TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Verslo lenktynės su kliūtimis

2013 11 15 6:00
Verslininkams įsivėlus į kovą, kas sostinėje prie Gariūnų turgavietės statys šiukšlėmis kūrenamą jėgainę, Aplinkos ministerija žada pati reguliuoti procesą. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Aplinkos ministerija, stebinti Vilniuje įsiplieskusią kovą dėl šiukšlių deginimo jėgainių statybos, šioje istorijoje žada padėti tašką ir siūlyti, kad atliekomis kūrenamų elektrinių reikalingumą bei jų dydį reguliuotų pati valstybė. Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, to nepadarius Lietuvai gresia tapti šiukšlių importo šalimi.

Varžytuvės, kas Vilniuje pastatys šiukšlių deginimo gamyklą, primena lenktynes su kliūtimis. Dar prieš mėnesį atrodė, kad į priekį išsiveržė su koncernu „Icor“ siejama bendrovė „Reenergy“, rugsėjo 26 dieną gavusi Vilniaus savivaldybės leidimą pradėti šilumą gaminsiančios jėgainės statybos darbus sostinės Gariūnų turgavietės pašonėje esančiame sklype. Tačiau šios savaitės pradžioje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama statybas sustabdyti, o išduotą leidimą – pripažinti neteisėtu. Toks žingsnis neribotam laikui pristabdys „Reenergy“ projektą, todėl bendrovė žada savo interesus ginti tarptautiniame arbitraže.

Tuo metu „Reenergy“ konkurentė – Suomijos kapitalo įmonė „Fortum Heat Lietuva“, kurios panašiam projektui Klaipėdoje pagyrų negailėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė, šiandien visuomenei pristato kartu su valstybine bendrove „Lietuvos energija“ planuojamos elektrinės, turinčios iškilti taip pat prie Gariūnų, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. „Joje pateiksime kelis variantus, kurie galėtų būti tinkami Vilniui. O konkurentai tegu daro savo darbą“, - LŽ sakė „Fortum Heat Lietuva“ atstovas spaudai Andrius Kasparavičius.

Vis aštrėjančią konkurencinę kovą gali pristabdyti Aplinkos ministerijos iniciatyva tobulinti teisės aktus, suteikiant valstybei galimybę nuspręsti, kiek ir kokių atliekų deginimo gamyklų Lietuvai reikia. “Jei valstybės lygiu leisime tokias gamyklas statyti visiems, kas nori, ir tokio galingumo, kokio nori, bus negerai. Nenorėčiau, kad Lietuva ateityje taptų ne bananus ar ananasus, bet atliekas importuojančia valstybe“, - LŽ teigė aplinkos ministras V.Mazuronis.

Prabilo apie spaudimą

VTPSI į teismą dėl bendrovei „Reenergy“ Vilniaus savivaldybės išduoto statybos leidimo kreipėsi lapkričio 11 dieną. Bendrovė, kurios 49 proc. akcijų priklauso Vilniaus šilumos tinklams, o 51 proc. – koncerno „Icor“ grupės įmonei, planavo, kad naujoji jėgainė, kurioje žadėta sudeginti apie 170 tūkst. tonų komunalinių atliekų (sostinėje ir Vilniaus regione susidaro 230-240 tūkst. tonų komunalinių atliekų – red.) per metus, veikti galėtų pradėti 2015 metų III ketvirtį. Per 2,5 metų į objektą žadėta investuoti 250 mln. litų nuosavų lėšų, neprašant nei valstybės, nei Europos Sąjungos fondų pagalbos.

Pasak VTPSI atstovės ryšiams su visuomene Vidos Aliukonienės, „Reenergy“ išduoto statybų leidimo teisėtumo klausimas pradėtas nagrinėti, kai spalio 10 dieną Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje perdavė jam adresuotą sostinės Lazdynų bendruomenės skundą. Daugiausia klausimų inspekcijai kelia neparengtas teritorijų, kuriose ketinama statyti jėgainę, planavimo dokumentas – esą prieš kelerius metus patvirtintame numatytos statybos teritorijos detaliajame plane apskritai nėra numatyta jokia šiukšles deginanti gamykla. Tai reikštų, kad savivaldybės išduotas statybos leidimas prieštarauja šiuo metu galiojančiam detaliajam planui.

Savo ruožtu „Reenergy“ tvirtina neketinanti nutraukti pradėtų darbų. „Jeigu statybos vis dėlto bus sustabdytos, patirsime milžinišką žalą. Jos išieškojimo sieksime per tarptautinį arbitražą. Turime tokią galimybę, nes 51 proc. įmonės „Reenergy“ akcijų valdo kompanija „Helvita Holdings“, registruota Olandijoje", - LŽ tvirtino bendrovės direktorius Raimondas Petreikis.

Jis teigė, kad jėgainė statoma pagal įstatymuose numatytus reikalavimus, gavus visus reikiamus leidimus, o siekį sustabdyti statybų leidimą siejo su politine korupcija, esą proteguojant „Reenergy“ konkurentų – įmonės „Fortum“ – interesus. „Matome atvirą valstybinio administracinio resurso naudojimo konkurencinėje kovoje pavyzdį. Tai daro politikai, kurie palaimino neteisėtą įmonių „Lietuvos energija“ ir „Fortum“ susitarimą. Būtent šio susitarimo pagrindu ir pradėta šalinti „Fortum“ konkurentus“, - aiškino R.Petreikis.

Džiaugiasi prezidentės dėmesiu

Bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ dar praėjusių metų pavasarį pasirašė ketinimų protokolą su „Lietuvos energija“ dėl kogeneracinės elektrinės statybos. Tuo metu skelbta, kad „Fortum“ statys jėgainę, naudojančią biomasę bei kitą vietinės kilmės kurą. Kaip kalbėta, tokio kuro, taigi, atliekų, jėgainės krosnyse galėtų supleškėti net 0,5 mln. tonų – dvigubai daugiau nei susikaupia visame Vilniaus regione.

Beje, dvigubai galingesnę nei regione generuojamas atliekų kiekis jėgainę, gaminančią elektrą bei šilumą iš atliekų ir biokuro, „Fortum“ nuo šių metų gegužės eksploatuoja Klaipėdoje. Bendrovė jau ieško būdų, kaip panaikinti anksčiau nustatytus apribojimus atliekų atsivežti iš kitų regionų, tačiau griežtai neigia, kad trūkstamo kuro būtų bandoma gauti iš užsienio šalių.

„Fortum Heat Lietuva“ atstovas spaudai A.Kasparavičius, kalbėdamas su LŽ, neslėpė, kad Vilniuje planuojama jėgainė kol kas yra tik pradiniame darbų etape. "Bendrovė „Fortum“ turi gana aiškiai išreikštus strateginius tikslus: dalyvauti visuose įmanomuose energetiniuose procesuose Lietuvoje, o šiuo metu vienas iš aktyviausių – atliekų deginimo klausimas. Mes aiškiai deklaruojame, kad einame tikslo link. Lygiai tą patį gali daryti ir konkurentai. O kai pasieksime tašką, kai reikės priimti sprendimą dėl investicijų, tai ir padarysime. Gal tuo metu Vilniuje jau stovės kita jėgainė, ir mes priimsime kitokį sprendimą“, - sakė jis.

Bendrovės siekiai užimti savo nišą Lietuvos energetikoje palankiai sutinkami Lietuvos valdžios viršūnėse. Šią gegužę, atidarant „Fortum“ jėgainę Klaipėdoje, renginyje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo: „Lietuvai reikia naujų technologijų, švarios ir pigesnės šilumos. Tikiuosi, kad tai ne tik pirmoji įmonė, bet kad tokių įmonių atsiras ir kituose Lietuvos miestuose. Tai pavyzdys, kaip sėkmingai įgyvendinti Lietuvos ir visos Europos Sąjungos energetikos prioritetus. Šis projektas rodo, kad geriausi sprendimai atsiranda bendradarbiaujant verslui ir valstybei.“

A.Kasparavičius siūlė prezidentės sveikinimo kalbos nesureikšminti: esą panašius linkėjimus išsakė ir kitų valstybių vadovai kalbėdami tose šalyse pastatytų jėgainių atidarymo ceremonijose. „Tai, kad prezidentė D.Grybauskaitė atvyko į mūsų jėgainę ir pasakė, kokia esame gera bendrovė, mums malonu. Kažkas čia bando įžiūrėti korupcinius ryšius, protegavimą ir panašiai. Bet jei žmonės pamatytų, kiek pastangų pareikalauja tokie projektai ir nuo kiek institucijų priklauso priimami sprendimai, kalbėti apie protegavimą nebenorėtų“, - aiškino bendrovės atstovas.

Siūlo riboti

Šalies vadovė ir jos komanda ne tik giria modernias investicijas į Lietuvos šilumos ūkį. Vos prieš metus prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas pareiškė, kad Vilniuje koncerno „Dalkia“ (dabar projektą įgyvendina „Reenergy“) planuojama statyti biokuro jėgainė neužtikrins konkurencijos ir mažesnių šilumos kainų gyventojams.

Skeptiškai apie „Reenergijos“ projektą bei įmonei suteiktą statybos leidimą vos prieš mėnesį atsiliepė ir aplinkos ministras V.Mazuronis. Jis pareiškė, kad ši jėgainė esą „stumta buldozerio principu“. Tačiau ministras taip pat santūriai įvertino ir „Fortum“ planuojamas elektrines.

„Bendrovės „Fortum“ pastatyta deginimo gamykla Klaipėdoje yra maždaug du kartus galingesnė nei planuota. Pagal dabartinius įstatymus Aplinkos ministerija neturi galimybės neleisti verslininkams vykdyti tokių projektų. O ką tai reiškia? Jeigu jų bus pristatyta tiek, kiek kalbama, ir tokio galingumo, atliekų deginti Lietuvoje tiek neturėsime. Tokiu atveju didžiulius pinigus į deginimo gamyklas investavusių verslininkų interesas reikalautų atliekas importuoti“, - piktinosi ministras.

A.Mazuronio manymu, vienintelė išeitis šioje situacijoje – teisės aktuose įtvirtinti valstybės teisę nustatyti ne tik planuojamų atliekų deginimo gamyklų skaičių, bet ir jų galingumą bei dydį. Skubiai tokius dokumentus rengianti Aplinkos ministerija netrukus juos turėtų pateikti Seimui. „Valstybės reguliavimas būtinas, nes jei to nepadarysime, tik laiko klausimas, kada Lietuva virs iš kitų šalių atvežamų atliekų šiukšlynu“, - kalbėjo aplinkos ministras.

Lietuvoje pastatytos ir planuojamos šiukšlių deginimo jėgainės

BendrovėJėgainės vietaPlanuojama darbų pabaigaPlanuojamos investicijos (Lt)Planuojama jėgainės šilumos galia (megavatais, MG)Galimas sudeginti atliekų kiekis (tonomis)Regione generuojamas atliekų kiekis (tonomis)
„Fortum Heat Lietuva“Klaipėdaveikia nuo 2013.05.15435 mln.50260 tūkst.110-130 tūkst.
„Fortum Heat Lietuva“Kaunas2016 m.600 mln.100220 tūkst.220 tūkst.
„Fortum Heat Lietuva“Vilnius-500-700 mln.110500 tūkst.240 tūkst.
„Reenergy“Vilnius2015 m. III ketvirtis250 mln.49,9170 tūkst.240 tūkst.

Įvairiu metu įmonių skelbti duomenys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"