TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vėl siūlo išskirtines sąlygas dvasininkams

2015 10 08 6:00
Kristina Miškinienė: „Tokioms pataisoms buvo nepritarta. Nemanau, kad per trumpą laiką situacija pakito.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Rugsėjo pabaigoje parlamente nepritarus siūlymui pensinio amžiaus sulaukusiems šalyje registruotų ir valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkams išmokas padidinti tris kartus, Seimo nariai Petras Gražulis, Jurgis Razma bei Vytautas Gapšys nenuleido rankų ir registravo naujas pataisas.

Jeigu būtų palaiminti Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimai, kurie, anot Seimo teisininkų, pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, išmokos iš valstybės kišenės pensinio amžiaus dvasininkams padidėtų nuo 104 iki 312 eurų.

Tikisi būti išgirstas

Kaip LŽ aiškino P. Gražulis, rugsėjo 29 dieną Seime balsuojant dėl prieš porą metų pateikto siūlymo tiesiog įvyko nesusipratimas, todėl ir teikiamos naujos pataisos. Tiesa, jos niekuo nesiskiria nuo ankstesnių. „Dvasininkai turi būti gerbiami net tuomet, kai sulaukia senatvės“, – sakė P. Gražulis. Jis neslėpė, kad ir pats yra kilęs iš kunigų giminės.

Anot parlamentaro, išmokų padidinimas vargu ar taptų sunkia našta valstybei, nes į pensiją išėjusių dvasininkų gali būti tik 100–125. Tad per metus papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų apie 300 tūkst. eurų. „Valstybė to nė nepajustų. Kitose Europos Sąjungos šalyse, Vokietijoje net ir atlyginimus dvasininkams valstybė moka, ir pensijas, o mes diskutuojame dėl išmokų senatvėje“, – stebėjosi P. Gražulis. Jis vylėsi, kad šįkart Seimas jo balsą išgirs, mat siūlymą dar pasirašė konservatorius J. Razma ir „darbietis“ V. Gapšys.

Nuomonės nekeis

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė kolegų iniciatyvą linkusi priskirti populizmui prieš artėjančius rinkimus. Ją stebino tai, kad norima grįžti prie to paties, dėl ko Seimas jau balsavo. „Vyriausybė tokioms pataisoms nepritarė, nepritarė teisininkai, tokia buvo ir mūsų komiteto nuomonė. Nemanau, kad per trumpą laiką situacija pakito“, – sakė ji.

Minimalias garantijas tradicinių religinių bendrijų dvasininkams senatvėje užtikrina įstatymais jau įtvirtintos nuostatos – visų tradicinių bažnyčių ir religinių organizacijų dvasininkų tarnybos laikas iki 1995 metų sausio 1 dienos prilyginamas asmens valstybinio socialinio draudimo stažui, o nuo 1999 metų spalio 1 dienos tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių, bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Be to, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo gaunamos pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Pasak K. Miškinienės, dvasininkai, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, turi galimybių papildomai draustis savarankiškai. Todėl išskirti dvasininkus iš kitų šalies gyventojų, mokant triskart didesnes šalpos išmokas, kažin ar būtų socialiai teisinga. Tokios išimtys nenumatytos ir dabar rengiamame socialiniame modelyje.

„Esu įsitikinusi, kad garbaus amžiaus sulaukusiais kunigais Lietuvoje pasirūpinama, jie nepaliekami likimo valiai“, – pažymėjo komiteto pirmininkė.

Pasirūpina bažnyčia

Lietuvoje daugiausia yra katalikų kunigų – per 800. Kiekviena vyskupija yra nustačiusi savo tvarką, kaip rūpinamasi jų buitimi, sveikata ir kitais poreikiais. Tačiau laikomasi bendrų pagrindinių principų – ar kunigai sirgtų, ar būtų garbaus amžiaus, jais vis vien bus pasirūpinta, nes jie išlaikomi bažnyčios sąskaita.

„Pagal Bažnyčios kanonus į pensiją kunigai išeina sulaukę 75 metų. Tokių mūsų vyskupijoje yra apie 15. Į pensiją išėjusius kunigus išlaiko parapijos. Tačiau būna, kad net sulaukęs tokio amžiaus kunigas dar klebonauja arba gelbsti klebonui – aukoja Mišias, teikia kitus patarnavimus“, – LŽ pasakojo Vilkaviškio vyskupo generalvikaras Gintautas Kuliešius. Anot jo, kai kunigams, nesvarbu, ar jie jau sulaukė pensinio amžiaus, ar ne, gresia papildomos išlaidos vaistams ar kitokioms būtinoms socialinėms reikmėms, gelbsti Kunigų solidarumo fondas. Į jį tam tikrą dalį surenkamų aukų moka visi vyskupijos kunigai.

Panašūs fondai sudaryti visose vyskupijose. LŽ duomenimis, iš jų kai kuriose vyskupijose kunigams, kurie nebepajėgia aukoti mišių, mokamos 150–200 eurų išmokos.

LŽ kalbintas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis teigė, kad jie kol kas nėra nustatę tvarkos, kaip būtų rūpinamasi į pensiją išėjusiais ir pareigų atlikti negalinčiais kunigais, nes tokių šiuo metu iš 26 tarnaujančių kunigų nėra nė vieno. Anot jo, esant reikalui garbaus amžiaus kunigais tikrai būtų pasirūpinta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"