TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vėl susirūpinta nykstančių dvarų likimu

2015 02 03 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Premjero Algirdo Butkevičiaus suburta darbo grupė turės pasiūlyti, kaip teisinėmis priemonėmis apsaugoti Lietuvos dvarus nuo tokio likimo, kokio sulaukė į privačias rankas patekę, bet ir toliau nykti pasmerkti garsieji kultūros paveldo objektai.

Valstybė, dar atkurtos nepriklausomybės pradžioje suteikusi galimybę privatizuoti dvarus, iki šiol neturi svertų, kurie priverstų šių objektų savininkus jais tinkamai pasirūpinti. Todėl iš 14 įvairių sričių specialistų sudaryta darbo grupė iki šių metų gegužės privalės parengti pasiūlymus, kaip taisyti tokią padėtį.

Griežtins tvarką

“Galima paminėti ne vieną pavyzdį, kai dvarus įsigiję ir juos traukos objektais paversti žadėję verslininkai ne tik to nepadarė, bet ir paliko juos merdėti. Dėl to dvarų padėtis tapo dar blogesnė“, - LŽ sakė grupės vadovė, premjero patarėja Jūratė Juozaitienė. Ji atkreipė dėmesį, kad dalis dvarų naujųjų savininkų tiesiog išvyko iš šalies arba net pateko į vadinamuosius valdiškus namus, o jų įsigytas turtas tiesiog griūva.

„Privalu sukurti tokią teisinę sistemą, kuri apsaugotų kultūros paveldo objektais įvardijamus dvarus“, - pabrėžė J. Juozaitienė. Anot jos, bus siekiama numatyti tvarką, pagal kurią "nebebūtų leidžiama griūti esamiems dvarams, o jau apgriuvę būtų atstatyti ir atgaivinti“.

Į darbo grupę įtrauktas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis prisiminė, kad viena iš ankstesnių Vyriausybių buvo patvirtinusi Lietuvos dvarų išsaugojimo programą, tačiau jos lėšos šiuo metu jau išnaudotos. Jo teigimu, nebegaudami pinigų dvarams išsaugoti, jų savininkai kelia klausimą dėl tolesnio finansavimo.

„Šiuo metu gauti lėšų iš investicinių programų trukdo nesutvarkyti kai kurie teisiniai klausimai. Tad manau, kad darbo grupėje kaip tik ir imsimės šių klausimų reguliavimo“, - LŽ sakė KPD direktoriaus pavaduotojas. Jis taip pat tvirtino, kad reikia nustatyti griežtesnę tvarką, pagal kurią neprižiūrintieji įsigytų dvarų būtų iškart papildomai apmokestinami.

Prikelti nesugebėjo

Duomenų, kiek šiuo metu yra privatizuotų kultūros paveldo statusą turinčių dvarų, LŽ nepavyko gauti.

Į minėtą grupę įtraukta Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė pabrėžė, jog tobulinti tvarką, reglamentuojančią privačių dvarų priežiūrą, verčia Trakų rajone esančio Lentvario ir Kėdainių rajone stovinčio Kalnaberžės dvarų pavyzdžiai. „Kitas dalykas yra tai, kad per privatizaciją buvo "išparceliuoti" dvarų sodyboms priklausę statiniai, kuriuos vėl derėtų sujungti į vieną vienetą. Manau, kad nagrinėsime ir šį klausimą“, - sakė ji.

LŽ ne kartą rašė apie skauduliais tapusius Lentvario ir Kalnaberžės dvarus. Kadaise grafams Tiškevičiams priklausiusį Lentvario dvarą, kuriame sovietmečiu buvo įsikūrusi kilimų fabriko administracija, įsigijo verslininkas Laimutis Pinkevičius. Netrukus šis objektas tapo šabakštynu. Kultūros paveldo specialistai teigia, jog belieka džiaugtis nebent tuo, kad dvaro savininkas užkalė išdaužytus jo langus ir sutvirtino išlaužtas duris. Deja, neprižiūrimas dvaras nyksta toliau.

Dar skaudesnė lemtis ištiko netoli Kėdainių esantį Kalnaberžės dvarą. Kadaise jis priklausė didikams Radviloms, vėliau dvarą įsigijo carinės Rusijos premjeras Piotras Stolypinas, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę objektą privatizavo su Viktoro Uspaskicho vardu siejama verslo bendrovė. Ji dvaro neprižiūrėjo, tad palyginti greitai jis tapo apgailėtina griuvena, kurią po ilgai trukusio teisminio proceso valstybė nacionalizavo.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius LŽ teigė, jog šiuo metu Kalnaberžės dvaras teisiškai yra niekieno, nes nesutvarkyti reikiami nuosavybės dokumentai.

A. Kacevičius pasakojo, kad Kėdainių rajono savivaldybė buvo pasirengusi perimti Kalnaberžės dvarą, o vėliau perleisti jį valdyti viešajai įstaigai „Vilties švyturys“, padedančiai grįžti į visavertį gyvenimą priklausomybių kamuojamiems žmonės. Tačiau viešosios įstaigos vadovai, iš pradžių svarstę galimybę rašyti projektus ir gauti dvarui prikelti reikalingų lėšų, vėliau atsisakė tapti jo valdytojais. „Kėdainių rajono savivaldybei šio dvaro taip pat nereikia“, - pridūrė administracijos vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"