TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Veriami vestuvinio turizmo vartai

2015 04 15 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Seimo palaiminimo laukia Civilinio kodekso pataisos, kurios leistų poroms tuoktis bet kurioje Lietuvos vietoje. Neabejojama, kad tai paskatintų savotišką vestuvinį turizmą, ypač pajūryje. Už santuokų registravimą mokami pinigai nusėstų būtent tose savivaldybėse, kurios jaunavedžių ceremonijoms pasiūlytų patraukliausias vietas.

Šiuo metu sumainyti žiedus ne santuokų rūmuose, bet vaizdingose vietose galima tik toje savivaldybėje, kurioje yra registruotas bent vienas iš jaunavedžių arba jų tėvų. Tokia tvarka galioja nuo 2009 metų rudens ir kasmet daugėja norinčiųjų tuo pasinaudoti. Tačiau teritorinis barjeras nemažai jaunavedžių priverčia atsisakyti svajonės susituokti, pavyzdžiui, pajūryje arba griebtis gudrybės - atitinkamoje savivaldybėje prisiregistruoti fiktyviai ir laikinai.

Jei Seimas galutinai palaimins pataisas, kurioms po pateikimo jau pritarė, jos leis visiems tuoktis ten, kur jie norės, nesvarbu, kur deklaruota gyvenamoji vieta.

Anot pataisų autoriaus parlamentaro Juro Poželos, jeigu jos bus priimtos iki birželio, įsigalios jau rugpjūtį, ir nauja galimybe bus galima naudotis. Prašymą registruoti santuoką reikia pateikti prieš du mėnesius. „Naujovė bus aktuali visiems besituokiantiems, jie nebebus „pririšti“ prie savivaldybės, kurioje yra deklaravę gyvenamąją vietą. Tad tiek vilniečiai, tiek kauniečiai ar kitų miestų gyventojai be jokių trukdžių galės tuoktis Palangoje, Nidoje, Klaipėdoje, Druskininkuose ir kitose vaizdingose vietovėse, jeigu tik panorės“, - LŽ sakė jis.

Olandų Kepurės skardis - itin mėgstama civilinės santuokos vieta Klaipėdos rajono savivaldybėje./Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Interesas - ir piniginis

Manoma, kad naujoji tvarka suteiktų postūmį pačioms savivaldybėms pradėti plėtoti savotišką vestuvinį turizmą, masinti jaunavedžius tuoktis būtent jose.

„Civilinės metrikacijos skyriuose registruoti santuoką kainuoja 20 eurų, o gamtoje, kitoje vietoje - 60 eurų. Šie pinigai patenka į savivaldybių, kuriose vyksta ceremonijos, iždus. Tad merijos, kurios sugebės privilioti daugiau vestuvininkų, gaus papildomų pajamų. Kartu bus galima pareklamuoti ir lankytinas tų savivaldybių vietas, gamtinius, kultūrinius objektus, skatinti turizmo plėtrą“, - dėstė J. Požela.

Ne paslaptis, kad dėl naujosios tvarkos gali nukentėti ne tokios patrauklios savivaldybės. „Bet ir vėl matau naudos: jei matys, kad registruojama mažiau santuokų, vestuvininkai bėga kitur, galės pasitempti. Rasti patrauklių vietų ir pritaikyti jas vestuviniam turizmui“, - aiškino politikas.

Renkasi piliavietę

LŽ pasidomėjus, ar išties bent jau pajūryje populiarėja santuokų registravimas ne civilinės metrikacijos skyriuose, išryškėjo iškalbinga statistika.

Klaipėdos merijos Civilinės metrikacijos skyriaus specialistai 2010 metais ne Santuokos rūmuose sutuokė 27 poras, 2011-aisiais - 50, 2012 metais - 60, 2013-aisiais - 69, o pernai - net 82 jaunavedžius.

„Šiemet jaunavedžių pasirinktose vietose jau sutuokėme 11 porų, dar apie 40 porų pareiškė tokį norą. Populiariausios vietos tuoktis uostamiestyje - piliavietėje esanti poterna, Pilies muziejaus patalpos ir Klaipėdos universiteto botanikos sodas. Populiaru žiedus sumainyti ir „Meridiane“, K raidės formos dangoraižio terasoje, įvairiose kavinėse, restoranuose, viešbučiuose“, - LŽ teigė Klaipėdos merijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė.

Ji tikino, kad plaukiančiuose laivuose ar jachtose registruoti civilinę santuoką nėra populiaru, žinomi vos keli tokie atvejai. „Ne kiekvienas gali sau leisti išsinuomoti laivą. Atbaido ir nenuspėjami orai bei galima jūros liga, kiti nepatogumai. Be to, mūsų darbuotoja gali skirti porai tik iki valandos, todėl labai sunku viską suplanuoti, kad išplauktum ir per valandą grįžtum į krantą. Smiltynėje santuokos dėl minėtos priežasties taip pat registruojamos itin retai“, - pasakojo specialistė.

Anot Klaipėdos rajono valdininkų, šioje savivaldybėje populiariausia santuokos gamtoje vieta išlieka Olandų Kepurės skardis prie jūros.

Palanga trina rankas

Civilinio kodekso pataisų itin laukia palangiškiai, nes šio kurorto valdžia puoselėja viltis reklamuoti gražiausias vietas miestelyje santuokos registracijai.

Pernai Palangos savivaldybėje sutuokta 260 porų, 51 santuoka įregistruota ne Civilinės metrikacijos skyriuje. Rinkliava už santuokų registraciją kurorto biudžetą papildė beveik 6 tūkst. eurų.

„Į mane patį yra kreipęsis Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Jis tikino, kad tos kodekso pataisos labai padėtų Palangai. Teisės aktas atrištų rankas jaunavedžiams iš kitų savivadybių tuoktis šiame kurorte, nes tokių ceremonijų poreikis yra didžiulis“, - teigė J. Požela.

Pats Š. Vaitkus yra sakęs, kad Palangą planuojama paskelbti santuokų sostine, todėl įsigaliojus Civilinio kodekso pataisoms būtų ruošiamasi visus jaunavedžius pakviesti prie jūros.

Kurorto Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vida Buivydienė LŽ informavo, kad nepralenkiama vieta santuokoms gamtoje tebėra Birutės piliakalnis.

„Jeigu lyja, galima ceremoniją atlikti koplyčioje ant Birutės kalno. Jaunavedžiai yra itin pamėgę santuoką registruoti būtent ten. Žinome, kad daug porų, padedamos draugų, prisiregistruoja Palangoje vien tam, kad galėtų čia susituokti. Daug kas mūsų kurorte turi antruosius namus, kuriuose tik poilsiauja. Nemažai porų sutuokiame Birutės parke, ypač sutvarkytoje rotondoje, kurioje groja orkestras. Kai kada ceremonijos vyksta ir laukiniame paplūdimyje už Palangos“, - kalbėjo specialistė.

Vis dėlto daugiausia santuokų registruojama įvairiuose prie jūros esančiuose svečių namuose, viešbučiuose, restoranuose.

„Žmonės ir Šventąją mėgsta, ten tuokiamasi kopose. Buvome vieną porą sutuokę ir ant Žemaičių alko. Kurhauze netuokėme ir netuoksime, nes jis santuokos registravimui nepritaikytas, koncertų salė tam netinka“, - sakė V. Buivydienė.

Neringa - per brangi

Populiariausia vieta tuoktis Neringoje - Parnidžio kopa, aikštelė su saulės laikrodžiu. Iš ten matomi įspūdingi pilkųjų ir baltųjų kopų vaizdai.

„Tuokiame ir prie Nidos švyturio, gana dažnai ceremonijos vyksta plaukiančiuose laivuose, Kuršių marių pakrantėje. Prie jūros, kitaip nei Palangoje ar Klaipėdos rajone, beveik netuokiame, nes šiltuoju metų laiku paplūdimiuose pilna žmonių, labai sunku rasti erdvę intymiai ceremonijai“, - LŽ tikino Neringos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Edita Vaičiūnienė.

Ji pabrėžė, kad neretai poros prašo sutuokti kokioje nors miško aikštelėje arba laukymėje Juodkrantėje, Nidoje, kitose vietose.

„Matyt, poros jaučia nostalgiją tik joms asmeniškai brangioms vietoms, kuriose galbūt susipažino ar pirmą kartą pasibučiavo. Vis dėlto naujos Civilinio kodekso suteiktos galimybės Neringoje tuoktis ne neringiškiams kažin ar paskatins čia vestuvinį turizmą. Pas mus susituokti yra labai brangu. Ir keltu keltis reikia, ir nakvynė, kitos paslaugos brangios“, - svarstė E. Vaičiūnienė.

Kuršių nerijoje daugiausia porų gamtoje sutuokiama arba pavasarį, arba rudenį.

Aktualu ir Druskininkams

"Išvažiuojamųjų" santuokų registracija itin populiari ir Druskininkuose. Pernai buvo sutuoktos 197 poros, "išvažiuojamųjų" santuokų čia buvo net 60.

Druskininkų merijos atstovai tikino, kad jei minėtos pataisos būtų priimtos, jaunavedžių kurortas sulauktų dukart daugiau. Esą norinčiųjų tuoktis Druskininkuose sulaukiama gerokai daugiau, nei tai padaryti realiai įmanoma, nes Dzūkijos kurortą pasirinkusios poros neretai gyvena kitose savivaldybėse.

Jaunavedžių antplūdis ypač padidėjo, kai buvo baigtas restauruoti ant ežero kranto esantis savivaldybės muziejaus pastatas. Čia registruojama daugiau nei pusė "išvažiuojamųjų" santuokų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"