TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Verslo šaknys stipresnės už sistemą

2011 02 02 0:00
Išradingi verslininkai muitinėje aiškina, neva atgabentas automobilis nieko vertas, o techninės būklės vertintojus įtikinėja, kad mašina be trūkumų.
LŽ archyvo nuotrauka

Per daugelį metų dėl įstatymų spragų išsikerojo stambus naudotų automobilių importo iš JAV į Lietuvą verslas, o jų išmuitinimo ir registravimo sistema tapo atsainaus požiūrio įkaite.

Interneto skelbimų portaluose tarp gausybės naudotų automobilių galima rasti nemažai pasiūlymų pirkti transporto priemonę iš už Atlanto. Iš JAV atplukdyti automobiliai neįtikimu būdu kainuoja ne daugiau nei analogiški modeliai iš Vakarų Europos šalių, nors šiuos įvežant nereikėjo apmokėti didžiulių siuntimo sąskaitų ir trečdalį mašinos kainos siekiančių mokesčių.

Vieša paslaptis, kad amerikietiškų automobilių pardavėjai žino ne vieną schemą, kaip apeiti oficialius reikalavimus. Tačiau niekas nesiryžta sustabdyti giliai šaknis įleidusio verslo, balansuojančio tarp skaidrumo ir šešėlio.

Mokesčiai - pusė kainos

Įvežus į Lietuvą automobilį iš JAV, kaip ir iš kitų trečiųjų šalių į Europos Sąjungos (ES) erdvę, jį privaloma deklaruoti muitinėje, sumokėti 10 proc. importo muito mokestį ir 21 proc. siekiantį pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Taigi, kad automobilį apsimokėtų pirkti iš už Atlanto, jis turi būti parduodamas gerokai pigiau nei analogiškas modelis ES valstybėse. Automobilį atsigabenančiam verslininkui reikia sumokėti ne tik PVM ir muito mokesčius, bet ir nuo kelių šimtų iki tūkstančio litų svyruojantį aukciono mokestį bei padengti siuntimo konteineriu išlaidas, svyruojančias nuo 200 iki 10 tūkst. litų.

Nesunku apskaičiuoti, kad iš JAV pelninga siųsti tik apynaujus automobilius, perpus pigesnius nei Europos rinkose, o jei modelis kiek senesnis, už Atlanto jis turėtų būti atiduodamas praktiškai veltui. Bet juk amerikiečiai skaičiuoja pinigus ir pusvelčiui gerų daiktų neatidavinėja.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis neslėpė, kad automobilius importuojantys lietuviai gali pasigirti kūrybiškumu ir vis sugalvoja, kaip išvengti didelių mokesčių. "Atliekant tyrimus dažnai nustatomi įvairūs sukčiavimo atvejai, pavyzdžiui, muitinei pateikiami dokumentai, kuriuose nurodoma labai maža automobilio įsigijimo vertė, nes neva sugedęs automobilio variklis. Tačiau atlikus tyrimą nustatoma, kad muitinei pateiktuose dokumentuose nurodyta ne visa pinigų suma, kuri buvo sumokėta už automobilį, o ir variklis tvarkingas, tik siekiant apgauti muitinę buvo atjungti tam tikri variklio agregatai", - aiškino gudrybes pašnekovas.

Turto vertintojai - klientų kišenėse

Puse lūpų kalbama apie du sukčiavimo variantus. Vienas jų - įvežami pigūs, daužti ar skendę automobiliai, jie vėliau suremontuojami ir lyg niekur nieko užregistruojami. Antras variantas - brangūs automobiliai deklaruojami kaip gerokai pigesni, neva aplamdyti arba sugedę. Pasak J.Miškinio, muitinėje tikrinami ne tik naudotų mašinų dokumentai, bet ir patys automobiliai vizualiai apžiūrimi, sutikrinami jų identifikacijos numeriai, deklaruojama jų vertė lyginama su Naudotų transporto priemonių importo kainų žinyne pateiktomis kainomis. Jeigu deklaruojama kaina prasilenkia su realybe, tenka remtis nepriklausomų turto vertintojų išvadomis.

Tačiau pašnekovas apgailestavo, kad ir šie vertintojai, pateikiantys automobilio vertinimo pažymą, ne visada būna objektyvūs.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Mindaugas Beišys nesistebi tokia padėtimi. "Įvežant automobilius iš trečiųjų šalių stengiamasi įrodyti kuo mažesnę jų vertę. Ne paslaptis, vėliau atliekamas nepriklausomas turto vertinimas dažnai yra ne visiškai nepriklausomas. Turto vertintojai nenori netekti klientų - automobilių prekeivių, todėl įvertina automobilį kuo naudingiau jiems", - tikino pašnekovas.

Vakarų Europa užsimerkia

Pasak M.Beišio, didelė problema, kad muitininkas turi operatyviai, per keletą minučių, priimti sprendimą, ar galima automobilį su tokiais dokumentais įsileisti į rinką. Todėl nedidelį sukčiavimą paslėpti nesunku. Kita vertus, jei bandoma tiesmukai pasididinti pelną, tada automobilis vertinamas iš naujo, o nesąžiningam turto vertintojui gresia bauda.

Tačiau nenorintieji rizikuoti dėl palankios kainos rado paprastą būdą apeiti griežtą muitinės patikrinimą. Dalis Lietuvos verslininkų konteinerius su naudotais automobiliais siunčia ne į Klaipėdos, o į kitos Europos valstybės uostą. Kadangi tarp ES šalių prekės gali judėti laisvai, sumokėjus mokesčius Vokietijoje ar Belgijoje automobilius į Lietuvą galima parsivežti be jokių apribojimų. Vakarų Europoje nėra tokio susidomėjimo dėvėtais automobiliais, dėl griežtų reikalavimų vietiniai gyventojai tik išimtiniais atvejais parsigabena automobilių iš JAV, todėl šių valstybių muitininkai pernelyg nesigilina į realią atgabenamų mašinų rinkos vertę.

"Vokietijoje niekas nekreipia dėmesio į deklaruojamas kainas, nes žino, kad visas šis sąvartynas išvažiuos į Rytus, - miglos nepūtė M.Beišys. - Automobilių pardavėjai muitinei bando įrodyti, kad transporto priemonės nebetinkamos naudoti, o registravimo bei techninės apžiūros įstaigose tvirtina, esą automobilis puikios būklės."

Nėra saugiklių

Paradoksalu, bet automobilius, muitinėje deklaruotus kaip visiškai sugadintus, paprastai nekyla jokių problemų užregistruoti kaip tinkamus eksploatuoti.

Lietuvoje automobilio registruoti negalima tik tokiu atveju, jei nepateikiamas bent vienas iš jo registracijos dokumentų. Tai efektyvu apsisaugant nuo duženų iš ES narių, nes daugumoje jų automobilių registracijos pažymėjimas sudarytas iš dviejų dalių. Jei po sunkios avarijos automobilis pripažįstamas nebetinkamu naudoti, paimama viena iš dalių ir tokios mašinos užregistruoti kaip sveikos jau neįmanoma.

Tačiau amerikietiškiems automobiliams ši taisyklė praktiškai negalioja, nes ten daugumoje valstijų po avarijos automobilio dokumentai paliekami savininkui, o žyma apie nepataisomus sugadinimus fiksuojama tik elektroninėje duomenų bazėje. Ir tai ne vienintelė amerikietiškus automobilius liečiančių įstatymų spraga - visa sistema primena kiaurą rėtį.

Spragų tinklas

VĮ "Regitra" Transporto registracijos metodikos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Skersinis patvirtino, kad vienintelis papildomas dokumentas, reikalingas registruojant automobilius iš JAV, - jų atitikties vertinimo pažymėjimas.

Anksčiau registruojant automobilį iš trečiųjų šalių būdavo privaloma pateikti dokumentą, įrodantį, kad sumokėtas muito mokestis, bet dabar, pašnekovo tvirtinimu, to nebereikalaujama. Taigi automobilį galima pradėti naudoti iškart, net nesumokėjus mokesčių. Be to, jį galima net parduoti, o tada nemalonumų dėl muitų turės naujasis mašinos savininkas, net neįtariantis apie jo laukiančius mokesčius.

Automobilių prekeiviai aplenkia ir aplinkos apsaugos reikalavimus. "Sudaužytas automobilis laikomas atlieka, labai pavojinga atlieka. Atliekų judėjimas tarp valstybių yra reglamentuojamas, kitaip vieni kitus galėtume užversti šiukšlėmis", - tvirtino M.Beišys. Tačiau automobiliams tai tarsi negalioja - jie importuojami, registruojami ir lyg niekur nieko eksploatuojami, o naujas pirkėjas gali net neįsivaizduoti, kad jo automobilis - tik nublizgintame dailiame kėbule paslėpta krūva metalo laužo.

Įstatymai lenkiasi verslininkams

Lietuvoje net galiojantys įstatymai amerikietiškų automobilių savininkus pastato į dviprasmišką padėtį, nes tai, kas legalu mūsų šalyje, draudžiama ES direktyvomis. Jose numatytos atitikties įvertinimo procedūros, pagal kurias apie 60 amerikietiškų automobilių mazgų turi būti pritaikyti Senojo žemyno reikalavimams. Tačiau Lietuvos įstatymuose yra padaryta išimtis - dėl supaprastintų atitikties reikalavimų, naudotiems automobiliams iš JAV tereikia pasikeisti keletą išorinių detalių. O ir jas vairuotojai neretai pasikeičia tik laikinai, kad gautų reikalaujamą atitikties patvirtinimą ir techninės apžiūros pažymą.

ES direktyvose gana tiksliai apibrėžta, kaip turi būti vykdoma automobilių iš trečiųjų šalių atitikties įvertinimo procedūra. Tačiau po svarstymų Seime buvo nuspręsta, kad Lietuvoje nėra kur atlikti visaverčio įvertinimo, todėl pasirinktas lengviausias kelias - ir toliau taikyti supaprastintą schemą.

Toks palengvinimas verslininkus tik skatina griebtis pelningos ir beveik nekontroliuojamos veiklos.

Išnarplioti šį dėl įstatymų spragų per du dešimtmečius išsikerojusį verslą būtų labai sudėtinga, nes griežtas jo reglamentavimas skaudžiausiai paveiktų nedideles pajamas gaunančius gyventojus ir smulkiuosius verslininkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"