TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Verta pagalvoti apie naują Darbo kodeksą

2012 06 11 5:48

Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros vedėjas Justinas Usonis pažymi, kad darbo santykius reguliuojantys įstatymai jau seniai nebespėja paskui ekonominius pokyčius. Būtinos permainos nuolat stringa.

Darbo grupėse, siūliusiose darbo įstatymų pakeitimus, ne kartą dalyvavęs mokslininkas pabrėžia, kad šiuo metu dialogo tarp socialinių partnerių tiesiog nėra. "Yra monologai: profsąjungų - apie vergovę, darbdavių - apie liberalizavimą, o valstybės - kad reikia ką nors daryti.

Bet rezultato nematyti, nes atsakomybė - politinė arba, kitaip tariant, jokios", - sako J.Usonis. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu ietys laužomos dėl neesminių problemų, o pagrindinės spragos taip ir lieka nepaliestos.

Apie dabarties realijų nebeatitinkantį Darbo kodeksą (DK), Vyriausybės siūlomus jo pakeitimus, profsąjungų keliamą šurmulį, minimalios mėnesio algos (MMA) dydį ir ateities perspektyvas - "Lietuvos žinių" interviu su Justinu Usoniu.

Rinka lenkia kodeksą

- Lietuvoje DK įsigaliojo daugiau kaip prieš dešimtmetį. Ar pritariate nuomonei, kad jis nebeatitinka šiandienos realijų, todėl būtinos permainos?

- Pritariu. Dabartinį DK rengusios darbo grupės vadovas profesorius Ipolitas Nekrošius dar 2004 metais išsakė bėdas, kurios atsirado kodeksą kuriant ir jį taikant. Tos problemos aktualios ir dabar. Jau tuomet buvo matyti, kad ekonominiai pokyčiai daug greitesni. Kad būtų galima pritaikyti darbo santykių reglamentavimą prie rinkos realijų, dar tada reikėjo daryti tam tikrus pakeitimus. Deja, jie nuolat buvo stabdomi Trišalėje taryboje.

Per dvidešimtmetį darbdavius, turinčius tūkstančius darbuotojų, rinkoje pakeitė įmonės, samdančios kelis ar keliasdešimt žmonių. Čia ir kyla esminė problema, ar galima jiems taikyti "fabrikinį kodeksą", kokį turime.

- Tad kokių pokyčių reikia ir kokias įvardytumėte pagrindines spragas? 

- Iki nepriklausomybės atkūrimo darbo santykiai įstatymu buvo reguliuojami itin smulkmeniškai, darbuotojai turėjo daug garantijų. Tapo aišku, kad įpareigojimus darbdaviui reikia mažinti. Tada pagrindinės profsąjungos suprato: jei iš įstatymo bus pašalintos garantijos, dėl jų teks padirbėti, lokaliai derėtis su darbdaviais. O kam vargti ir derėtis - geriau neleisti nieko keisti.

Kolektyvinis atstovavimas yra problema. Bet DK toks dosnus, kad darbdaviai nebegali leisti prašyti dar daugiau, todėl darbuotojams sunku derėtis lokaliai. Tikrai reikia padaryti kolektyvinės darbo teisės reviziją, galbūt išplėsti darbo tarybų teises. Būtina peržiūrėti darbo teisės reguliavimą: kokiems santykiams turi būti taikomi darbo įstatymai, o kokiems - civiliniai. Kita problema - teisinis tikrumas dėl DK. Kai kurios nuostatos paseno, prieštarauja viena kitai, todėl sunku jas įgyvendinti. Keistina materialinė šalių atsakomybė. Neveikia individualių darbo ginčų institutas. Žmogus priverstas darbo ginčus spręsti tik teisme, o tai daugeliu atvejų reiškia prarasti darbo vietą.

Sudėtinga atleidimo iš darbo procedūra. Smulkiajam verslui išeitinės išmokos yra pernelyg didelės. Darbdavius šiuo atveju reikėtų diferencijuoti - smulkiesiems sudaryti sąlygas lanksčiau tartis su darbuotojais.

Būtina peržiūrėti viršvalandžių sąvoką, darbo laiko režimą ir normas, atsisakyti detalaus atostogų reglamentavimo. Tai tik keletas pavyzdžių.

Rojaus praktikoje nesukūrėme

- Ar tarp kitų Europos šalių pagal darbo santykių reglamentavimą neatrodome vis dar sovietmečio paženklintas kraštas?

- Sovietmečio atspindžiai yra dvejopi. Viena vertus, įstatymu darbuotojams sukurtas trokštamas rojus. Būtų gerai, jei viskas iš tiesų veiktų, bet taip nėra. Kadangi rojaus praktikoje per 10 metų nepavyko įgyvendinti, reikia keisti įstatymą ir žiūrėti realybei į akis. Jei to nepadarysime, toliau turėsime netvarką: vieni laikysis DK, kiti - ne. Blogoji dalis - stagnacija ir laukimas, kad kas nors viską sutvarkys. Iš visų posovietinio bloko šalių esame labiausiai atsilikę darbo įstatymų teisėkūros srityje. Kol Europos Sąjunga (ES) neliepia, patys nesitvarkome. 

- Vyriausybė siūlo DK keisti kasmetinių atostogų apskaičiavimo tvarką, darbo laiko apskaitoje įvesti vidutinį darbo laiką, mažinti išeitines kompensacijas, leisti pasirašyti terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui, atsisakyti kai kurių biurokratinių procedūrų. Kokią realią naudą turėtų šie pakeitimai?

- Triukšmo kilo daug, bet didelės naudos nebus. Dabartinis siūlymas dėl kasmetinių atostogų apskaičiavimo sukeltų daugiau painiavos nei aiškumo, tad raginčiau skaičiavimo techninį klausimą palikti tokį patį. Išeitines kompensacijas reikėtų mažinti.

Terminuotos sutartys galėtų būti lanksčiau reguliuojamos. Tik derėtų aiškiai nustatyti terminą ir kiek kartų jį būtų galima pratęsti. Kitų biurokratinių procedūrų supaprastinimas tėra kosmetinis pakeitimas, nes vidinė apskaita darbdaviui vis tiek bus reikalinga.

Tačiau pagrindiniai pakeitimai, kuriuos bandyta inicijuoti per pradinę aptariamo projekto stadiją, kažkur nusitrynė. Čia ne tas projektas, dėl kurio darbdaviams ir profsąjungoms reikėtų laužyti ietis. Pakeitimų turi būti daugiau ir kokybiškesnių. Neatmesčiau net naujo kodekso rengimo idėjos. Be to, kartu turėtų būti svarstomi ir pašalpų, kovos su nedarbu klausimai, mokesčių politika, sveikatos apsauga. Jauni žmonės nepatenkinti dabartine padėtimi.

- Darbdaviams norima suteikti teisę atleisti 65 metų sulaukusius asmenis, nesumokant jiems išeitinių kompensacijų. Kai kurių ekspertų nuomone, tai diskriminuoja žmones dėl jų amžiaus.

- Nediskriminuoja. Europos Teisingumo Teismas konstatavo, kad nepažeidžiamos nuostatos, draudžiančios diskriminaciją dėl amžiaus, atleidžiant asmenis, sulaukusius pensinio amžiaus, jei tai yra būtina ir pagrįsta darbo rinkos reguliavimo tikslais. Tai vienas būdų užtikrinti darbo vietas jaunimui. Tačiau politiniai ar kitokie trikdžiai, nors teisinių kliūčių ir nesama, turbūt egzistuoja. Čia politinio susitarimo reikalas. 

- Pakeitimais nepatenkintos profsąjungos tvirtina, kad jie taps ne darbo sąlygų ir naujų darbo vietų kūrimo instrumentu, o vergvaldinės santvarkos įvedimu. Ar tokie būgštavimai turi pagrindo?

- Neturi. Prieš 10 metų priėmėme DK. Tada profsąjungos taip pat labai kovojo prieš jo redakciją. Dabar darbo rinka smarkiai pasikeitė, atsirado daug smulkiųjų darbdavių ir atėjo laikas antram keitimo etapui. Šiandien iš įstatymo būtina šalinti kai kurias garantijas darbuotojams, jie patys, padedami profsąjungų, turi tartis su darbdaviais. 

Profesinių sąjungų centrų nuomonė nebūtinai visiškai sutampa su visų darbuotojų nuomone. Taigi prognozuojama vergvaldinė santvarka - nepagrįstas motyvas. Su profesinių sąjungų teisininkais konstruktyviai diskutuojame ir randame kompromisinių sprendimų. Tačiau vos tik klausimas pakyla į politinį lygmenį, prasideda svaidymasis skambiais šūkiais. Todėl šiandien nematau realių galimybių darbuotojų ir darbdavių atstovams susitarti nacionaliniu lygiu.

Pagelbėtų mokslininkai

- Neabejotinai didžiausios diskusijos verda dėl MMA didinimo. Koks turėtų būti racionalus jos dydis dabartinėmis sąlygomis?

- Dabar to apskritai nereikėtų svarstyti. Tose srityse, kuriose darbas yra paklausus, atlyginimas seniai perkopęs 800 litų ribą. Kituose sektoriuose 800 litų - galbūt optimalus dydis. Pavyzdžiui, Vokietija, Norvegija, Suomija gyvena be MMA, nes darbuotojai ją išsikovoja lokaliai. 

Geriau nebesvarstyti MMA, o sutvarkyti darbo įstatymus ir įdiegti mokestines lengvatas tiems, kurie dirba sąžiningai. Žmogui turi apsimokėti nedirbti "šešėlyje", kitaip jį bus labai sunku iš ten išprašyti.

- Akivaizdu, kad prieš rinkimus partijos žaidžia MMA dydžio klausimu ir lenktyniauja, kuri pažadės daugiau. Ar tai nesukels rinkoje chaoso?

- Jei žmonės neatskirs realių ir populistinių pažadų, tikės pastaraisiais, tokį naivumą išgydys tik laikas.

- Naujų ir geriau mokamų darbo vietų kūrimas, darbo santykių lankstumo didinimas, konkurencija tarptautinėje darbo rinkoje - tikslai, kurių siekiama įgyvendinant siūlomus pakeitimus. Ar tikrai tai laikytumėte didžiuliu žingsniu tų tikslų įgyvendinimo link?

- Tikslai geri, bet siūlomi pakeitimai nepakankami. Lietuvoje neįmanoma įgyvendinti minėtų tikslų socialiniu dialogu. Manau, racionaliausias variantas, kaip ir rengiant dabartinį DK, būtų pasitelkti grupę mokslininkų, kurie šiuolaikinį ir modernų kodeksą galėtų parengti atsižvelgdami į užsienio šalių praktiką, teismų sprendimus, ES teisę ir Tarptautinės darbo organizacijos standartus. Tada spręstų parlamentas. Estai panašiai parengė gana liberalų šiuolaikinį kodeksą. Prezidentas jį greitai paskelbė ir dabar jis gerai veikia. Darbuotojai "vergija" nesiskundžia. Taigi Estija elgėsi ryžtingai, todėl, matyt, ir pirmauja.

Lankstumas buvo nesyk aptariamas specialistų Lietuvoje, sutarta, kad jis reikalingas, bet konkretūs darbai - apgailėtini. Dialogo nėra, tik - monologai: profsąjungų - apie vergovę, darbdavių - apie liberalizavimą, o valstybės - kad reikia ką nors daryti. Bet rezultato nėra, nes atsakomybė - politinė arba, kitaip tariant, jokios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"