TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Verslas tiesia draugystės tiltus

2012 06 28 6:26

Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas džiaugiasi sparčiai plėtojamais mūsų valstybių ekonominiais ryšiais. Jis pripažįsta, kad dvišaliai politiniai santykiai šiuo metu nėra patys geriausi, tačiau pragmatiniam dialogui tai netrukdo. 

Lietuva - viena svarbiausių Baltarusijos ekonominių partnerių. Pernai prekybos apimtis tarp mūsų kraštų pasiekė rekordines aukštumas - viršijo 1,2 mlrd. JAV dolerių (apie 3,305 mlrd. litų). "Bendradarbiaujant dar glaudžiau prekybos apyvarta nesunkiai pasieks 2 mlrd. JAV dolerių (5,5 mlrd. litų)", - duodamas interviu "Lietuvos žinioms" teigė Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas. 

Tvarka ir drausmė

- Liepos 3-iąją Baltarusija minės Nepriklausomybės dieną. Kokiomis nuotaikomis pasitinkate šią šventę?

- Baltarusijos nepriklausomybės diena - pagrindinė mūsų šalies valstybingumo šventė. Man, kaip ir bet kuriam baltarusiui, ji kelia nacionalinį pasididžiavimą. Ši ypatinga diena turi konkrečią istorinę ir svarbią simbolinę reikšmę. 1944 metų liepos 3-iąją buvo išvaduotas vokiečių okupuotas Minskas. Baltarusių tauta didžiulių praradimų sąskaita iškovojo savo šalies laisvę, svariai prisidėjo išlaisvinant kitas Europos valstybes.

Pagrindinės valstybės šventės statusas reiškia ir didelį jos mastą: rengiamas karinis paradas ir pagerbiami veteranai, vyksta estrados žvaigždžių koncertai, sporto varžybos.

Daugiau kaip 20 metų kuriame savo šalies politinę, ekonominę, socialinę sistemą, atitinkančią Baltarusijos Konstituciją. Turime plėtros strategiją ir ją įgyvendiname. Puikiai suprantame savo valstybės vietą Europoje ir pasaulyje. Remdamiesi geros kaimynystės, savitarpio pagarbos ir supratimo principais, didelę reikšmę teikiame santykiams su gretimais kraštais - Lietuva, Lenkija, Latvija, Rusija ir Ukraina.

- Kokia šalimi per 21 nepriklausomybės metus tapo Baltarusija?

- Nepriklausomos Baltarusijos kūrimas buvo sudėtingas, bet sėkmingas procesas. Per trumpą laiką mums pavyko sukurti nepriklausomą unikalų valstybingumą, paremtą naujais valdymo sprendimais. 

Gyvename tikrai ne blogiau negu kitos Europos valstybės. Baltarusija neatvėrė kelio masinei privatizacijai. Pasirinkome tinkamą socialinę politiką, užkertančią kelią bet kokiems socialiniams sukrėtimams ir sprogimams.

Baltarusija, kaip ir Lietuva, nėra turtinga gamtos išteklių. Neturime naftos, dujų. Vienintelė mūsų monopolija - kalio trąšos. Iš jų valstybė kasmet gauna apie 2 mlrd. JAV dolerių (5,5 mlrd. litų) pajamų. Visa kita sukuriama gyventojų protu ir rankomis.

Kai kas dažnai sako, esą Baltarusijoje įtvirtinta diktatūra. Tai išgirdęs šypsausi. Taip, Baltarusijoje yra tvarka, drausmė, organizuotumas. Galbūt kai kas tai vertina kaip diktatūrą. Tačiau be to sėkmingai negali gyvuoti nė viena valstybė.

Atstato LDK paminklus

- Kaip vertinate dabartinius Lietuvos ir Baltarusijos dvišalius santykius? Kokias pagrindines problemas įžvelgiate?

- Ambasadoriaus Lietuvoje pareigas einu septintus metus. Per tą laiką plėtojant dvišalius ryšius nuveikta labai daug. Dabartinių politinių mūsų šalių santykių negalėčiau pavadinti labai gerais. Tačiau jie pakankami, kad galėtume pragmatiškai diskutuoti. Jeigu politikai vadovautųsi ekonominiais interesais, mūsų dvišaliai santykiai būtų kur kas geresni. 

Per keturis šių metų mėnesius prekybos tarp mūsų šalių apimtis buvo 1,5 karto didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Manau, šiemet galime pasiekti 1,5 mlrd. JAV dolerių (4,130 mlrd. litų) tarpusavio prekybos apyvartą.

Mūsų valstybės itin glaudžiai bendradarbiauja paslaugų srityje. Gabendama krovinius į trečiąsias šalis Baltarusija mielai naudojasi Lietuvos infrastruktūra, pirmiausia - Klaipėdos jūrų uostu. Galiu drąsiai teigti, jog šiuo metu Klaipėdos uostas Baltarusijai yra svarbiausias. Nors didelę konkurenciją jam sudaro Latvijos, Estijos ir Ukrainos jūrų uostai, kol kas pirmenybę teikiame būtent jūsiškiui. Pernai Klaipėdoje perkrauta 13,5 mln. tonų baltarusiškų krovinių. Tai sudaro 33 proc. viso uosto pajėgumo. Artimiausiu metu Baltarusija planuoja krovinių apimtį padidinti iki 20 mln. tonų per metus. Tai siektų pusę Klaipėdos uosto pajėgumo.

Pastaraisiais metais didelio proveržio būta ir kitose srityse. Pernai Lietuvoje lankėsi 2,260 mln. baltarusių. Baltarusijoje viešėjo 1,860 mln. lietuvių. Tai rodo, kad mūsų tautos domisi viena kita.

Glaudžiai bendradarbiaujame ir regioniniu lygmeniu. Birželio 7-9 dienomis Maladečinos mieste vyko pirmasis Baltarusijos-Lietuvos regioninio bendradarbiavimo forumas. Į jį atvyko 35 savivaldybių delegacijos iš Lietuvos ir susirinko beveik visų Baltarusijos rajonų atstovai. Kai mūsų miestai ir rajonai bendradarbiaus dar glaudžiau, prekybos apyvarta tarp šalių nesunkiai pasieks 2 mlrd. JAV dolerių (5,5 mln. litų).

Baltarusija deda daug pastangų, kad išsaugotų bendrą su Lietuva praeitį. 500 metų kartu gyvenome vienoje valstybėje - Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), vėliau Abiejų Tautų Respublikoje, Rusijos imperijoje, galiausiai Sovietų Sąjungoje. Šiuo metu Baltarusijoje vyksta didelio masto įvairių istorinių paminklų restauracija, tarp jų - ir 35 LDK objektų. Sutvarkyta kunigaikščio Gedimino pilis Lydoje, Mindaugo pilis ir kalnas Naugarduke, poeto Adomo Mickevičiaus gimtinė. Labiausiai didžiuojamės restauruotais Radvilų rūmais Nesvyžiuje, sutvarkytu XVII amžiaus Sapiegų dvaru Ružanuose. Tikimės, kad jau po ketverių metų bus galima pamatyti visus šiuos istorinius paminklus. Jie taps įrodymu, kokia galinga valstybė buvo LDK.

- Kokias dar bendradarbiavimo kryptis matote ekonomikos ir ūkio srityse?

- Mūsų šalių ekonomika integruojasi. Nuo 2000 iki 2010 metų Lietuvos investicijos į Baltarusiją sudarė 150 mln. JAV dolerių (apie 413 mln. litų). Tačiau jau pernai jos siekė daugiau kaip 114 mln. JAV dolerių (314 mln. litų). Baltarusijos investicijų dydis Lietuvoje labai panašus. Mūsų šalyje veikia apie 480 lietuviško kapitalo įmonių. Dėl Baltarusijos investicijų pagalbos jūsų krašte dirba 200 bendrovių.

Esama daug sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių. Pavyzdžiui, Klaipėdoje veikianti įmonė Mogiliovo laisvojoje ekonominėje zonoje kuria gamybinį klasterį. Projekto vertė - 120 mln. eurų (apie 415 mln. litų). Planuojama, kad objekto gamybos potencialas sieks 200 mln. JAV dolerių per metus. Iš šio dvišalio verslo projekto laimės ir Lietuva, ir Baltarusija. Bendros įmonės didina mūsų valstybių eksporto potencialą.

Šiuo metu Lietuvos verslininkai Baltarusijoje planuoja plėtoti jūros gėrybių, mėsos, pieno produktų perdirbimą. Kuriame logistikos centrus, kurie leis per trumpą laiką pristatyti produkciją į Europos Sąjungos (ES) ir kitas šalis. Jeigu toliau judėsime šia kryptimi, abiejų valstybių ekonomika tik stiprės.

Lietuvos įmonės turi daug patirties statybų, viešbučių verslo, mažmeninės prekybos, logistikos srityse, plėtojant infrastruktūrą. Manau, Baltarusijoje yra sukurtos optimalios galimybės įgyvendinti tokius projektus. Būtent todėl mūsų šalis patraukli Lietuvos verslui, lygiai kaip Lietuva patraukli Baltarusijos verslui.

Laukia ES žingsnių

- ES išplėtė sankcijas Baltarusijai, į juodąjį sąrašą įtraukė kai kuriuos asmenis ir įmones. Kaip tai paveiks Baltarusijos ir ES, taip pat mūsų dvišalius santykius? 

- Baltarusija - Europos dalis. Esame civilizuota šalis, gyvenanti pagal tuos pačius vystymosi principus kaip ir ES valstybės. Todėl mūsų pozicija dėl sankcijų lieka nepakitusi. Šį politinį demaršą vertiname kaip destruktyvų žingsnį, neturintį nieko bendra su gerų santykių puoselėjimu. 

Iki atviro spaudimo Baltarusijai pradžios mūsų bendradarbiavimas su ES buvo artimas strateginiam. Baltarusijos vadovybė, pirmiausia prezidentas Aleksandras Lukašenka, pasisako būtent už tokių santykių išsaugojimą ir stiprinimą. Tačiau, kaip byloja liaudies išmintis, kas tiltus sudegino, tas juos tegul ir atstato. Laukiame konstruktyvių ES žingsnių.

Baltarusijos ekonomika atvira ir visada pasirengusi aktyviam, abipusiškai naudingam bendradarbiavimui. Bet koks siekis kalbėtis su mumis iš galios pozicijų yra pasmerktas nesėkmei. Jokios ES sankcijos negali pakenkti mūsų ūkio augimui. Be to, nereikia pamiršti, kad tokios poveikio priemonės automatiškai atsiliepia ir kitiems Muitų sąjungos nariams - Rusijai ir Kazachstanui.

ES sankcijos nenaudingos ir Lietuvai, Latvijai bei Estijai. Kai eksportui skirta Baltarusijos produkcija nepasiekia jūsų šalies, mažėja pajamos, darbo vietų.

- Neseniai įspėjote, kad Lietuva dėl ES sankcijų gali netekti Baltarusijos krovinių tranzito per Klaipėdos uostą. Tokiu atveju mūsų valstybės nuostoliai siektų milijardus litų. Ar rimtos šios prielaidos?

- Lietuvos specialistų vertinimu, nutraukus ekonominį mūsų šalių bendradarbiavimą jūsų krašto nuostoliai galėtų siekti apie 2 mlrd. eurų (maždaug 7 mlrd. litų). Mažėjant Klaipėdos jūrų uosto apkrovai darbo netektų apie 4,5 tūkst. darbininkų. Geležinkeliai irgi turėtų sumažinti 3,5 tūkst. darbo vietų. Pirminiais skaičiavimais, Baltarusijai nutraukus krovinių gabenimą per Lietuvą iš viso bedarbių galėtų padaugėti 12 tūkstančių. Tai būtų nacionalinio masto problema. Tačiau Baltarusija apie tai nekalba, norime išlaikyti dabartinę ekonominių santykių dinamiką.

Raginu panaikinti niekam nenaudingas sankcijas Baltarusijai. Taip pat esu įsitikinęs, kad niekas iš šalies nesutrukdys plėtoti kaimyniško, nuoširdaus dialogo, kokio tarp Lietuvos ir Baltarusijos esama šiuo metu.

Stebina Lietuvos pozicija

- Lietuvos netenkina Baltarusijos atsakymai ir pateikiama informacija apie Astrave planuojamą statyti atominę elektrinę (AE). Kas bus, jei nerasime sutarimo? 

- Baisiausias Baltarusijai nutikęs dalykas - sprogimas Černobylio AE. 80 proc. visų radioaktyvių nuosėdų atsidūrė mūsų krašte. Radioaktyvus debesis uždengė 22 proc. Baltarusijos teritorijos, kurioje gyveno 21 proc. šalies gyventojų. Ten ir dabar viskas uždaryta, neplėtojama jokios veiklos. Kasmet minėtos nelaimės padariniams mažinti iš biudžeto skiriame 550 mln. JAV dolerių (apie 1,515 mlrd. litų). 

Baltarusija geriau negu kas kitas supranta, ką reiškia atominė tragedija. Planuodami Astravo AE statybą, pirmiausia mąstome apie jėgainės saugumą. Todėl mums kelia nuostabą vis dažnesni Lietuvos atstovų pareiškimai, kad Baltarusija per mažai suinteresuota bendradarbiauti atominės energetikos saugumo ir aplinkosaugos klausimais, esą jėgainės statybos projektas neskaidrus ir nesaugus.

2007 metais, kai Lietuva kreipėsi dėl Visagino AE statybos, suderinome visus klausimus. Tačiau jūsų valstybė mums iki šiol neatsakė, kokia bus Drūkšių ežero būklė pastačius AE ir kokios įtakos Visagino jėgainės objektai turės Baltarusijai. Juk jie iškils vos už kelių kilometrų nuo valstybių sienos.

Noriu pabrėžti, kad statydama Astravo AE Baltarusija besąlygiškai paiso visų tarptautinių įsipareigojimų. Mūsų šalis reguliariai teikė Lietuvai visą informaciją apie projektą, išsamiai ir visapusiškai atsakė į pateiktus klausimus, surengė viešą aptarimą.

Dar vasario mėnesį Baltarusijos aplinkos ministerija pasiūlė kolegoms iš Lietuvos susitikti ir aptarti rūpimus klausimus, atnaujinti derybas dėl dvišalio susitarimo laikytis Jungtinių Tautų Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniu kontekstu (ESPO konvencijos). Iki šiol nesulaukėme atsakymo į savo siūlymus pasirašyti dvišalį susitarimą dėl operatyvaus informavimo apie avarijas AE, keitimosi informacija ir bendradarbiavimo atominio saugumo bei radiacinės apsaugos srityse.

Man regis, emocingi Lietuvos pareiškimai turi išskirtinai ekonominį pagrindą. Ne paslaptis, kad Visagino AE projekto įgyvendinimas užtruko. Lietuvos visuomenei, kaip ir Baltarusijos, dėl šio projekto kyla daug klausimų, o atsakymų į juos nėra. Manau, Lietuva sugebės išmintingai įvertinti situaciją ir sugrįžti prie konstruktyvaus, abiem šalims naudingo dialogo.

- Dėl lengvesnės pasienio gyventojų kelionių tvarkos Lietuva ir Baltarusija susitarė prieš kelerius metus. Kada šio susitarimo naudą pajus žmonės? 

- Susitarimas buvo pasirašytas 2010 metais, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė su vizitu lankėsi Minske. Baltarusija jau ratifikavo jį. Ministrų kabinetas priėmė su šio susitarimo įgyvendinimu susijusius nutarimus. 

Artimiausiu metu, per 2-3 mėnesius, su Lietuvos kolegomis ketiname sėsti prie derybų stalo, konsultuotis ir baigti susitarimo įgyvendinimo procesą.

Labai laukiame, kada įsigalios nauja tvarka. Ji leis maždaug 1,5 mln. pasienio teritorijoje gyvenančių asmenų be vizų, tik turint specialius leidimus, vykti į Lietuvą ir Baltarusiją. Tai neabejotinai suteiks naują postūmį dvišaliams santykiams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"