TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Verslo gaivinimas: Potiomkino (D.Kreivio) kaimai

2010 11 18 0:00
Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Smulkiojo verslo informavimo sistema žlunga, krašto eksportą "tempia" gamybininkai, užsienio investicijos perkamos už valstybės pinigus. Šie "nuopelnai" priskiriami ūkio ministro iniciatyva įkurtoms eksporto ir investicijų skatinimo įstaigoms, jau vadinamoms asmeninėmis Dainiaus Kreivio įvaizdžio kūrimo agentūromis, leidžiančiomis sočiai gyventi vis augančiam biurokratų būriui.

Sostinės centre nuomojamos prabangios patalpos, dažnos išvykos į užsienį, konkurencingi atlyginimai ir asmeninis ūkio ministro D.Kreivio užtarimas. Tokiais rezultatais gali pasigirti prieš metus vietoj nuolat kritikuotos Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) prie Ūkio ministerijos įsteigtos dvi viešosios įstaigos - "Eksportuojančioji Lietuva" (EL) ir "Investuok Lietuvoje" (IL).

Tiesa, pagrindinė jų funkcija - ne asmeninės gerovės kūrimas, bet įpareigojimas pritraukti į Lietuvą užsienio investicijų ir skatinti eksportą. Dar - po vienu stogu sukoncentruoti paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui iniciatyvas, nors ši kryptis vis dažniau panašėja į dūmų uždangą, leidžiančią prieiti prie gausių Europos Sąjungos (ES) struktūrinių ir regioninių fondų lėšų dalybų.

Žadėjo sutaupyti

Praėjusią vasarą paskelbtas planas skambėjo išties įspūdingai, atspindėdamas Vyriausybės paskelbto griežto taupymo dvasią. Ūkio ministerija tikino, kad vietoj paramos verslui, investicijų ir eksporto skatinimo sritis kuravusių 42 verslo informacinių centrų, 6 verslo inkubatorių, regioninės verslo plėtros agentūros bei LEPA teliks keturios įstaigos. Tai - EL, IL, taip pat Turizmo departamentas (TD) ir Inovacijų agentūra, kurios, bendradarbiaudamos tarpusavyje, galės paremti projektus nuo technologinės ar verslo idėjos gimimo iki ugdymo ir eksporto rėmimo.

Drauge žadėta, kad reformavus LEPA, turėjusią apie 60 darbuotojų ir pastaraisiais metais iš biudžeto gaudavusią apie 5 mln. litų, akivaizdžiai bus sutaupyta. Esą po pertvarkos atsiradusioms EL bei IL bendrai iš valstybės biudžeto tereikės 3,38 mln. litų, t. y. 40 proc. mažiau, nei iki tol veikusiai struktūrai. Dar daugiau - žadėta dešimtis milijonų sutaupyti EL perdavus smulkiojo ir vidutiniojo verslo informavimo bei skatinimo funkcijas.

Reali padėtis, pasirodo, esanti visai kita. "Pažadai, kad EL ir IL bus pigesnės ir dirbs su mažiau žmonių nei LEPA - įžūlus melas. Biurokratija turi savo vystymosi dėsnius. Bet kuri organizacija, ypač nauja, turi pagrindinį tikslą - įrodyti visuomenei, kad ji labai reikalinga, ir išsikovoti papildomų išteklių", - kalbėdamas su LŽ pažymėjo bendrovės "Ekonominės konsultacijos ir tyrimai" direktorius Gintas Umbrasas.

Įstaigos plečiasi

Nuo buvusios LEPA atskirta EL biurokratijos vystymosi dėsnius gali iliustruoti asmeniniu pavyzdžiu. Šiuo metu įstaigoje dirba 34 žmonės, 30 iš jų - pagrindinėje būstinėje Vilniuje. Dar keturi darbuotojai nuo rugpjūčio įdarbinti rajonuose, kur bando perimti anksčiau veikusių verslo informacijos centruose triūsusių vietos žmonių funkcijas. Tokių atstovų iš viso turėtų būti 60, bet procesas juda ypač lėtai.

Dabartinei EL komandai išlaikyti iš biudžeto šiems metams skirta 1,3 mln. litų. Dar gaunama lėšų iš ES struktūrinių fondų projektų vykdymui bei pajamų iš mokamas paslaugas pirkti iš esmės priverstų įmonių - mat už užsienio verslo kontaktus, individualių vizitų organizavimą, konsultacijas dėl tinkamo prisistatymo ir kt. krašto verslininkams privalu papurtyti piniginę. Tarkime, už 5 galimų partnerių kontaktus EL tenka pakloti 2,5-4 tūkst. litų be pridėtinės vertės mokesčio, nors anksčiau tokias paslaugas verslininkams nemokamai teikdavo Lietuvos ambasados.

Kaip LŽ sakė EL vadovas Paulius Lukauskas, bendras šių metų įstaigos biudžetas - apie 10 mln. litų. Papildomų milijonų turi atsirasti ir iš rugpjūtį patvirtinto projekto "Nuo verslo pradžios iki eksporto plėtros". Jam įgyvendinti iki 2013 metų pabaigos EL turėtų gauti 31,7 mln. litų.

Be konkurso - esą siekiant, kad darbai pajudėtų kuo greičiau - EL vadovu praėjusį lapkritį paskirtas P.Lukauskas, iki tol Didžiojoje Britanijoje dirbęs bendrovės "Procter&Gamble UK" svarbių klientų vadybininku, dabartiniame poste, jo teigimu, uždirba apie 8,2 tūkst. per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Tai - maksimalus viešosios įmonės vadovo pareigas einančio pareigūno įvertinimas, skiriamas už puikius darbo rezultatus.

Kiek kainuoja viso aparato išlaikymas, atskleisti gali dar praėjusių metų pabaigoje Ūkio ministerijos pristatyta EL biudžeto prognozė. Joje fiksuota, kad šiems metams vien darbo užmokesčiams įstaigai reikėtų 2,1 mln. litų. Bendra įstaigos išlaidų suma nurodoma 4,7 mln. litų.

Kitais metais, kaip rašoma toje pačioje prognozėje, išlaidos turėtų augti iki 5,1 mln. litų, o darbo užmokesčiui jau reikės 2,3 mln. litų. Akivaizdu, kad daugiau lėšų prireiks priėmus į darbą atstovus regionuose. Kol kas EL daugiausia plečiasi Vilniaus biuro sąskaita. Pasak P.Lukausko, taip vyksta dėl to, kad EL deleguota daugiau funkcijų, nei savo metu vykdė LEPA.

Nuomos kaina - paslaptis

Dėl tos pačios priežasties, EL vadovo teigimu, įstaiga nebesutilpo ir sostinės Jogailos gatvėje, pačiame centre, buvusiose LEPA patalpose. Ten dabar karaliauja IL, o P.Lukauskas su pavaldiniais patalpas išsinuomojo. Ne bet kur - prestižiniame verslo centre sostinės Goštauto gatvėje, valdomame bendrovės "Eika".

"Mums reikia būti arčiau verslo, savų šeimininkų, nes Ūkio ministerijoje vyksta nuolatinis darbas. Be to, nuolat atvyksta svečių iš užsienio, kuriems reikia pristatinėti Lietuvą, todėl negalėjome išsikelti į užmiestį, būti lokacijoje, kuri neleistų mums greitai ir efektyviai atlikti darbų", - LŽ tvirtino P.Lukauskas.

Pasak EL vadovo, su "Eika", iš kurios nuomojamos 380 kvadratinių metrų patalpos (beveik visas aukštas), pavyko suderėti geras nuomos sąlygas. Esą bendrovė kartu įvykdė ir pageidaujamą rekonstrukciją. O štai nuomos kaina - komercinė paslaptis.

LŽ duomenimis, standartinė patalpų nuomos kaina šiame pastate - 38 litai už kvadratinį metrą, vadinasi, per metus nuomos mokestis gali siekti 173 tūkst. litų. Beje, jau minėtoje EL biudžeto prognozėje nurodoma, kad šiems metams patalpų nuomai įstaigai reikėtų 360 tūkst. litų.

Nesuskaičiuoja pinigų

Senosiose LEPA patalpose Vilniaus Jogailos gatvėje liko IL, vadovaujama taip pat be konkurso paskirto, o prieš tai nuo 2007-ųjų tos pačios LEPA direktoriaus pareigas ėjusio Manto Nociaus. Lieka paslaptis, kodėl D.Kreivys nepasinaudojo proga atsikratyti dar iš Gedimino Kirkilo Vyriausybės paveldėto nevykėlio vadovo, faktiškai sužlugdžiusio LEPA darbą? IL iš biudžeto gauna kiek daugiau nei EL - 2,519 mln. litų. "Dar mes administruojame ir europinius projektus, šiek tiek pinigų lieka, todėl atlyginimams turime", - LŽ aiškino M.Nocius.

Tačiau įvardyti, kiek ES paramos administruoja IL, jos vadovas taip ir nesugebėjo. Esą lėšos skiriamos projektų vykdymui, kai kurie jų iki šios dienos neįgyvendinti, "todėl sunku apskaičiuoti, kiek skiriama IL išgyventi".

Šiuo metu IL dirba 30 žmonių, didžioji dalis, kaip ir vadovas, - perėję iš neveiklumu pagarsėjusios LEPA. Tiesa, oficialiai IL tinklalapyje skelbiama, kad komandą sudaro 44 darbuotojai.

Šis skaičių skirtumas - dar vienas puikus "greitų ir efektyvių" Ūkio ministerijos pertvarkų rezultatas. Mat IL iki šiol oficialiai įdarbinti Lietuvos turizmo informacijos centrų užsienyje atstovai, kurie jau prieš kelis mėnesius turėjo pereiti nuo LEPA atidalyto TD žinion. O štai komercijos atašė, veikiantys ambasadose ir besirūpinantys užsienio investicijų pritraukimu į Lietuvą, tebėra pavaldūs Ūkio ministerijai, o ne IL.

"Investicijoms pritraukti yra galybė kitų būdų, ne tik komercijos atašė, - optimistiškai į situaciją žiūri IL vadovas M.Nocius. - Mes ir patys važinėjame, ir premjeras, ir ūkio ministras su ta misija. Atstovai - tik vienas iš būdų, ir turbūt visi sutinka, kad ne pats svarbiausias."

Galimybė pasigirti

M.Nociaus įvardyti "važinėjimai" iš tiesų duoda naudos. Tiesa, verslininkai jau kelia klausimą, kam ji didesnė - krašto ūkio plėtrai ar ūkio ministro D.Kreivio bei premjero Andriaus Kubiliaus įvaizdžiui. Mat pavadinimai "Barclays", IBM bei "Western Union" Lietuvos verslo padangėje tapo kertiniu argumentu, kuriais už ūkio plėtrą atsakingi asmenys atmuša bet kokius pasvarstymus apie vangų krašto atsigavimą.

IL duomenimis, nuo metų pradžios dėl užsienio investicijų Lietuvoje atsirado 2241 darbo vieta. Daugiausia jų - beveik 500 - sukūrė Lietuvoje investavęs Didžiosios Britanijos bankas "Barclays Bank". Darbą mūsų krašte pradėjo "Western Union" paslaugų centras, įdarbinęs per 100 žmonių, pasirašyta sutartis su IBM dėl tyrimų mokslo srityje, dar keliomis stambiomis kompanijomis.

Tačiau minėdami šias bendroves tiek premjeras, tiek ūkio ministras linkę nutylėti, kad garsieji vardai Lietuvos buvo iš esmės nupirkti, valstybei savo lėšomis dengiant tiek dalį šių kompanijų investicinių išlaidų, tiek taikant kitų lengvatų.

Realioji situacija iliustruojama kitais skaičiais. Taigi Lietuvos banko duomenimis, dar nuo 2009 metų vidurio iki šiol fiksuojamas neigiamas tiesioginių užsienio investicijų srautas. Šių metų sausį-rugpjūtį jis sudarė minus 577,9 mln. litų.

"Žinoma, džiugu, kad ateina garsios įmonės, tokios kaip "Barclays", "Western Union" ir kitos, bet makroekonominiu lygiu, jei suskaičiuojami suminiai investicijų rezultatai, tai objektyviai vertinant tiesioginių užsienio investicijų padėtis šiuo metu yra liūdna ir nesikeičia pastaruosius kelerius metus. Jokio lūžio kol kas nėra", - prieš mėnesį realią padėtį įvertino finansų analitikas Rimantas Rudzkis.

Kiek Lietuvai ir krašto verslui naudingas minėtų didžiųjų gigantų pritraukimas ateinančią savaitę, lapkričio 22-ąją, su Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijomis ketina diskutuoti Lietuvos verslo darbdavių (LVDK) bei Pramonininkų konfederacijos.

"Diskutuosime, kiek dabartinė inovacijų skatinimo programa efektyvi, kelsime klausimą, kokios investicijos Lietuvai ir verslui naudingos. Dabar investicijos iš esmės nuperkamos. Ar tai iš tiesų būdas pritraukti investuotojų, ar tai nesusiję su tam tikrais politiniais reitingais, kokia reali nauda. Kodėl atmetame Lietuvos verslą, lyg jis būtų nepajėgus kurti inovatyvių produktų?" - LŽ sakė LVDK direktorius Danas Arlauskas.

Svetimi nuopelnai

Ne mažiau diskusijų kelia ir EL, įpareigotos šalies verslui atverti naujas eksporto galimybes, veiklos rezultatai.

Kaip tvirtina EL vadovas P.Lukauskas, šių metų pirmą pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, eksporto augimas siekia apie 30 procentų. "Esame visai netoli rekordinių 2008 metų apimčių, kai buvo pasiekti absoliučiai geriausi eksporto rezultatai", - metus veikiančios įstaigos rezultatus vertino jis.

Tuo metu krašto verslininkai ginčija, kad kiek gerėjančius eksporto rodiklius lemia ne EL, o jų pačių įdirbis ir naujų rinkų paieškos.

"Aš neturiu informacijos, kad eksportas augtų dėl EL veiklos, nes ji dar tik formuojasi. EL turi motyvaciją dirbti, bet šiuo metu jos indėlis į eksportą labai mažas, nes kol kas nesuformuota nei strategija, ką daryti, nei verslo infrastruktūra", - tvirtino LVDK direktorius D.Arlauskas.

Pasak jo, susiklosčiusioje situacijoje krašto eksportą iki šiol "tempia" tik įmonių įdirbis. "Tad pasiekimais šioje srityje EL vietoje nesigirčiau - norai svetimus nuopelnus prisiimti sau šiek tiek prasilenkia su tam tikromis vertybėmis", - kalbėjo LVDK atstovas.

Sužlugdyta sistema

Dar griežčiau krašto verslas vertina Ūkio ministerijos sprendimą po EL stogu sutelkti viešąsias paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui, kurias iki 2009-ųjų pabaigos teikė visose Lietuvos savivaldybėse veikę verslo informacijos centrai (VIC) bei inkubatoriai (jų dalininkė buvo ir Ūkio ministerija). Praėjusių metų pradžioje savivaldybėms buvo pavesta apsispręsti, ar jų teritorijoje veikiantys VIC pereina į visišką jų pavaldumą, ar perduodami Ūkio ministerijai.

EL kūrime dalyvavusi Smulkaus ir vidutinio verslo taryba lyg ir išsiderėjo, kad VIC galės visaverčiai dirbti tol, kol jų funkcijas perims naujieji šeimininkai. Mat EL struktūroje turi būti 7 regioninės EL atstovybės ir 60 atstovų, dirbančių tiesiogiai savivaldybėse, tačiau sutartimis susietų su EL.

Tačiau, nepaisydami pažadų naująją sistemą įgyvendinti dar šių metų pradžioje, kol kas EL atstovai dirba tik Elektrėnuose, Naujojoje Akmenėje, Radviliškyje ir Biržuose. EL žada, kad nuo gruodžio pradžios bus įdarbinti dar 6 žmonės.

Tuo metu senoji VIC sistema iš esmės buvo sugriauta, finansavimas nutrauktas, pastatai perimti. "Praktika rodo, kad ten, kur savivaldybės prisiėmė VIC, didžioji dalis jų likviduoti, nes reta savivaldybė supranta verslumo skatinimo prasmę. Ten, kur centrus perėmė EL, jie irgi likviduoti, o naujai iš Vilniaus skiriama po vieną žmogų, kuris, kaip teigiama, atliks darbus, kuriuos iki tol darydavo visas VIC. Akivaizdžiai matyti, kad tai neįmanoma", - LŽ sakė Verslo konsultavimo centrų asociacijos (VKCA) prezidentas Donatas Žiogas.

Pasak jo, nors Ūkio ministerija su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba pasirašė memorandumą, turėjusį užtikrinti, kad neįsibėgėjus EL veiklai egzistavusi VIC struktūra nebus naikinama, funkcijos nedubliuojamos, taip pat garantuotas sistemos gyvybingumas, šio susitarimo nėra laikomasi.

"EL žadėta pertvarka juda lėtai, o išlikusiems VIC skiriamų lėšų nevadinčiau finansavimu", - kalbėjo VKCA prezidentas.

Jo paties vadovaujamas Kauno verslo informacijos centras pirmąjį šių metų pusmetį gavo vos 23 tūkst. litų finansavimą. Per tą laiką centro iniciatyva įkurtos 28 naujos darbo vietos, įvyko 12 verslui skirtų informacinių renginių, surengta 100 valandų konsultacijų.

"Mums padedant įsteigta viena nauja įmonė mokesčių per metus sumoka daugiau, nei skiriama viso centro finansavimui. Tai, kokia vizija buvo pateikta kuriant EL, šiandien su realiu gyvenimu tikrai prasilenkia", - sakė D.Žiogas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"