TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Veržtis diržus - skaudi būtinybė

2010 06 21 0:00
Premjeras A.Kubilius tikina darantis viską, kad valstybės skolų nepaveldėtų ateities kartos.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Biudžeto deficito mažinimo planą sukūrusios Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius ragina mokytis gyventi pagal galimybes. Kitaip kraštas nugarmės į skolų bedugnę.

Pernai taupymo keliu kraštą vedusi Vyriausybė ir šiemet nekeičia krypties. Karpyti motinystės išmokas, dar kuriam laikui įšaldyti sumažintus viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir pervedimus į privačius pensinius fondus, ilginti pensinį amžių - taip Seimui pasiūlyta mažinti biudžeto deficitą.

Apie krašto viešuosius finansus, naują taupymo bangą, nedarbą ir kitas problemas - LŽ interviu su premjeru Andriumi KUBILIUMI.

Pavojingas deficitas

- Per dvejus metus biudžeto deficitas turi sumažėti 4,5 mlrd. litų. Kokių sprendimų dėl to laukiama?

- Priminsiu, anksčiau esame priėmę sprendimų, kurie biudžeto deficitą 2009-2010 metais sumažino 12 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - apie 10 mlrd. litų. Stabilizavome finansus, pamažu atsigauna ekonomika. Tačiau biudžeto skylė dabar sudaro 8 procentus. Taip ilgai gyventi negalime, nes didėja valstybės skola ir drauge sumos jai tvarkyti. Per ateinančius metus deficitą turime sumažinti dar 5 procentais. Tai skausminga, tačiau įmanoma.

Deficitas daugiausia randasi dėl "Sodros" situacijos. Vyriausybės patvirtintame "Sodros" reformos pakete numatoma, kaip spręsti dabartines fondo problemas ir neleisti rastis ilgalaikėms.

Jei neilgintume pensinio amžiaus, 2026 metais į pensiją išeinančių žmonių gaunamos pensijos ir buvusio atlyginimo santykis būtų 35 proc. mažesnis, nei yra dabar. Pervedimai į pensinius fondus lieka 2 procentai. Kalbant apie motinystės išmokas, nutarėme tėvams leisti pasirinkti, eiti vienų ar dvejų metų atostogų. Šių išmokų nesubalansavimas lemtų 1 mlrd. litų deficitą per metus. Reikia nepamiršti, kad turime didžiausią motinystės paramą ne tik regione, Europoje, bet galbūt ir pasaulyje.

Dėl mokesčių neapsispręsta

- Vyriausybė iš pradžių siūlė svarstyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio didinimą, viso nekilnojamojo turto, automobilių apmokestinimą. Ar tokių planų atsisakyta?

- Per porą metų turime pasiekti, kad deficitas sumažėtų iki 3 procentų. Tai tarptautinėms rinkoms bylotų, kad krašto finansų sistema yra sveika.

Milijardą litų papildomų pajamų į biudžetą tikimės gauti iš ekonomikos atsigavimo, 500 mln. litų - iš vadinamojo šešėlio. Beveik 2 mlrd. litų galime sutaupyti. Kur gauti dar apie 500 mln. litų? Atsakymo kol kas neieškojome. Tačiau tarptautiniai ekspertai pataria ieškoti balanso: du trečdaliai priemonių - biudžeto išlaidoms mažinti, trečdalis - papildomos mokestinės pajamos.

Sprendimai dėl konkrečių mokesčių - susitarimo reikalas. Pirmiausia turi būti aiškiai suprantama, kad už valstybės paslaugas reikia susimokėti. Kitaip už esamą gerovę turės mokėti mūsų vaikai ir anūkai.

- Ar nesibaiminate socialinių neramumų?

- Kas būtų, jei nebalansuotume biudžeto? Kas dvejus metus iš dabartinių išlaidų po papildomą milijardą litų skirti valstybės skolai tvarkyti būtų dar skaudžiau. Per dvejus metus pasiekėme tikrai daug, tad galime įveikti likusias problemas.

Įtikinti žmones nelengva

- Svarios pajamų dalies valstybė netenka dėl kontrabandos ir į šešėlį pasitraukusio verslo. Laisvosios rinkos instituto (LRI) tyrimo duomenimis, pernai šešėlinė ekonomika siekė 23 proc. BVP, šiemet ji didės iki 27 procentų.

- Nežinau, kaip LRI skaičiuoja šešėlius. Reikia skirti legalų ir nelegalų šešėlį. Kai verslas ar pajamos neapmokestinamos, tam tikru požiūriu esama legalaus šešėlio, palyginti su tais, kurie moka visus mokesčius. Kita dalis - kontrabanda, atlyginimai vokeliuose, prekyba turgavietėse ar neišmušant kasos čekių - nelegaliame šešėlyje. Su juo turime kovoti pasitelkdami teisėsaugą ir apeliuodami į žmonių sąmonę.

- Būsto renovacijos programa, švelniai tariant, įstrigo. Galbūt šiuo sudėtingu laikotarpiu jai rezervuotus pinigus nukreipti kitur?

- Pirmiausia atsakykime, ko tikimės iš renovacijos. Jei greitų ūkio atsigavimo priemonių - paimkime tam numatytus 700 mln. litų ir išleiskime juos 500 namų renovuoti. Turėsime rezultatą, tačiau pinigų atsinaujinančiame fonde nebebus. Programos, pagal kurią turi būti renovuota 20 tūkst. daugiabučių, nebegalėsime įgyvendinti.

Privalome pasiekti, kad ši programa pradėtų veikti, žmonės ja patikėtų ir būtų garantuotas ilgalaikis mechanizmas. Taip pasiektume ne tik ūkiui gaivinti naudingų dalykų, bet ir pagrindinį strateginį tikslą - taupyti šilumos energiją, mažinti priklausomybę nuo importuojamų dujų.

Nelengva įtikinti žmones, kad renovacijos programa yra gera. Ji kritikuojama net per daug nesigilinant. Estijoje veikiančiai tokiai pačiai programai šiandien jau trūksta pinigų, o mes vis manome, kad galime sukurti geresnių mechanizmų. Galiausiai susiduriame su tuo, kad rezultatų nėra.

Stebuklingų receptų nėra

- Teigta, kad kova su nedarbu šiemet bus svarbiausias Vyriausybės veiklos prioritetas, tačiau esminių poslinkių nematyti.

- Pati Vyriausybė darbo vietų nekuria. Ji gali pagelbėti bedarbiams viešaisiais darbais ar kitaip. Visos mūsų pastangos į tai ir nukreiptos. Verslui galime padėti įvairiais finansiniais instrumentais ir keisdami darbo santykius reglamentuojančius įstatymus. Tai darome gana sėkmingai.

Kitų valstybių patirtis rodo, kad stebuklingų būdų greitai sumažinti nedarbą niekas nežino. Duok Dieve, kad sustabdytume nedarbo augimą ir šiemet matytume jo mažėjimo tendencijas.

- Valstybės skola auga kosminiu greičiu. Vien nuo 2009-ųjų pabaigos iki šių metų balandžio ji padidėjo 5,6 mlrd. litų ir siekia 32,7 mlrd. litų. Ar turite planą, kaip tai sustabdyti ir grąžinti skolas?

- Skola atsirado dėl didelio biudžeto deficito. Iki krizės kai kurios išlaidos buvo gerokai padidintos. Norėdama išlyginti skirtumą tarp pajamų ir išlaidų valstybė turi skolintis. Čia viskas kaip šeimos gyvenime. Jei per mėnesį uždirbama 2 tūkst. litų, o išleidžiama 4 tūkst. litų, atsiradęs skirtumas dengiamas skolinantis. Kad dar mūsų karta pradėtų grąžinti skolas, po ketverių penkerių metų reikės turėti ne deficitinį, o perteklinį biudžetą.

Siekia skaidrios rinkos

- "Eurofound" atliktas tyrimas rodo, kad už šildymą, elektrą ir karštą vandenį Lietuvos žmonės atseikėja per 55 proc. pajamų. Šilumos kaina didėja, brangs dujos, tiekėjai prašo kelti šalto vandens kainą. Kodėl Vyriausybė nesiima ryžtingesnių veiksmų padėčiai taisyti?

- Dujų tiekimo alternatyvos, pertvarka energetikos srityje statant savo atominę jėgainę, perėjimas nuo dujų prie biokuro ir kitų šilumos gamybos šaltinių, vėjo ir saulės energijos naudojimas - tai būdai, kad už energetinius išteklius mokėtume gerokai mažiau. Vykdome viso energetikos sektoriaus pertvarką. Kitaip tiekėjai monopolistai diktuos savo kainas.

Antra, energetinius išteklius reikia taupyti. Žiemą visi labai išgyvena dėl šilumos kainų, už 60 kvadratinių metrų buto šildymą mokėdami 700-800 litų, kai gretimo renovuoto namo gyventojai moka 200 litų. Tačiau atėjus pavasariui niekas neskuba renovuoti būsto. Susitvarkykime savo namus, o Vyriausybė mėgins pasiekti, kad turėtume konkurencingą ir skaidrią energetikos rinką.

- Emigracijos mastai sunkiai įsivaizduojami. Ką ketinate daryti?

- Sieksime spartesnio ekonomikos atsigavimo, biudžeto problemų sprendimo. Žmonės, matyt, emigruoja ir dėl tam tikro nusivylimo. Turime matyti perspektyvą, kad per artimiausius 10-20 metų Lietuva gali pasiekti svarbiausių strateginių tikslų.

- Rudenį valdančiųjų laukia daug svarbių sprendimų. Jiems priimti reikės svaresnės nei turima dabar paramos.

- Įrodėme, kad sugebame priimti reikiamus sprendimus. Siūlėme ir siūlome panašų požiūrį į tai, ką darome, turinčioms partijoms prisidėti prie mūsų darbų. Tai jų apsisprendimo ir atsakomybės reikalas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"