TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vertingiausi šalies parkai sulauks dėmesio

2016 08 05 6:00
Išpuoselėjus Panemunės pilį, pagaliau lėšų atsirado ir parkui sutvarkyti. Wikimedia.com nuotrauka

Kultūros paveldo objektais paskelbti valstybinės reikšmės parkai Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų bei valstybės lėšomis bus gaivinami – tvarkomi jų želdiniai, takai, atkuriami hidrologiniai įrenginiai.

Tiesa, pirmiausia bus tvarkomi septyni patys vertingiausi ir daugiausia lankytojų pritraukiantys valstybiniai parkai iš 32 įtrauktų į valstybinės reikšmės parkų sąrašą. Tai Panemunės ir Raudonės parkai Jurbarko rajone, Astravo dvaro – Biržų rajone, Gelgaudiškio – Šakių rajone, Kurtuvėnų – Šiaulių rajone bei Trakų Vokės ir Sapiegų rezidencijos parkai Vilniuje. Šiems parkams atnaujinti numatyta skirti 4 mln. eurų. Į lėšas galės pretenduoti investicinius projektus parengusios Jurbarko, Šakių, Biržų ir Šiaulių rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybės.

Finansavimo nesulauks vertingi, bet privačių savininkų valdomi parkai. Mat paraiškas gauti finansavimą galės teikti tik savivaldybės kartu su partnerėmis – valstybinėmis ar viešosiomis įstaigomis. Savivaldybės pačios ir skelbs reikiamų darbų konkursus.

Traukia lankytojus

Tarp parkų, laukiančių specialistų pagalbos, yra ir Panemunės peizažinis, kadaise garsėjęs savo kaskadiniais tvenkiniais, alėjomis. Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo Panemunės pilies, kurios prieigose yra šis parkas, vedėjas Antanas Šveiberis, nors jau daug dešimtmečių Panemunės parkas nebuvo iš esmės tvarkomas, jis kasmet vis dar sutraukia tūkstančius lankytojų. „Žmonės labai mėgsta pasivaikščioti po jį. Kartais net į pilį neužsuka pažiūrėti ekspozicijų, o eina tiesiai į parką“, – teigė A. Šveiberis. Manoma, kad 15 ha parkas Panemunės pilies šiaurinėje pusėje pradėtas formuoti XVI amžiaus pradžioje. Buvo ne tik sodinami medžiai, kiti augalai, bet ir iškasti penki kaskadomis sujungti tvenkiniai. Prie jų stovėjo ir keturi vandens malūnai. Vėliau pastatyta oranžerija, įrengtas žvėrynas.

Tvenkiniai yra išlikę iki mūsų dienų. Tiesa, dabar jie jau ne tokie, kokie buvo prieš kelis šimtmečius. Nors ir gerokai paveikti metų naštos, jie vis dar yra žmonių traukos centras. Pasak A. Šveiberio, parko lankytojai mėgsta pasivaikščioti tvenkinių pakrantėmis, pasėdėti ant suolelių, pasigrožėti gamtos vaizdais, kurie visu savo grožiu atsiskleidžia pavasarį, kai pražysta krūmai, sužaliuoja medžiai, taip pat rudenį, kai augalai pasipuošia įvairiaspalviais lapais. Traukia ir legendomis apipintos kalvelės. Ant vienos jų yra koplyčia. Manoma, kad ji buvo pastatyta XX amžiaus pradžioje, kai pilyje bei parke šeimininkavo vienuoliai saleziečiai.

Bus tik pradžia

A. Šveiberis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad nuo 1982 metų, kai Panemunės pilis buvo perduota Vilniaus dailės akademijai, šiai teko rūpintis ir gerokai suniokoto parko priežiūra. Tačiau trūkstant lėšų parkas nebuvo atnaujinamas, tik tvarkomas – išpjaunami kai kurie medžiai bei krūmai, jie genimi, šienaujama žolė. Dabar jau reikia tvarkyti ir pačius tvenkinius, lieptelius, atnaujinti pasivaikščiojimo takus, patyžtančius po stipresnio lietaus.

„Šis parkas yra kultūros paveldo objektas, tad bet kaip ir bet ko jame negalime daryti“, – teigė Panemunės pilies restauravimu besirūpinanti architektė Vidutė Povilauskaitė. Pasak architektės, norima atkurti klasicistinio stiliaus parką, o pirmuoju etapu numatyta sutvarkyti želdinius bei takus, kiek vėliau – ir hidrotechniką.

Išpjovus savaiminius želdinius, būtų atverta erdvė vaizdams iš Panemunės pilies į Nemuną, taip pat atkurtos alėjos, senieji pasivaikščiojimo takai. Tačiau sužinoti, kur jie driekėsi, be archeologinių tyrimų nepavyks. Archeologų pagalbos prireiks ir nustatant, kurioje vietoje buvo šlaitiniai laiptai iš pilies nusileisti į Nemuno pakrantę. Reikalingi ir dendrologiniai tyrimai, jie gali užtrukti apie metus. „Parko tvarkymas pareikalaus didelių investicijų. Akivaizdu, kad iš ES gauti pinigai bus tik didelių darbų pradžia“, – teigė architektė.

Dar tik planuoja

Iš septynių atrinktų parkų, kuriems tvarkyti numatyta ES fondų lėšų, Jurbarko rajone yra ir istoriniu bei kultūriniu paveldu išsiskiriantis Raudonės pilies mišrios struktūros parkas, apimantis 27 ha teritoriją. Rajono savivaldybė jau yra sulaukusi pirminių siūlymų, kaip jį būtų galima sutvarkyti, kokią veiklą jame numatyti, kad parkas būtų patrauklus lankytojams. „Sumanymų ir idėjų turime gerokai daugiau, nei galime tam tikėtis finansavimo“, – vertindamas atsiveriančias galimybes teigė Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas.

Kai specialistai įvertins Raudonės bendruomenės atstovų siūlymų atitiktį finansavimo sąlygoms, parko sutvarkymo vizija bus pristatyta visuomenei. Tad diskusijas, per kurias bus ieškoma optimalių sprendimų, numatoma tęsti.

„Parkų tvarkymas neabejotinai didina ir didins mūsų krašto patrauklumą, tačiau pareikalaus ir daugiau eksploatacijos išlaidų, todėl jau dabar ieškome galimybių šia našta pasidalyti su galimais partneriais ar investuotojais. Kreipėmės ir į Vyriausybę dėl nacionalinio statuso suteikimo Raudonės pilies ir parko kompleksui, tikėdamiesi gauti tiesioginį finansavimą iš valstybės biudžeto“, – tvirtino Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

Tik valstybiniams parkams

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras „Lietuvos žinioms“ sakė, kad atrenkant parkus, kurie pirmiausia turėtų būti tvarkomi ES lėšomis, buvo atsižvelgta į tai, kiek šie parkai yra vertingi dėl juose augančių retų medžių rūšių ar sukauptų augalų kolekcijų, ar jie buvo projektuoti garsių architektų, taip pat – kaip gausiai jie lankomi.

„Panemunės pilis jau sutvarkyta ir gražėja, sulaukia vis daugiau lankytojų, bet greta esančio parko būklė yra prasta. Panaši padėtis ir Gelgaudiškio parke – dvaras jau restauruotas, o parkas tebėra apleistas. Sapiegų rezidencijos parkui Vilniaus Antakalnio mikrorajone taip pat labai reikia pagalbos, nes sovietmečiu jis buvo paverstas kariškių ligoninės teritorija“, – pasakojo V. Bezaras.

Anot jo, norima, kad pasinaudojant ES lėšomis būtų išryškintas šių parkų savitumas, jų dendrologinės vertybės, o ne atlikti didžiausių finansinių išteklių reikalaujantys inžineriniai darbai, nors būtent to labiausiai ir norėtų savivaldybės, kurių teritorijose yra parkai. Mat pinigai iš kraštovaizdžio apsaugos programos skirti būtent parkams regeneruoti, pertvarkyti – medžiams sutvarkyti, seniems medžiams atgaivinti, apžvalgai pagerinti, melioracijos sistemai rekonstruoti, augalų rūšių įvairovei pagausinti. Parkų atnaujinimas turėtų būti baigtas iki 2022 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"