Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Vėl regimas progresinių mokesčių miražas

 
2017 02 01 11:30
Kiek dėl siūlomų progresinių mokesčių papilnėtų valstybės iždas, senos idėjos gaivintojas nežino.
Kiek dėl siūlomų progresinių mokesčių papilnėtų valstybės iždas, senos idėjos gaivintojas nežino. Alinos Ožič nuotrauka

Socialdemokratų vadovo posto siekiančiam parlamentarui Andriui Palioniui suskubus į politikų darbotvarkę grąžinti progresyvaus pajamų apmokestinimo klausimą, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis paragino laukti, kol savo žodį dėl mokesčių tars Vyriausybė, o konservatorių ir liberalų atstovai bei ekonomistai priminė alternatyvius biudžeto surinkimo būdus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas A. Palionis įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kurias priėmus progresiniai mokesčiai būtų taikomi ne tik darbo užmokesčiui, bet ir kitoms gyventojų pajamoms, pavyzdžiui, atsiradusioms pardavus turtą, gavus dividendų ir panašiai.

Nuo komentarų susilaiko

Pagal A. Palionio pasiūlymą, asmenys, gaunantys iki 20 tūkst. eurų per metus (apie 1667 eurus per mėnesį), būtų apmokestinami taikant dabartinį 15 proc. tarifą. Jeigu asmuo gauna daugiau metinių pajamų, jų dalis nuo 20 tūkst. eurų iki 30 tūkst. eurų (1667–2500 eurų per mėnesį) būtų apmokestinama 16 proc., o dalis, siekianti nuo 30 tūkst. iki 40 tūkst. eurų (2500–3333 eurai per mėnesį), – 17 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Jeigu asmuo gauna daugiau kaip 40 tūkst. metinių pajamų (per 3333 eurus kas mėnesį), šią ribą viršijančioms pajamoms būtų taikomas 18 proc. tarifas. Progresiniai mokesčiai nebūtų taikomi pajamoms, uždirbamoms turint verslo liudijimą.

Socialdemokratų partnerių „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis vakar žurnalistams sakė nenorintis šio klausimo komentuoti, kol nebus pateiktas Vyriausybės programos priemonių planas. Jis pripažino, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje progresinių mokesčių klausimas įrašytas, tačiau reikėtų „ieškoti mechanizmo, kuris suveiktų“.

Siūlo alternatyvas

Seimo BFK pirmininko pavaduotojas liberalas Kęstutis Glaveckas „Lietuvos žinioms“ sakė, jog liberalai yra prieš bet kokį mokesčių didinimą. Anot jo, jeigu jau reikia padidinti biudžeto pajamas, teisingiau būtų ne įvesti progresinius mokesčius, o plėsti apmokestinamąją bazę, tai yra apmokestinti visas pajamas ir turtą.

„Dar svarstyčiau“, – paklaustas, ar balsuotų už A. Palionio pasiūlymą, sakė K. Glaveckas.

Kur kas kategoriškesnės nuomonės laikėsi Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Dainius Kreivys. Jo manymu, progresinių mokesčių įvedimas būtų jaunų žmonių, kurie dirba „naujojoje ekonomikoje“ (pavyzdžiui, tokiuose paslaugų centruose kaip „Barclay‘s“ – aut.), baudimas.

„Jeigu labai norima surinkti daugiau mokesčių, reikia atkreipti dėmesį į prastai surenkamą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Statistika rodo, kad Lietuvoje nesurenkama apie 36 proc. šio mokesčio. Tai milijonai eurų“, – kalbėjo D. Kreivys.

Kad išeities ieškoma ne ten, kur reikėtų, mano ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, A. Palionio pasiūlymo įvesti progresinius mokesčius esmė apskritai neaiški, juolab kad siūlomi tarifai vienokio ir kitokio dydžio pajamoms skiriasi minimaliai, o tai nedarytų didelio poveikio surenkant biudžetą.

„Valstybės galimybės finansuoti kitas sritis dėl tokio pakeitimo apčiuopiamai nepadidėtų. Tai pasiūlymas dėl pasiūlymo“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

Jo teigimu, kita bėda ta, jog siūlant minėtus progresinių mokesčių tarifus pamirštama, kad progresyvus apmokestinimas Lietuvoje yra ir dabar, tik jis ne taip akivaizdžiai matomas, nes atsiranda per neribotas socialinio draudimo įmokas ir mažas išmokas. „Jeigu kalbame apie mokesčių keitimą, reikėtų pradėti nuo „Sodros“ įmokų ribų nustatymo“, – „Lietuvos žinioms“ pažymėjo N. Mačiulis.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad vargu ar kas nors pagalvojo, kiek vaikų augina gyventojai, kurių pajamoms norima taikyti naujus tarifus. „Yra tokių šeimų, kur uždirba tik vienas asmuo, o šeima augina 3–4 vaikus. Tad riba – apie 1700 eurų, nuo kurios didėtų mokesčiai, tokiai šeimai yra kone minimumas, vos leidžiantis pragyventi. O jeigu ji dar turi finansinių įsipareigojimų? Tuomet suprantame, kad nekalbame apie turtingas šeimas. Pagal Europos standartus jos net nepriskiriamos vidurinei klasei“, – tvirtino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Jis reziumavo, kad tokie pasiūlymai nepadeda stiprinti vidurinės klasės, papildyti biudžeto, kuris vėliau leistų didinti socialines išmokas, socialines garantijas, mažinti socialinę atskirtį.

Galimos naudos neskaičiavo

Kandidatas į socialdemokratų lyderius A. Palionis tikino, kad „gautos papildomos pajamos leistų kompensuoti dalį bazinės pensijos perkėlimo į nacionalinio biudžeto išlaidas ir taip sumažintų „Sodros“ įmokas bei darbo jėgos apmokestinimą, todėl mažėtų išsikerojęs šešėlis“.

Jis negalėjo pasakyti, kiek dėl siūlomų pataisų papilnėtų valstybės biudžetas, esą tai paaiškėtų 2019 metais.

„Gyventojų, kurių metinės pajamos viršija 20 tūkst. eurų, kasmet daugėja. Taip pat daugėja didžiausias pajamas gaunančiųjų, tačiau kiek tiksliai (būtų surinkta lėšų – aut.), bus galima pasakyti tik gavus deklaracijas“, – dėstė A. Palionis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"