TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vestuvių dovana - leidimas gyventi Lietuvoje

2011 03 19 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Mūsų kraštas tampa priebėga trečiųjų šalių piliečiams, panorusiems gyventi Europos Sąjungos valstybėse ir laisvai po jas keliauti. Vis daugiau Lietuvos moterų sutinka ištekėti už sutartą atlygį. Kai kurias potencialias "nuotakas" migracijos tarnybos darbuotojai jau pažįsta.

Paprastai fiktyvios šeimos iškart po santuokos įregistravimo atskuba į migracijos tarnybas su prašymu išduoti leidimą gyventi Lietuvoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus (VMV URS) viršininkė Irena Dvilaitienė LŽ sakė, kad kai kurie leidimo prašantys asmenys išsiduoda vos įžengę į valdybą. "Įtarimą visada kelia sutuoktiniai, tarp kurių - didžiulis amžiaus skirtumas. Dažniau moterys būna gerokai vyresnės už savo tariamus vyrus. Kai kurie "sutuoktiniai" akivaizdžiai nesusikalba", - sakė viršininkė. Nuspręsti, ar galima išduoti leidimą gyventi, pareigūnai turi per pusmetį. Todėl įtartinos šeimos ilgai stebimos.

Pastaraisiais metais ėmus sparčiai daugėti fiktyvių santuokų su užsieniečiais, migracijos valdybos pareigūnai perspėja apie pavojų valstybei. Tačiau Seimo nariai teigia apie tai nieko negirdėję.

"Vedė" draugės motiną

Ko gero, didžiausią nuostabą net ir visko mačiusiems migracijos valdybos darbuotojams sukėlė viena Kinijos piliečio ir lietuvės santuoka. Šiuo metu ji jau pripažinta negaliojančia.

Iki tol apie pusantrų metų byla klaidžiojo po teismus. Kinijos pilietis Lietuvoje lankėsi turėdamas laikino buvimo šalyje dokumentą. Jis susidraugavo su vilniete, ši nuo jo pagimdė vaikelį. Tačiau net ir susilaukusi atžalos jauna moteris nesutiko tekėti už vaiko tėvo.

Ji susirado kitą širdies draugą, už šio netrukus ir ištekėjo. Tuo metu Kinijos piliečio buvimo Lietuvoje laikas ėjo į pabaigą, tad jis rado saliamonišką išeitį - įkalbėjo už jo ištekėti (žinoma, fiktyviai) buvusios draugės motiną. Vėliau moteriai teismuose atstovavęs advokatas Kęstutis Lipeika sakė, kad tariamai nuotakai buvo pažadėtas ir finansinis atlygis. Be to, vyras tikino, kad likęs Lietuvoje galėsiąs pasirūpinti ir vaikeliu. Vėliau savo pažadus atsilyginti finansiškai "sutuoktinis" pamiršo, tad apgauta moteris kreipėsi į advokatą.

Tačiau pagal galiojančius įstatymus, jei abu sutuoktiniai sąmoningai sudarė fiktyvią santuoką, jie neturi teisės kreiptis į teismą. Tai gali padaryti tik prokuroras. "Prokuroras gina viešąjį interesą, o šeima yra visuomenės pagrindas", - sakė K.Lipeika.

Advokatas kreipėsi pagalbos į prokuratūrą. Kai pagaliau byla pasiekė teismą, Kinijos pilietis griebėsi visų įmanomų priemonių, kad liktų Lietuvoje. Kiekvienos instancijos teismo sprendimą jis skųsdavo. Net pareikalavo atlikti DNR ekspertizę, kad įrodytų, jog vaikas yra jo. Turėdami vaikų užsieniečiai taip pat gali prašyti leidimo gyventi valstybėje, kur auga jų atžalos. Vis dėlto pavyko įrodyti, kad santuoka fiktyvi. Teismas pripažino ją negaliojančia, tad moteris jau gali nebijoti teisinių pasekmių, pavyzdžiui, tvarkydama turto reikalus.

Leidimą atstoja... vaikas

Neretai atsitinka ir taip, kad pareigūnams nepavyksta surinkti reikiamų įrodymų, nors santuoka visais atžvilgiais atrodo keistoka. I.Dvilaitienė LŽ pasakojo ir apie kitą vilnietę, nuolat atsiduriančią migracijos valdybos akiratyje. Moteris neseniai ištekėjo trečią kartą. Pareigūnams ji sukėlė įtarimų iškart po pirmosios santuokos. Jau perkopusi trisdešimtmetį vilnietė prieš kelerius metus susituokė su dvidešimtmečiu egiptiečiu. Toks amžiaus skirtumas negalėjo nesukelti šiokių tokių įtarimų. Tačiau lankantys moterį policininkai netrukus turėjo ją palikti ramybėje. Mat paaiškėjo, kad ji nėščia.

Pasak I.Dvilaitienės, net jei vilnietės vaikelis būtų kito vyro, tai nieko nekeistų. Abiem sutuoktiniams dėl tėvystės nereiškiant pretenzijų, vaikas laikomas teisėta sutuoktinio atžala. Paprasčiau tariant, gimimo liudijime tėvu įrašomas teisėtas motinos vyras.

Tačiau pragyvenusi santuokoje vos dvejus metus minėtoji pora išsiskyrė. Netrukus migracijos tarnybos pareigūnams buvo pristatytas jau kitas vilnietės sutuoktinis - vėl jaunas Egipto pilietis. Istorija pasikartojo iki smulkiausių detalių. Moteris vėl buvo stebima, paaiškėjo, kad ji nėščia. Ir vėl praėjus dvejiems metams pora išsiskyrė.

"Dabar mums įteiktas jau trečiojo vilnietės vyro prašymas suteikti leidimą gyventi Lietuvoje. Šįkart - Indijos piliečio, taip pat jauno", - juokėsi I.Dvilaitienė. Pareigūnei pasmalsavus, kodėl moteris vis išteka, o paskui sutuoktinius išvaro iš namų, vilnietė atsakė "ieškanti savęs" ir paaiškino, kad savo buvusius vyrus išvarė į jų gimtąsias šalis. Mat panaikinus santuoką, naikinamas ir leidimas gyventi Lietuvoje.

Tačiau jei išsiskyrusysis suskumba pasprukti į užsienį, jo jau nebesugaudysi. Tokie pasprukusieji atsiranda tik pajutę grėsmę netekti dokumento, dėl kurio ir buvo sumanyta visa vedybų komedija.

Taip Lietuvoje nelauktai atsirado vienos vilnietės sutuoktinis iš Gruzijos. Kur jis bastėsi, nežinoma, tačiau nors gruzino krašte nebuvo ilgą laiką, jo žmona pagimdė vaiką. Gal visa apgaulė ir nebūtų išaiškėjusi, jei moteris nebūtų prašiusi valstybės paramos kaip vieniša motina. Pareigūnams išsiaiškinus, kad ji sudariusi santuoką, moteris ėmė "vyro" ieškoti, ir jis kaip mat atsirado. Nors esama įtarimų, kad vaikelis ne gruzino, šis mažylį pripažino savu. Tad dabar net išsiskyręs vyras turi teisę gauti leidimą gyventi Lietuvoje.

"Vis dėlto negalime tvirtinti, kad visos santuokos su gerokai jaunesniais užsieniečiais sudaromos tik siekiant naudos. Yra ir kitokių pavyzdžių", - šypsojosi I.Dvilaitienė. Ji paminėjo neseniai susituokusią porą - moterį, gimusią 1957 metais, ir iš Baltarusijos kilusį jos vyrą, gimusį 1978-aisiais.

Šios moters giminės gyvena Baltarusijoje, ji dažnai ten lankydavosi. Taip susipažino su savo būsimu vyru. "Labai šaunu, kad pagaliau sutikau tokį gerą, nuoširdų žmogų", - sakė ji I.Dvilaitienei. Pareigūnai keliskart tikrino šią šeimą ir įsitikino, kad apie santuokos fiktyvumą negali būti nė kalbos - pora tikrai gyvena kartu ir puikiai sutaria.

Visų patikrinti neįstengia

Įtarus, kad santuoka sudaryta už tam tikrą atlygį, užsieniečiui sutuoktiniui neišduodamas leidimas gyventi Lietuvoje. Į teismą kreipiamasi tik išskirtiniais atvejais, jei sprendimas neišduoti dokumento yra apskundžiamas arba kai kreipiasi pasijutęs apgautas sutuoktinis.

Apgavystės dažniausiai išaiškėja dvejopomis aplinkybėmis: arba gavęs leidimą gyventi Lietuvoje tariamas vyras ar žmona neduoda pažadėto atlygio, arba paaiškėja, kad merginai buvo prisuokta apie meilę, kurios iš tiesų nebuvo nė kvapo.

Vilniaus teismai dvi tokias santuokas jau pripažino negaliojančiomis, kitos penkios laukia savo eilės. Nustatyta dar dešimt atvejų, kai leidimas gyventi nebuvo išduotas, nes pripažinta, kad santuoka fiktyvi, bet į teismus kreiptis neprireikė.

Už tokią "paslaugą" Lietuvos arba ES piliečiai (dažniausiai pilietės) paprastai gauna finansinį atlygį. Pasak migracijos darbuotojų, kaina labai svyruoja - kai kam užtenka 500 litų, o kiti pareikalauja ir 6 tūkst. eurų. Internete apstu skelbimų, kuriuose siūloma sudaryti santuoką už atlygį.

Pasak I.Dvilaitienės, tokių sandėrių ėmė daugėti prieš kelerius metus. Tada pareigūnai ėmė stebėti įtarimą keliančias poras. Nuo 2009-ųjų Vilniuje patikrintos 135 įtartinos santuokos. Kaip jau minėta, įtarimai pasitvirtino 15 atvejų. Tačiau I.Dvilaitienė neabejoja, kad jų yra kur kas daugiau. "Jei nieko nedarysime, tai virs rimta bėda. Ši problema egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir visose ES šalyse. Mūsų kraštas geografiškai yra arčiau trečiųjų šalių, tad čia kyla ir didesnė grėsmė", - perspėjo pareigūnė.

Tačiau Vilniaus pareigūnai nepajėgūs patikrinti visų įtarimą keliančių porų. Pasak I.Dvilaitienės, VMV URS tokius tikrinimus atlieka tik trys darbuotojai. Poros dažniausiai stebimos pusmetį, net metus. Pareigūnai kiekvienam apklausiamam asmeniui privalo parengti atskirą klausimyną. Be to, reikia nuolat lankytis poros namuose, dažnai tenka nuvykti ir tolėliau, pas įtariamo sudariusio fiktyvią santuoką Lietuvos piliečio tėvus ar gimines. Dažnai būtent tokių vizitų metu ir paaiškėja, kad tėvai, broliai ar seserys nė negirdėjo, kad jiems artimas žmogus yra susituokęs. Tai itin svarbūs įrodymai teisme, be kurių neįmanoma santuokos pripažinti negaliojančia.

Seimas apie problemą nežino

VMV viršininkas Gintaras Bagužis mano, kad dėl fiktyvių santuokų turėtų būti priimtos pataisos Baudžiamajame kodekse, ir ketina jas inicijuoti.

Jam pritaria ir advokatas K.Lipeika. Jo įsitikinimu, fiktyvios santuokos griauna pačią valstybę. "Atsiradusi galimybė sudaryti partnerystės sutartį lyg ir leido atsainiau vertinti fiktyvias santuokas. Kartais pas mane ateina porų, norinčių tik partnerystės sutarties. Klausiu, kodėl nenori tuoktis, jei nori gyventi kartu. Atsako nenorintys. Kai kam ir fiktyvi santuoka neatrodo kuo nors negera, juolab kad iš to galima pasipelnyti", - teigė advokatas. Jam nesuprantamos ir kai kurios jau galiojančios normos. "Pažiūrėkite, kas parašyta Civiliniame kodekse. Dėl fiktyvios santuokos nutraukimo asmuo gali kreiptis per metus nuo jos sudarymo, o prokuroras - per penkerius metus. Kodėl numatyti skirtingi terminai? Juk vieni metai - labai trumpas laikas, per jį apgavikas gali lengvai mulkinti partnerį", - svarstė K.Lipeika.

Tik Seimo nariai, regis, nė nenutuokia apie fiktyvių santuokų Lietuvoje problemą. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras net nustebo apie jas paklaustas. "Nemanau, kad reikia kokių nors Baudžiamojo kodekso įstatymo pataisų. Problemos sprendimą lemia tikrai ne įstatymų gausa. Galiu pasakyti tik tiek, kad apie fiktyvias santuokas komitete nebuvo kalbėta", - teigė jis. Nieko apie tai negirdėjo ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Tuo metu Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai ir teisininkai jau skambina pavojaus varpais. Pasak jų, 2008 metais buvo atsisakyta išduoti tik 4 leidimus gyventi Lietuvoje, pernai tokių atvejų buvo jau 23.

O gavusieji leidimą gyventi Lietuvoje tokie apgavikai paprastai išvyksta į užsienį ir ten pradingsta - dažniausiai dirba nelegaliai. I.Dvilaitienės teigimu, iki šiol nebuvo surastas nė vienas į užsienį išvykęs su Lietuvos piliečiu susituokęs asmuo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"