TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Verslas Turniškėse - su nusikaltimo prieskoniu

2006 05 19 0:00
Žiemą prasidėjęs skandalas dėl Turniškių kotedžų vis didėja.
Gintaro Mačiulio nuotrauka

Auditą Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo daugybę pažeidimų. Vienu atveju netgi kilo įtarimų dėl dokumentų klastojimo.

Vyriausybės kanceliarijos akcinė komunalinių paslaugų bendrovė Turniškėse būstus rentė, nuomavo ir pardavinėjo žiūrėdama pro pirštus į įstatymus. Tai matyti iš Valstybės kontrolės (VK) audito, atlikto šalies vadovų pašonėje vykstančius įtartinus bendrovės sandorius tiriančios Seimo laikinosios komisijos pavedimu.

Bendrovės sprendimus laiminę Vyriausybės kanceliarijos atstovai ginasi, bet pagrįsti savo teisumo negali.

Pardavė neįvertinę

Parlamentinį tyrimą atliekantiems politikams VK savo ataskaitoje sufleruoja, kad ne be reikalo kilo skandalas dėl kotedžų, pastatytų už užstatytą prezidento Valdo Adamkaus rezidenciją. Auditoriai konstatuoja, kad bendrovė būstais prekiavo "iš akies" - be turto vertinimo.

Taip 182 kv. metrų ploto būstą buvęs prezidento patarėjas užsienio reikalams Edminas Bagdonas įsigijo už 1 mln. 113 tūkst. litų. Ekspatarėjas nacionalinio saugumo klausimais Rytis Muraška 186 kv. metrų ploto kotedžą nusipirko už 1 mln. 120 tūkst. litų. Be turto vertinimo būstus įsigijo ir dar trys jų kaimynai - ambasadorius Romualdas Kozyrovičius, bankininkai Darius Indriūnas ir Tomas Andrijauskas. Verslininko Karapeto Babajano ir bankininko Artūro Ungulaičio įgytas turtas įvertintas, kai buvo sudaryta pardavimo sutartis. "Pardavimo kainai jokios įtakos negalėjo turėti", - rašo auditoriai.

Bendrovės valdyboje dirbęs kanceliarijos Ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Daugaravičius LŽ tikino turėję žodinį įvertinimą, o delsti negalėjęs. "Reikėjo parduoti, nes reikėjo grąžinti kreditą. Todėl buvo sudarytos preliminarios sutartys. Turto vertintojai pateikė žodinį vertinimą, pagal dokumentaciją. Deja, žodinio įvertinimo prie bylos neprisegsi", - sakė jis.

VK apskritai suabejojo, ar tokioje prestižinėje vietoje, greta valstybės vadovų, ambasadorių, būstus pakanka pardavinėti už nustatytą rinkos kainą. Jų nuomone, tikrąją turto vertę būtų galima nustatyti parduodant aukcione.

Klastojimo požymiai

13A numeriu pažymėti kotedžai kontrolieriams krito į akį ir tikrinant valstybinės žemės panaudojimą. Pasirodo, pastatai stovi ant visuomeninės paskirties žemės. Savivaldybės išduoti leidimai rekonstrukcijai yra neteisėti, nes kotedžai naudojami ne valstybės, savivaldybės ar įstaigų reikmėms, o parduoti fiziniams asmenims. Bendrovė nepasikuklino prašyti iš apskrities prijungti "visuomenės reikmėms" dar 396 kv. metrus žemės, nors jau žinojo, kad jų trūksta būtent kotedžams.

Panašių neatitikimų ir pažeidimų aptikta ir daugiau, tačiau įtartiniausia pasirodė 7 numeriu pažymėto namo rekonstrukcija.

Paaiškėjo, kad žemės nuomotojas - Vilniaus apskrities viršininko administracija - nėra davusi sutikimo dėl rekonstrukcijos. Negana to, nagrinėjant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus su statybos leidimo išdavimu susijusius dokumentus kilo įtarimų, kad jie gali būti suklastoti. VK dėl šio atvejo kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

"Apie tai sužinojau tik iš auditorių medžiagos. Manau, prokurorai išsiaiškins, kas yra kaltas, ir ar apskritai būta kokių nors klastočių", - LŽ sakė bendrovės Stebėtojų tarybos pirmininkas, kanceliarijos ūkio skyriaus vedėjas Jonas Šniaukšta.

Jo pavaldinys Daugaravičius LŽ sakė, kad bendrovės vadovybė taip pat nesuveda galų. "Direktorius aiškina nežinojęs nieko, nes viską tvarkė statybininkas", - Daugaravičius tikino, kad prokurorams kol kas aiškintis neteko. Pasak jo, įtartiname name kol kas niekas negyvena, nes dar vyksta statybos darbai.

Su direktoriumi Valdu Račkiu vakar LŽ nepavyko susisiekti.

Neteisėti veiksmai

Kitų abejotino teisėtumo leidimų išdavimo atvejų jis nesureikšmino. "Problema, kad Turniškių žemė yra visuomeninės paskirties. Nestatysi juk ten antros Prezidentūros ar Vyriausybės rūmų. Taip išeitų, kad visi 15-16 apgyvendintų namų yra neteisėti, kad nieko toje teritorijoje negalima daryti. Nėra tvarkos įstatymuose dėl žemės ir pastato paskirties. Painiava, bet čia bent jau tikrai nėra jokio kriminalo", - sakė Daugaravičius.

Minėtų taisyklių laužymo sąrašą papildo ir bendrovės valdybos pomėgis priiminėti sprendimus nesant kvorumo. Taip buvo apsispręsta dėl prezidento rezidencijos įkeitimo, būstų pardavimo. Tiesa, bendrovės ir kanceliarijos darbuotojai kruopščiai tikina, kad vienas valdybos narys buvo pranešęs apie pritaria valdybos sprendimams. Tačiau VK pastebi, kad "nepateikta įrodymų", ar nario leidimas duotas prieš ar po sprendimų. Todėl auditoriams kyla abejonių dėl priimtų sprendimų teisėtumo. Nustatyta, kad kvorumo nebuvo ir suteikiant Račkiui įgaliojimus derėtis dėl Adamkaus rezidencijos pardavimo Prezidentūrai.

Šniaukšta aiškino, kad dėl atliktų veiksmų teisėtumo nereikia abejoti, niekas nesikeis iš pagrindų, nes principinius sprendimus buvo priėmusi aukštesnė valdžia.

Beje VK pastebėjo, kad bendrovė nenusižengė užstatydama prezidento rezidenciją, nes tai tuo metu buvo bendrovės turtas. Auditoriai tik pastebėjo, kad iki 2004 m. balandžio pagal tuometinį Akcinių bendrovių įstatymą buvo galima pastatą tiesiog perduoti.

Kanceliarija pastebi, kad tokių norų iš Prezidentūros pusės nebuvo girdėti.

Dirba neefektyviai

VK buvo kritiška ir vertindama bendrovės veiklą bei kanceliarijos atstovavimą valstybei joje. "Kanceliarija nepakankamai efektyviai įgyvendino jai priklausančių akcijų atstovavimo valstybei bendrovėje suteiktas teises", - rašoma ataskaitoje. Remiantis įvairiais rodikliais konstatuojama, kad bendrovės veikla neefektyvi ir gali kilti mokumo problemų.

Taip pat pastebima, kad nors kanceliarija sudarinėjo darbo grupes, svarstančias, kokį tolesnį kelią bendrovei pasirinkti, jų siūlymai taip ir nepasiekė Vyriausybės. Tik visai neseniai premjero Algirdo Brazausko potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuri savo išvadas turi parengti iki birželio 15 d.

"Paskutiniu metu kaip tik pradėjome dirbti efektyviai, padengėme skolas, padidėjo ir valstybės akcijų vertė, - su auditorių pastabomis nesutiko Daugaravičius. - Anksčiau ta pati kontrolė ir mūsų auditas vis priekaištavo, kad dirbome nuostolingai. Kai pataisėme situaciją, vėl tapo nebegerai".

Jis tikino, kad neseniai iš valdybos narių buvo išbrauktas ne dėl skandalo, o dėl pasibaigusio termino. "Visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas toks sprendimas, o nauja valdyba dar nepaskirta dėl tų visokių neaiškumų", - sakė jis.

Stebėtojų taryboje pokyčių nėra. Jai tebevadovauja Šniaukšta. Bendrovės direktoriaus Račkio kol kas irgi nekeičia.

Šniaukšta pastebėjo, kad naują valdybą suburti nėra paprasta: "Nelabai yra ką iš darbuotojų rinkti. Kiemsargio juk nepaskirsi, o darbuotojų nėra daug". Pasiteiravus, ar apskritai nebūtų metas keisti darbuotojus, kurių kompetencija garsiai abejojama, Šniaukšta siūlė palaukti įvairių tyrimų baigties. Tuomet gali būti įvertinti ir atsakingi kanceliarijos darbuotojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"