TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vestuvių tradicijos vaikosi madų

2011 06 04 0:00
Vis daugiau jaunavedžių rengia šventę sau, o ne giminėms.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Nors lietuviškos vestuvės išlaiko svarbiausius tradicinius elementus, ši šventė vis labiau paklūsta mados vėjams. Tampa įprasta rengti nebe dviejų ar vienos dienos, o pusdienį trunkančias temines vestuves. Daugiau dėmesio jaunavedžiai skiria fotosesijai, bet svečių vaišėms atseikėjama mažiau pinigų.

Civilinės metrikacijos biurų darbuotojai tvirtina, kad visame krašte besituokiančiųjų toliau mažėja. "Sutuokiame net 100 porų mažiau nei prieš penkerius metus", - LŽ sakė Panevėžio miesto merijos Civilinės metrikacijos biuro vyr. specialistė Jūratė Girdvainienė.

Jos tvirtinimu, viena iš maždaug 20 porų būna mišri - nuotaka arba jaunikis yra užsienietis. "Tuomet į ceremoniją jaunuosius lydi ne tik liudininkai, bet ir vertėjas. Besituokiantieji turi suprasti, ką vienas kitam prisiekia", - paaiškino J.Girdvainienė. Pastaruoju metu ėmė ryškėti pokyčiai rengiant ir pačias vestuves. Jie labiausiai atsiskleidžia vasarą.

Naujoves mėgsta ne visi

Panevėžiečiai - konservatyvūs, todėl originalesnės vestuvės Aukštaitijos sostinėje rengiamos retai. Nuotakos tradiciškai vilki baltas sukneles, vyrai - juodus kostiumus. J.Girdvainienė prisiminė tik vieną išskirtinį atvejį - jaunikis iš Skandinavijos pasipuošė kario uniforma.

Besituokiantieji Panevėžyje retai naudojasi galimybe meilės priesaiką ištarti ne Civilinės metrikacijos biure. Per pastaruosius metus tik dvi poros pareiškė norinčios susituokti viešbutyje, dar dvi ceremonijos šią vasarą laukia Senvagėje.

Vilkaviškyje jaunavedžiai drąsesni ir mėgsta ceremonijas ežero pakrantėje ar po senu ąžuolu. "Bet limuzinų čia dar niekas nepakeitė. Tik viena pora į santuokos ceremoniją atvyko išpuošta karieta", - pasakojo Vilkaviškio merijos Civilinės metrikacijos biuro atstovė Genovaitė Tilvikienė. Anot jos, nemažai vilkaviškiečių vestuves švenčia kavinėse ar kaimo turizmo sodybose. "Labiau ūžauja iš darbo užsienyje grįžę lietuviai. Jie susitaupo pinigų, tad švenčia ilgai ir triukšmingai", - sakė G.Tilvikienė.

Civilinės santuokos ceremonijai netradicines vietas dažniausiai renkasi didmiesčių gyventojai. Vilniečiai mėgsta Senamiesčio erdves, kauniečiai - pilies prieigas, klaipėdiečiai - pajūrį. "Susituokti pajūryje ar kopose populiaru. Pakrantėje pastatome arką. Yra tokių, kurie į ceremonijos vietą ateina basi per smėlį", - pasakojo vestuvių planuotoja Dailė Docienė. Anot jos, tuoktis prie jūros pageidauja ir kitų miestų gyventojai, jei tik geba įrodyti esantys registruoti Klaipėdoje.

Tradicijas "tobulina"

Kai kurių lietuviškų vestuvių tradicijų laikomasi griežtai. Jaunieji išlydimi iš namų palaiminti tėvų. Šie juos būtinai pasitinka ir po ceremonijos. Neatsisakoma židinio perdavimo, jaunųjų valso, vestuvinio torto.

Vis dažniau vestuvių išvakarėse būsima nuotaka su sužadėtiniu nesimato ir susitinka tik bažnyčioje. Santuokos sakramento ceremonija neretai trunka net valandą. Turtingesni jaunavedžiai bažnyčioje pasiklauso gyvos romantiškos muzikos - smuiko, gitaros, fleitos.

Išėję iš bažnyčios jaunavedžiai iki šiol paprastai būdavo pasitinkami ryžių, monetų lietumi. Naujausia mada - laimingą porą apiberti gėlių žiedais, paukščių plunksnomis. "Kad plunksnos greičiau leistųsi, prie jų pritvirtiname centus. Vaizdas tikrai pasakiškas", - pabrėžė D.Docienė.

Anot jos, jaunavedžiai, besisamdantys vestuvių planuotojus, visuomet nori kažko naujo, išskirtinio. Neseniai vienoje sodyboje besituokusi pora buvo nustebinta į iškilmes atėjusios meškos, atgabenusios statinę medaus. Persirengėlis pralinksmino visus vestuvių svečius.

Pasirenka temą

Vis dažniau lietuviai renkasi temines vestuves. Populiariausios - retro, jūros, gėlių. "Jūros tema rengiama santuoka lydima baltų ir mėlynų akcentų. Jų būna ant nuotakos suknelės, puokštės, bažnyčioje, šventės vietoje, palydos aprangoje", - sakė D.Docienė.

Per "jūrines" vestuves jaunikiai dažniausiai dėvi ne kostiumus, o linines kelnes, marškinius, jūreiviškas kepures. Įprasta, kad vestuvės vyksta laive, o susituokusieji, tikėdamiesi norų išsipildymo, į vandens telkinį paleidžia auksines žuveles.

Jūros tema atsispindi ir Kaune rengiamose vestuvėse. Paprastai tuomet pokylis vyksta Kauno mariose. Prieš savaitę rengtoje šventėje kauniečių pora į vandenį paleido ne įprastas auksines žuveles, o draugų dovanotas mėlynas piranijas. Laikantis temos pagrindiniu šventės patiekalu tapo farširuotos didžiulės žuvys, užkandžiai kriauklėse, jūros gėrybės. Liejosi dekoratyviniai vandens fontanai.

"Lietuviams svarbu nekopijuoti vieniems kitų, tačiau nauja sugalvota idėja žaibiškai pasklinda ir tampa nebeįdomi", - sakė D.Docienė. Anot jos, būtent todėl į dangų vis rečiau kyla balandžiai, o paleisti spalvingų didžiasparnių drugelių daugelis jaunavedžių neišgali finansiškai.

D.Docienė tvirtino vis rečiau organizuojanti vestuves, į kurias kviečiami piršliai. Juos išstūmė mada pasirinkti ceremonijos liudininkus, o vesti šventę patikėti profesionalams. "Tačiau kai kurios tradicijos atgimsta. Jaunieji mielai šoka polkas, dainuoja liaudies dainas", - sakė vestuvių organizatorė.

Šventė sau

Vis labiau ryškėja tendencija, kai jaunieji atsisako finansinės tėvų paramos ir rengia šventę sau, o ne giminėms. Todėl nebeliko pageidaujančiųjų grįžus į pokylio vietą skaldyti malkų, vystyti lėlių ir išsipirkti persirengėlių užsėsto stalo.

D.Docienę labiausiai nustebino vestuvės, kai jaunavedžiai pageidavo savo šventėje matyti roko stiliaus muziką atliekančią grupę. Kita ją nustebinusi nuotaka per savo vestuves šoko apsiavusi kedus.

Jaunųjų vestuvinį valsą dabar madinga pakeisti iš kelių dainų sukurtu kūriniu, kuris nuo lėtų melodijų pereina į itin greitus ritmus.

"Nuotakai ir jaunikiui šokant pirmąjį šokį svečiai pūsdavo burbulus. Šiuo metu tokia mada traukiasi į užmarštį. Jaunųjų artimieji dažniau degina ugneles, o nuo lubų ant šokančiųjų leidžiasi spalvingi balionai", - naujausias tendencijas pristatė D.Docienė.

Dar vienas svarbus pasikeitimas - vestuvių pokylio trukmė. Dvi dienas dažniausiai švenčia grįžusieji iš užsienio, norintys kuo ilgiau pasidalyti savo džiaugsmu su artimaisiais bei draugais. Kiti paprastai linksminasi vieną dieną. Tačiau vis populiariau rengti dar trumpesnes - pusdienio - vestuves, pasibaigiančias tiesiog vakariene.

"Tai daroma ne siekiant sutaupyti pinigų, o norint kokybiškos šventės. Juk po ilgų ceremonijų ir jaunieji, ir svečiai būna pavargę", - sakė fotomenininkas Tomas Viršilas.

Be fotosesijos - niekaip

Fotosesija visada buvo neatsiejama vestuvių dalis. Tačiau pastaruoju metu jai skiriamas ypatingas dėmesys ir lėšos. Po ceremonijos bažnyčioje ir santuokų rūmuose jaunieji palieka pulką ir kelias valandas pozuoja. Daugelis iš anksto būna parengę net fotografavimosi scenarijų, pasirūpinę reikalingais rekvizitais. Skėčiai, meškerės, kepurės, lagaminai, gėlės, apsiaustai, kaukės - šiais ir kitais rekvizitais jaunieji pasirūpina patys.

Besituokiantieji šį sezoną itin pamėgo pozuoti senų, apleistų pastatų, dvarų, pilių fone. Pernai fotosesijos retai apsieidavo be laivų.

"Nebežinau, kas iš jaunųjų vyksta fotografuotis į Botanikos sodą. Dabar tai skamba kaip nepadorus pasiūlymas", - pasakojo T.Viršilas.

Tačiau visuomet mėgstami senamiesčiai, bažnyčių prieigos.

Daugiau dėmesio nuotraukoms skiriantieji net paprašo įrengti laikinas fotostudijas po atviru dangumi ir jose įamžinami susituokę mylimieji.

Madinga ilgesnes fotosesijas rengti po vestuvių. Jaunavedžiai pailsi, nuslopina adrenaliną, apsilanko grožio salonuose, apsirengia šventės metu dėvėtus drabužius ir susitinka su fotografu būtent įsiamžinti.

"Su "muilinėmis" niekas nebefotografuoja. Profesionalus fotografas būna visada, kartais ir operatorius", - patvirtino Vilkaviškio merijos Civilinės metrikacijos biuro atstovė G.Tilvikienė.

Fotosesijos iš vestuvinių tradicijų išstūmė žaidimus gamtoje, kuriuos pulkas visuomet surengdavo po tuoktuvių bažnyčioje. Įprastai tokios atrakcijos vykdavo gamtoje besivaišinant tėvų įdėtomis vaišėmis.

T.Viršilo tvirtinimu, kokybiškų nuotraukų pageidaujantys jaunavedžiai fotografui nenurodinėja, kur ir kokiomis pozomis juos fotografuoti, pasikliauja profesionaliais sprendimais. Tačiau fotosesijos neapsieina be vietų, kuriose nuotaka ar jaunikis žaidė, mokėsi, linksminosi, įamžinimo.

"Neseniai vieni jaunavedžiai važiavo į pievą leisti aitvarų, kiti pozavo prie specialiai jiems Senamiestyje sustatytų antikvarinių baldų", - pasakojo fotomenininkas. Jis pastebėjo jaunųjų norą kuo daugiau lėšų skirti estetikai ir kuo mažiau - maistui. "Vienose vestuvėse dominuoja spalva, kitose - gėlės. Įdomu stebėti, kaip viena detalė papildo kitą - nuo žiedo nuotakos plaukuose iki vestuvinio torto", - sakė T.Viršilas.

Vietoj muzikantų - vakaro vedėjai

Nemažai porų atsisako ir tradicinių muzikantų. Juos keičia vakaro vedėjais. "Jaunieji patys pateikia mėgstamų dainų sąrašą, o mes jas grojame", - LŽ sakė vestuvėse "didžėjaujantis" Karolis Ramanauskas.

Vaikino teigimu, didžiąją grojaraščio dalį sudaro populiari lietuviška muzika ir kone nė viena šventė neapsieina be Džordanos Butkutės ir grupės "69 danguje" dainų.

"Mūsų darbas - sukurti atmosferą pasitelkus muziką, todėl didžėjai, priešingai nei tradiciniai muzikantai, nekalba, neragina išgerti ar užkąsti", - pabrėžė K.Ramanauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"