ne tik su savo artimaisiais, bet ir su tolimesniais giminaičiais.

LŽ archyvo nuotrauka

Primins prigimtinę pareigą

Pataisų iniciatoriai baiminasi, kad jas priėmus kils tėvų nepasitenkinimas, nes jiems teks imtis papildomų priemonių vaikų priežiūrai užtikrinti. „Teikiamais projektais siūlomos ne naujos imperatyvios nuostatos bei jų griežta įgyvendinimo ir kontrolės tvarka, o bandoma priminti tėvų prigimtinę pareigą patiems pasirūpinti savo vaikų tinkama priežiūra ir poilsiu laiku. Manome, kad turi pakakti išsamaus, kantraus, nuoseklaus ir dažno šių nuostatų aiškinimo visuomenei“, - pabrėžė SADM specialistai.

Siūlymų įgyvendinimas, anot ministerijos, papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. Numatyta, kad naujiems įstatymų pakeitimams įsigaliojus reikės 8,5 mln. litų, iš kurių didžioji dalis bus skirta socialinių globėjų teikiamai socialinei priežiūrai ir vaiko globai užtikrinti. Šios lėšos planuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir perskirstant valstybės biudžeto asignavimus, skirtus valstybinėms vaikų globos įstaigoms išlaikyti.

Laukia mūšis Seime

LŽ kalbinta vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pažymėjo, kad 1996 metais priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas iš esmės iki šiol nebuvo peržiūrėtas, nors toks valstybės įsipareigojimas buvo įtvirtintas ne viename dokumente.

SADM pateiktų projektų ji kol kas nekomentuoja, nes esą dar nespėjo išsamiai susipažinti su siūlomomis pataisomis. „Mūsų įstaigos atstovai nedalyvavo rengiant ministerijos pastarosiomis dienomis pateiktus svarstyti ir derinti teisės aktus“, - sakė E.Žiobienė.

Seimo Vaiko gerovės parlamentinės grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė priminė, kad dar būdama vaiko teisių apsaugos kontroliere ne kartą ragino SADM patobulinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, ir kai kurios dabar siūlomos pataisos neva yra jos ankstesnių teiktų įstatymo projektų, „kadaise sukėlusių triukšmą, visiška analogija“.

„Iš tikrųjų liūdna, kad tuomet mano iniciatyvos buvo nubraukiamos, bet džiugu, kad pagaliau reikalai pajudėjo iš vietos“, - LŽ sakė R.Šalaševičiūtė.

Tačiau, anot jos, pataisų svarstymas Seime nebus lengvas. Itin karštų diskusijų turėtų sulaukti draudimas vaikus palikti be vyresniųjų priežiūros. „Manau, kad šiai nuostatai nebus pritarta, nes mūsų visuomenė tam dar nesubrendusi. Kita vertus, lemia ir ekonominės priežastys, vaikų darželių trūkumas... Todėl prognozuoju, kad pataisų svarstymas bus labai ilgas“, - kalbėjo parlamentarė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"