TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Verslo planas pagal Kauno politiką

2012 11 03 8:02
Erlendo Bartulio ir "Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag" nuotraukos/H.P.Maagas tvirtina, kad tik gavęs audito išvadas įsitikino esąs apgaudinėjamas.

Verslą Lietuvoje plėtojantis vokietis Kauno rajono tarybos narį įtaria iš jo bendrovės pasisavinus per milijoną litų ir dėl to jau kreipėsi į teisėsaugininkus.

Gudrus verslo planas - prie užsienio kapitalo įmonės, kurios vadovas Lietuvoje nuolat negyvena, įkurti savo bendrovę ir taip per dvejus metus susižerti 1,3 mln. litų. UAB "Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag" savininkas vokietis Heinrichas Paulas Maagas įsitikinęs, kad būtent taip dalį pelno iš jo perėmė buvęs įmonės darbuotojas, Kauno rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Mačiulaitis. Politikas neigia vokiečio įtarimus ir mina teismų slenksčius dėl jam nesumokėtų pinigų.

Lemtingas barjeras - kalba

Kad vokiečio verslininko nuogąstavimai - ne be pagrindo, lyg ir patvirtina UAB "Censitor" auditorės Alinos Sokolovienės parengta ataskaita. Joje peržiūrėta 2010-2011 metų avansinė vokiško kapitalo įmonės apyskaita ir nustatyta, kad G.Mačiulaičio, kaip UAB "Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag" atsakingo asmens, skola bendrovei siekia daugiau kaip 1,3 mln. litų.

Gavęs auditorių išvadą H.P.Maagas sako iš pradžių bandęs kalbėti su G.Mačiulaičiu. Tačiau šiam išėjus iš darbo dėl ligos kreipėsi į teisėsaugą. Šiuo metu Kauno rajono apylinkės prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl turto iššvaistymo ir pasisavinimo.

H.P.Maagas LŽ tikino į pinkles įkliuvęs iš patiklumo ir dėl kalbos nemokėjimo. Jis sako, jog šiuo metu džiaugiasi, kad įmonė dirba sėkmingai, yra "švari" ir visi uždirbti pinigai lieka joje, o ne iškeliauja svetimiems. Verslininkas tvirtina buvęs šiurkščiai apgaudinėjamas, bet ne vienus metus to nepastebėjęs, nes atsakingi darbuotojai jam pateikdavo vien nepriekaištingas ataskaitas.

UAB "Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag" įkurta 1993-iaisiais, bet realiai veiklą pradėjo po dvejų metų. Kauno rajone, Zapyškyje, įmonė įkūrė lentpjūvę. Pirmoji produkcija - mediniai padėklai - klientus pasiekė 1996-ųjų pradžioje. Šiuo metu ši vokiško kapitalo įmonė yra didžiausia Lietuvoje medinių dėžių gamintoja. Jos užsakovai - stambūs Vokietijos ūkininkai. Sezono metu, kuris trunka maždaug nuo balandžio iki spalio mėnesio, kai gaminamos tokios dėžės, bendrovė papildomai įdarbina iki 20 žmonių, ir tuomet darbuotojų skaičius pasiekia 100.

H.P.Maagas neslepia, kad verslą Lietuvoje pradėjo dėl pigios medienos žaliavos ir nebrangios darbo jėgos. Tuo metu įmonei vadovavo samdytas direktorius. Nuo pat pradžių bendrovėje meistru dirbo ir G.Mačiulaitis, buhaltere buvo įdarbinta jo žmona Livija Mačiulaitienė, o vadybininkės pareigas ėjo dukra Gintarė Mačiulaitytė.

Sezono metu vokiško kapitalo įmonės darbuotojų skaičius išauga iki 100.

Apsauga nepadėjo

H.P.Maago nuomone, viskas ėmė keistis 2001-aisiais, kai įmonę paliko buvęs direktorius. Vokietis verslininkas pats tapo bendrovės vadovu, bet nuolat gyventi Lietuvoje jis negalėjo. Todėl valdyti "Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag" jis patikėjo G.Mačiulaičiui. Šis tapo įmonės technikos direktoriumi, vadovaujančiu kompanijai pagal prokūrą. "Bendrovės įstatuose buvo pažymėta, kad G.Mačiulaitis be mano sutikimo gali sudaryti sandorius iki 7500 litų. Tik vėliau sužinojau, kad prokūra Lietuvoje veikia kažkaip kitaip negu kitose pasaulio valstybėse, ir G.Mačiulaitis turėjo didesnius įgaliojimus, nei galėjau numanyti", - LŽ tvirtino pašnekovas. H.P.Maagas prisipažįsta pasitikėjęs technikos direktoriumi ir vyriausiąja buhaltere Dalia Besaspariene, nes jie abu... šiek tiek mokėjo vokiečių kalbą.

Dabar verslininkas įsitikinęs, kad mintis pasipelnyti iš jo kompanijos lietuviams kilo neiškart. "Ir aš neišsyk pajutau įmonėje vykstant negerų dalykų. Tiesa, pastaruosius trejus metus neapleido jausmas, kad kažkas yra ne taip", - sakė H.P.Maagas.

Vokietis pasakoja, kad į Lietuvą kelioms dienoms automobiliu atvykdavęs kas tris savaites. Tačiau ir būdamas Vokietijoje jis turėjo priėjimą prie įmonės banko sąskaitų. "Ėmiau sisteminti informaciją keliais aspektais, ir mano gauti duomenys nesutapdavo su tuo, ką rasdavau ataskaitose. Tačiau tos ataskaitos atrodė nepriekaištingos, todėl vis raminau save tikindamas, kad aš pats kažką ne taip padariau", - sakė pašnekovas.

Nuogąstavimus apmalšindavo ir duomenys apie įmonės pelningumą - "Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag" skolų neturėjo, laiku atsiskaitydavo su tiekėjais. Jei apyvartinių lėšų pritrūkdavo, bendrovės savininkas sako duodavęs samdomiems įmonės vadovams  asmeninių pinigų, mat buvo įsitikinęs, kad su tiekėjais reikia atsiskaityti per dvi savaites, nors užsakovai ir vėluodavo pervesti pinigus.

2011-ųjų rudenį H.P.Maagas internete ieškojo informacijos apie panašia veikla kaip jo įmonė Lietuvoje užsiimančias kompanijas ir netikėtai rado krovinių vežimu besiverčiančios UAB "Megevida" duomenis. Įmonė nurodė tą patį adresą ir telefono numerius kaip "Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag". Be to, "Megevidos" darbuotojų, vadovų ir savininkų pavardės sutapo su asmenimis, dirbančiais Vokietijos kompanijoje. Tai, pasak H.P.Maago, padiktavo būtinybę užsakyti auditą. "Staiga supratau, kur nusėda mano pinigai", - tvirtino vokietis.

H.P.Maago įmonė yra didžiausia Lietuvoje medinių dėžių gamintoja.

Išlaidas apmokėjo viena bendrovė

Auditorė ataskaitoje atskleidė neįtikėtinų dalykų, tokių kaip faktas, jog UAB "Megevida" ne tik naudojosi "Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag" patalpomis, bet ir kitais resursais. Pavyzdžiui, degalais. Pernai, pasak H.P.Maago, kas mėnesį įmonėje buvo sunaudojama po 12 tonų degalų, o iš darbo esą dėl ligos išėjus G.Mačiulaičiui, jo šeimos nariams ir D.Besasparienei, dirbusiems ir UAB "Megevida", degalų sąnaudos per mėnesį sumažėjo iki 5 tonų.  "Nors ir apyvarta, ir veiklos apimtis išliko panašios", - tikino verslininkas.

Auditorė taip pat užfiksavo, kad "Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag", teturinti vieną miškavežį, remontuodavo keturias ar penkias skirtingas transporto priemones. Sąskaitose jų pavadinimai buvo užtepami korektoriumi, o kitur tiesiog pažymimi pieštuku. Įvairių transporto priemonių nuolatinis remontas, atsarginės detalės Zapyškyje įsikūrusiai lentpjūvei per metus kainuodavo apie 200 tūkst. litų. Vokiečio verslininko įsitikinimu, 80 proc. šios sumos turėjo apmokėti ne jo turima bendrovė, o "Megevida".

"Kai buvo atskleista tikroji padėtis ir susikompromitavę darbuotojai išėjo iš įmonės, gavome jų "Skype" pokalbių išklotines. Jose buhalterės neslėpė jaudulio, kad kai kuriose sąskaitose pamiršo nutrinti tikruosius remontuotų mašinų pavadinimus", - LŽ sakė H.P.Maagas.

"Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag" neturėjo savo transporto bazės, todėl prekių vežimo paslaugas pirkdavo. Žinoma, iš UAB "Megevida". Verslininkas įsitikinęs, kad be konkurencijos užmokestį gaudavusi transporto kompanija gerokai daugiau užsidirbdavo, nei tokios paslaugos kainavo rinkoje. H.P.Maagas prisiminė ir istoriją su pjuvenomis, kai "Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag" jas pardavė po 15 litų už kubinį metrą, tačiau būtent tokią pačią pinigų sumą "Megevida" gavo už tų pjuvenų nuvežimą pirkėjui. "Tad jas lyg ir atidavėm už dyką..." - sarkastiškai šypsodamasis LŽ kalbėjo H.P.Maagas.

Perskaitęs užrašytus "Skype" pokalbius, jis sužinojo ir apie jo kompanijai priklausančio metalo pridavimą supirkėjams, ir tai, kad už jį gauta 1000 litų. Viena buhalterė, pasak verslininko, klausė kitos, kur ši padėjusi už metalą gautus pinigus, ar įmokėjusi į įmonės sąskaitą. Ši jai atsakiusi, kad už minėtą sumą nupirkusi popieriaus ir visokių smulkmenų UAB "Megevida". "Vadinasi, net ir tokie nedideli pinigai keliaudavo į kitą bendrovę", - apgailestavo 10 mln. litų apyvartą per metus pasiekiančios kompanijos vadovas.

Pasak H.P.Maago, Kauno rajono tarybos narys socialdemokratas G.Mačiulaitis buvo taip "įsijautęs į savo vaidmenį", kad 2011-ųjų žiemą savo partijai iš įmonės sąskaitos pervedė 2 tūkst. litų auką, o mokėjimo paskirtyje kaip aukotoją nurodė save. "Tuo metu G.Mačiulaitis kaip tik dalyvavo rinkimuose į savivaldybės tarybą. Jo drąsa įmonės lėšomis paremti partiją ir nurodyti save kaip aukotoją tikrai įspūdinga", - stebėjosi pašnekovas.

Gavęs šokiruojančią audito ataskaitą, H.P.Maagas nusprendė akis į akį pasikalbėti su savo įmonės darbuotoju ir rajono savivaldybės tarybos nariu G.Mačiulaičiu. Tačiau šis iškart po pokalbio susirgo ir po kelių mėnesių išėjo iš darbo dėl ligos. Darbovietę paliko ir L.Mačiulaitienė, ir D.Besasparienė. Moterys, daugelį metų oficialiai neatostogavusios, galėjo pasinaudoti tuo, kad H.P.Maagas nežinojo apie pasikeitusius Lietuvos įstatymus, ir už nepanaudotas atostogas gavo maždaug po 70 tūkst. litų. "Visa tai, ką dabar jums atskleidžiau, tėra maždaug 15 proc. to, ką iš tiesų sužinojau rinkdamas faktus ir dėliodamas informaciją", - LŽ žurnalistei sakė H.P.Maagas.

G.Mačiulaičio teigimu, vokietis pats iššvaistė pinigus.

Vokietis išsigalvoja?

Tačiau Kauno rajono tarybos narys G.Mačiulaitis LŽ tvirtino, kad vokietis sako netiesą ir taip jį šmeižia. Pasak politiko ir buvusio Vokietijos kompanijos darbuotojo, apie tai, kad įkuriama "Megevida", H.P.Maagas žinojo ir net su tuo sutiko. "Įsivaizduokite: mašinas statydavome tame pačiame kieme. Negi vokietis tiek metų jų nepastebėjo ir nieko apie jas nepaklausė. Juk jis puikiai žinojo, kad teturi vieną miškavežį?" - užsieniečio patiklumu stebėjosi G.Mačiulaitis.

Buvusį "Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag" darbuotoją papiktino ir tai, kad buvęs jo darbdavys prie "nusikaltimų" priskyrė net pjuvenų vežimą. G.Mačiulaitis sakė, kad H.P.Maagas greičiausiai pamiršo, jog visai neseniai buvo laikas, kai už pjuvenų išvežimą verslas ne tik nieko neuždirbdavo, bet ir už tai primokėdavo vežėjams.

G.Mačiulaitis auką partijai sakosi taip pat skyręs su įmonės savininko žinia, nes šis turėjo kodų generatorių, leidžiantį prieiti prie banko sąskaitų bet kuriame pasaulio krašte, kur tik yra internetas. Be to, esą savininkas matydavo ir įmonės ataskaitas. Pasak G.Mačiulaičio, naivu manyti, kad taupus vokietis nepastebės iš sąskaitos oficialiai dingusių pinigų. Juolab kad kodų generatorius turėjo tik du asmenys - buhalterė ir savininkas. "Aš jokių pavedimų padaryti negalėjau", -  LŽ tikino pašnekovas.

G.Mačiulaitis teigia, kad jo konfliktai su H.P.Maagu prasidėjo tuomet, kai jis paprašė padidinti atlyginimą. 2500 litų algą į rankas gaudavęs G.Mačiulaitis esą ėmė jausti savininko spaudimą. Kaip jis teigė, "Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag" kompanijoje dirbęs kaip savoje - negailėjęs nei laiko, nei sveikatos - ir patyręs dvylika širdies ritmo sutrikimų.

Aiškindamas įmonėje sumažėjusias degalų sąnaudas G.Mačiulaitis sakė, jog reikėtų pažymėti, kad šiuo metu vokiečiui priklausanti bendrovė dirba nebe dviem, o viena pamaina. "Jei ji nedirbtų visai, degalų nesunaudotų nė litro", - ironizavo Kauno rajono politikas.

UAB "Megevita" H.P.Maago įmonę yra padavusi į teismą, nes ši nesumokėjo 38 tūkst. litų už atliktas paslaugas. Pirmojoje instancijoje ieškinys jau patenkintas. G.Mačiulaitis taip pat bylinėjasi su "Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag" dėl neišmokėtų pinigų už nepanaudotas atostogas. "Baudžiamojoje byloje tikrai turėsiu ką pasakyti. H.P.Maagas pats iššvaistė savo pinigus, o dabar nori, kad juos atiduočiau aš", - tvirtino G.Mačiulaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"