TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vėl žvanga ginklai dėl Stambulo konvencijos

2014 12 16 16:39
Algimanta Pabedinskienė.  Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šiandien vakariniame plenariniame posėdyje socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė atsakė į Seimo grupės narių klausimus dėl Stambulo konvencijos, skirtos „kovai prieš smurtą šeimoje“. 

Juos ministrei raštu uždavė aštuonios parlamentarės: konservatorės Irena Degutienė, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Vida Marija Čigriejienė bei Vilija Aleknaitė Abramikienė, valstiečių ir žaliųjų atstovė Rima Baškienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos atstovės Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok bei Irina Rozova.

Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo priėmė Europos Taryba 2011 m. Stambule. Šiuo metu ją pasirašė jau 37 valstybės, ratifikavo 15. Iš ES narių konvencijos nepasirašė tokios šalys kaip Čekija, Kipras, Airija, Latvija, Bulgarija. Pernai ją pasirašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ratifikuoti gali tik Seimas, o šiuo metu prie dokumento dirba socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta darbo grupė.

Lietuviškai teksto dar nėra

„Į tarptautinius įsipareigojimus žiūrime kruopščiai ir atsakingai“, – sakė ministrė, visgi darbo grupė dar nesudarė galimybių piliečiams susipažinti su Stambulo konvencijos tekstu lietuviškai. A. Pabedinskienė patikino, jog dokumentas jau išverstas į lietuvių kalbą, tačiau „kol vertimas nėra autentizuotas, būtų labai neatsakinga neoficialų vertimą talpinti internete ar kokiais kitais būdais pateikti visuomenei“. Žadama, jog tikslus vertimas bus pristatytas. Šiuo metu konvencijos tekstą galima perskaityti angliškai.

Į priekaištą, kad Vyriausybė neatsižvelgia į visuomenės susirūpinimą kontroversišku jos turiniu, ministrė atsakė, jog darbo grupės posėdžiai atviri visiems pageidaujantiems. Vienas jų buvo specialiai skirtas nevyriausybinių organizacijų nuomonėms išklausyti, kituose jos gali dalyvauti stebėtojo teisėmis. Klausimus uždavusios parlamentarės ministrės teiravosi, kodėl darbo grupėje dirba Seimo narės Marija Aušrinė Pavilionienė ir Dalia Kuodytė. Anot A. Pabedinskienės, pastarosios buvo deleguotos Seimo Žmogaus teisių komiteto. Dėl narių delegavimo kreiptasi į daugybę kompetetingų institucijų, visos jos delegavo savo atstovus. Be didžiosios dalies ministerijų bei su teisėtvarką susijusių institucijų, kreiptasi ir į Savivaldybių asociaciją, Lietuvos žmogaus teisių asociaciją, Nacionalinę teismų administraciją, Lietuvos vyskupų konferenciją, Moterų informacijos centrą, koaliciją „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“.

„Socialinė lytis“ – būtina?

Taip pat kyla klausimas, kodėl ši konvencija apskritai reikalinga Lietuvai. „Konvencijos įgyvendinimas praplėstų esamais teisės aktais reguliuojamų tam tikrų sričių taikymo ribas“, – tvirtino ministrė. Pavyzdžiui, pasirašiusios valstybės būtų įpareigotos parengti ir taikyti sisteminio darbo su smurtautojais programas, kurių tikslas – neleisti dar kartą nusikalsti. A. Pabedinskienės teigimu, tokių programų šiuo metu šalyje nėra. Taip pat šalys būtų įpareigotos nuolatos kaupti duomenis apie smurtautojus ir nukentėjusius. Kaip teigia politikė, esminė naujovė – „sisteminis požiūris į kovą su smurtu visomis teisinėmis, programinėmis ir kitomis priemonėmis. Nepraleidžiant nė vieno niuanso tam, kad kompleksiškai taikant visas tarpusavyje susijusias nuostatas smurtas prieš moteris ir smurtas artimojoje aplinkoje kaip žmogaus teisių pažeidimas būtų įveiktas“.

Karštus debatus kelia ir tarptautiniame dokumente įtvirtinta „socialinės lyties“ sąvoka. Lietuvos vyskupai bei tokios nevyriausybinės organizacijos kaip Lietuvos žmogaus teisių asociacija ar Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija jau anksčiau kreipėsi į šalies vadovus ragindami neratifikuoti dokumento, dėl kurio, pasak jų, reikėtų įteisinti naują lyties sampratą, nesutampančią su žmogaus biologine prigimtimi. A. Pabedinskienė kalbėjo, jog „socialinės lyties“ apibrėžimas nėra skirtas pakeisti vyrų ir moterų sąvokas. Pasak jos, ji reikalinga tam, kad būtų galima mažinti smurtą, mat lytis turinti ne tik fizinį, bet ir socialiai sukonstruotą vaidmens, elgesio, veiklos ir savybių, priskiriamų moterims ar vyrams aspektą. „Nes mūsų visuomenėje yra žmonių, kurie, pavyzdžiui, mano, kad muša – vadinasi myli. Kitaip tariant, jei vyras muša moterį, vadinasi, vyras myli moterį. Bet ne atvirkščiai. Tai su lytimi susijusio stereotipo, papročio pavyzdys“.

Atsakymai neįtikino

Vilija Aleknaitė Abramikienė/ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Visgi ministrės atsakymai parlamentarių, pateikusių jai klausimus, neįtikino. „Štai jūs sakote, kad norite, ratifikuodami šią konvenciją, stabdyti smurtą prieš moteris. Tačiau ar jums yra žinoma, kad šios konvencijos įgyvendinimo mechanizmas yra ne kas kita kaip smurtas prieš valstybių suverenitetą?“, – komentavo konservatorė V. A. Abramikienė, pažymėdama, jog daugybė ES šalių bei JAV, Kanada konvencijos ne tik neratifikuoja, bet net ir nepasirašė konvencijos. Pasak politikės, priėmus konvenciją, Lietuvos vidaus politikai diriguotų „neaiškiu pagrindu sudaryta specialistų grupė“, neturinti teisinių galių pasirašiusių narių atžvilgiu.

Jai antrino LLRA atstovė R. Tamašunienė: „Nei mes pasiruošę, nei mums to reikia. Nei tų 23 socialinių lyčių arba „gender“ idėjų. Ar jūs, kaip ministrė nematote, kad po gražiu pavadinimu kaip po paklode pakišami visai kiti dalykai.“ Ji ragino Vyriausybę dirbti, kad jau esami įstatymai dėl smurto mažinimo ir lygiateisiškumo veiktų efektyviau, pagalbą teikiančios institucijos daugiau bendradarbiautų tarpusavyje, o nesiimti „visiško avangardo, kuris Europoje vertinamas labai įvairiai“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"