TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vėžio fabrike mirtis kainuoja

2011 01 17 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Pesimistai skaičiuoja, kad po 20 metų kas antras žmogus sirgs onkologine liga. Vieniems ta žinia - mirties nuosprendis, kitiems - naujas, stulbinamai pelningas verslas.

Maestro Vytauto Kernagio asmeniniu gydytoju vadintas klaipėdietis chemoterapeutas Alvydas Česas iš savo paciento mirties pasidarė neblogą reklamą. Viešumoje jis svarstė daugybę maestro diagnozės ir gydymo niuansų, naudojosi proga išbandyti ypač brangius gydymo būdus paciento sąskaita, didžiavosi artima draugyste, bet, mano galva, vieną dalyką nutylėjo.

"Nuo ko jis vis dėlto mirė? Ar nuo vėžio?" - A.Česo klausia "Paskutinė instancija. "Tai aišku!" - atsako gydytojas. "Ar nuo komplikacijų?" - patiksliname. "Nu jo... Aišku, kad nuo vėžio", - deda tašką A.Česas. Tačiau ar galima čia dėti tašką?

Istorija, kurią, mūsų žiniomis, daktaras A.Česas nutylėjo, yra tokia. Po Lietuvoje patirto agresyvaus chemoterapinio gydymo maestro V.Kernagis, tai buvo skelbiama viešai, išvyko atlikti tyrimų ir konsultacijų į vieną geriausių Vokietijos klinikų Miunchene. Iš ten jis grįžo kupinas vilties. Tyrimai rodė, kad liga išplitusi ne tiek, kiek spėjo gydytojai Lietuvoje. Tačiau, kaip buvo kalbama, realią grėsmę gyvybei kėlė jau ne pati liga, bet jos gydymo pasekmės.

"Spekuliacijos. Tegul kas nori, taip šneka. Jis (pacientas) su niekuo apie tai nekalbėjo", - atkerta A.Česas. Tačiau neneigia: "Jie įtarė, kad yra uždegimas."

Žodis po žodžio A.Česas patvirtino (kaip savo nuopelną, žinoma) ir kitus mūsų įtarimus. Pirmiausia, kad liga nebuvo taip smarkiai išplitusi, kaip gąsdino jis pats: "Tyrimas parodė, kad buvo gauta remisija, kad gydymas buvo sėkmingas." Klausinėjame toliau: "Ar tiesa, kad tyrimas parodė, jog vėžinių ląstelių ten nėra?" - "Nu, absoliutinti negalima tų ląstelių", - miglotai atsakė A.Česas.

Tada prasidėjo keistoji pokalbio dalis. A.Česas ėmė ir apkaltino nevalyvumu Miuncheno klinikos, garsėjančios dideliu gyvų likusių sunkių pacientų skaičiumi, gydytojus. Esą jie prieš tyrimą neišplovė specialaus kateterio, per kurį į paciento organizmą buvo leidžiami vaistai nuo vėžio. Esą dėl to vokiečiams susidarė įspūdis, kad pacientui iškilo grėsmė mirti nuo banalaus užkrato, o ne nuo vėžio.

A.Česas tęsia: "Tai, suprantat, ir buvo gaila išimti. Kada išėmėm - puikiausiai, be jokio... pasėlius padarėm. Apskritai sterilus visiškai portas, kuris kainuoja 700 litų." Ką mes išgirdome?! Esą vokiečiai įtarė užkratą, nes neišplovė "porto" prieš tyrimą, o štai Lietuvoje jis staiga tapo... sterilus. Nelogiška, daktare...

"Ar ant Česo akmens užantyje nelaikot?" - klausiame Vytauto Kernagio jaunesniojo, velionio maestro sūnaus, kurį tėčio liga pastūmėjo į labdaringą veiklą. (V.Kernagio fondas perka vėžio pakirstiems vaikams tuos vaistus, kurie gydo, o ne tuos, kuriuos kompensuoja ligonių kasos.)

"Tėvas juo labai pasitikėjo, tai jei jis juo pasitikėjo, vadinasi, viskas gerai buvo. Ką čia gali žmogus pasakyt, na? Čia jau istorija, ir yra, kaip yra", - atsako V.Kernagis jaunesnysis.

Mūsų žiniomis, Miuncheno gydytojų rekomendacijas daktaras A.Česas švystelėjo į stalčių. Gal todėl, kad nemėgsta kritikos, o gal ir todėl, kad bet koks žvilgsnis iš šalies į lietuvišką onkologiją gali pakirsti jos šaknis, maitinamas farmacijos verslo.

Valdo "chemikai"

Dalia Vencevičienė, žurnalistė, įkūrusi vėžiu sergantiesiems tinklalapį iveikliga.lt, cituoja profesorių Viktorą Borisovą iš Rusijos, kuris išgarsėjo visame pasaulyje, kai išgydė garsaus Didžiosios Britanijos muzikos prodiuserio dukrą. Mergaitei vėžys buvo išsisėjęs po visą organizmą, o prof. V.Borisovas savo metodu merginą išgydė.

"Jo buvo tokia mintis, kad yra tikrai pigių vėžio gydymo būdų, bet nėra intereso juos taikyti todėl, kad nebus pelno tam tikroms organizacijoms, aš jau nekalbu apie farmacines. Vaikšto didelės pinigų sumos, o čia, profesoriaus V.Borisovo žodžiais, nėra intereso, politinės valios, kad būtų skiriami pigesni gydymo būdai, kurie pasitvirtina 100 proc.", - pasakoja Dalia.

Prof. V.Borisovo metodo esmė panaši į tą, kurį taiko Lietuvoje dirbanti gydytoja onkologė Laima Bloznelytė. Vėžio židinys paveikiamas tam tikru preparatu, o tada jis atakuojamas spinduliais. Prof. V.Borisovas naudoja lazerį, prof. L.Bloznelytė kai kurias specialiais nebrangiais preparatais paveiktas vėžio ląsteles naikina tiesiog... šviesa.

Tačiau prof. L.Bloznelytę jos kolegos "chemikai" atkakliai stumia į onkologijos paraštę. Kuomet šių eilučių autorė panoro viešai įteikti šiai gydytojai apdovanojimą per vienos televizijos telemaratoną, skirtą vėžio aukoms, tam buvo pasipriešinta visa jėga. Gydytoja apdovanojimo negavo. "Paskutinė instancija" protestuodama akcijoje nedalyvavo.

Prof. V.Borisovas pabrėžia esmę - onkologai "chemikai", nors kartais ir sunaikina vėžį, bet kartu pakerta ir viso organizmo veiklą. Žmogus visiškai praranda imunitetą, jam ima grėsti mirtis nuo banalių infekcijų, kepenų, inkstų nepakankamumo ir pan. - nuo vėžio gydymo pasekmių. Kadangi Lietuvoje ligonių kasos kompensuoja pigius, dažnai senos kartos preparatus nuo vėžio, tokios baigties rizika dar padidėja.

Be kyšio nemirsi

Vėžį įveikęs žinomas Lietuvos žmogus, nepanoręs viešinti savo vardo, "Paskutinei instancijai" pareiškė, kad vėžio fabrikuose jis patyręs tiesioginį kyšių prievartavimą. Rimantas (vardas pakeistas) liudijo apie vyriškį, kuris neturėjo pinigų sumokėti gydytojui, todėl buvo pasiųstas namo be tyrimų. "Atvažiuosi vėliau, dabar mes netirsime, ar tu sergi vėžiu, ar ne", - pasak Rimanto, pareiškė gydytojas ir išrašė pacientą. Pats Rimantas sako už savo gydymą gydytojui į kišenę įdėjęs pusantro tūkstančio litų.

"Čia buvo forma išsireikalauti pinigų?" - netikime savo ausimis. "Taip! O kaip kitaip? Visi taip suprato. Visa palata", - patvirtino pašnekovas ir pridūrė, kad vyriškio derybos su gydytoju vyko nieko nesibaiminant, prie kitų pacientų. Rimantas dar pasakojo, kad gydytojas, kuriam jis kyšį sumokėjo, rūpinosi juo it mama, tačiau kitas medikas, kuriam buvo patikėta pacientą išrašyti iš ligoninės, kyšio negavo ir paleido Rimantą namo be būtino recepto antibiotikams. Per tai Rimantas "užsidirbo" lėtinį uždegimą, nuo kurio kenčia iki šiol.

Su korupcija medicinoje kovojanti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnė pasakojo atskleidusi visą sistemą, kaip pacientai prievartaujami mokėti kyšius, jei nori, kad jų ligos aprašas atitiktų tą, kuris leidžia skirti paveikius kompensuojamuosius vaistus. "Jei tau reikalingi vaistai už 100 000 litų, tai vien į gydytojų kišenes per vieną kartą tau gali tekti sumokėti 20 000 litų kyšį", - pasakojo pareigūnė. Tačiau, mirties akivaizdoje atsidūrusios, šitos pačios ciniškiausios korupcijos aukos tyli. Tyli, pasmerkdamos mirčiai kitus žmones.

Sveikatą pardavė verslininkams

Vėžio pramonė yra tik ledkalnio viršūnė. Prieš savaitę žadėjau jums atskleisti, kodėl Lietuvoje be galo brangu sirgti ir bet kuria kita liga. "Paskutinės instancijos" atliktas tyrimas rodo, kad politikai mus tiesiog pardavė stambiajam verslui. Tam pačiam, kuris mėgino perimti energetiką įspūdingu "Leo LT" šuoliu. "Leo LT" neliko, bet radosi gyvatė, kuri privertė visus žagtelėti.

Nuolatinis sveikatos politikos kritikas Arvydas Akstinavičius skaičiuoja: "Lenkijoje daugelis vaistų kainuoja 2-3 kartus pigiau nei Lietuvoje. 50 perkamiausių medikamentų kainos užkeltos nuo 40 iki 50 procentų. Jeigu pažiūrėsime, ką tai realiai reiškia per metus, tai matysime, kad toks procentas duoda farmacininkams išsiurbiant iš valstybės biudžeto ir iš pacientų kišenės mažų mažiausiai apie milijardą litų."

Kodėl taip nutiko? Niekur kitur Europoje, tik Lietuvoje verslininkams buvo leista į vienas rankas suimti vaistų prekybos didmeną ir mažmeną.

"Tinklas, užimdamas dominuojamą padėtį, įgauna reketo galią. Jis gali reikalauti, kad gamintojas suteiktų jam 50 proc. kainos nuolaidą", - aiškina krautuvininkams atiduotos farmacijos slaptuosius mechanizmus Žilvinas Macijauskas, tinklams nepriklausančios vaistinės savininkas. Tačiau su pirkėjais gauta nuolaida nesidalijama, juk tinklai - dominuoja, todėl galima reketuoti ne tik gamintoją, konkurentą, bet ir vartotoją.

"Kaip čia taip atsitiko?" - klausiame kuriant tokią sistemą aktyviai dalyvavusio konservatoriaus Antano Matulo, Seimo Sveikatos komiteto pirmininko. Pirmininkas žiūri į lubas: "To negaliu aš pasakyt, kaip čia taip atsitiko, tiesiog... tiesiog... m..." - "Farmacijos įstatymą priiminėjant jūs dalyvavot, ar ne?" - "Jo. Ir pamenu, ir komitete esam ne vieną kartą šnekėję... ir nugalėjo argumentai, ir parlamentas balsavo, kad jeigu atsiras vaistinių, tai konkurencija bus geresnė, didesnė ir laimės vartotojas, nes kainos kris..." - aiškina A.Matulas, kodėl kėlė ranką už tai, kad iš vaistinių verslo būtų išstumti farmacininkai, tegalintys aptarnauti po vieną vaistinę. Po to balsavimo profesionalų vieton stojo krautuvininkai, kurie vaistais prekiauja kaip dešra.

Besidairydamas į lubas A.Matulas negalėjo paaiškinti, kodėl lietuviams reikėjo kito modelio nei, tarkime, vokiečiams, kurie leidžia kurti vaistinių tinklus iš... daugiausia trijų vaistinių, bet visose vaistus pardavinėti turi profesionalūs farmacininkai. Kodėl? Pavyzdžiui, todėl, kad vaistininko pareiga atkalbėti pirkėją nuo besaikio vaistų pirkimo, sukeliančio vadinamąsias vaistliges, t. y. vaistų vartojimo sukeliamas ligas. Lietuvoje įvyko priešingas dalykas: krautuvininkai įsteigė savitarnos vaistines, kuriose žmonės gydo save patys, atsižvelgdami į vaistų reklamą.

"Partijos, jos finansuojamos yra iš šitų pinigų?" - klausiame Ž.Macijausko. Jis atsako, kad tik vienas, ne pats didžiausias tinklas sumokėjo į partijų, kurioms priklauso du trečdaliai parlamentarų, kasas. "Maksimaliomis sumomis parėmė konservatorius, socialdemokratus ir, jei neklystu - "Tvarką ir teisingumą", - sako vaistininkas, kuris jau ir valdiškuose kabinetuose patiria tinklų savininkų grasinimus. "Tylėk, arba mes tave sunaikinsim", - tokį tekstą iš galingesnio kolegos išgirdo p. Ž.Macijauskas vienoje apskritojo stalo diskusijoje Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Tokių "derybų" pats skaudžiausias rezultatas: brangaus gydymo neįperkantys, todėl myriop pasmerkti žmonės. "Jūs pasiskaitykite, kas spaudoje rašoma: trijų vaikų tėtis negali gauti vaistų, kurių dozė mėnesiui kainuoja 10 000 litų. Šeima yra pasiryžusi parduoti paskutinį turtą - butą, kad tėtis liktų gyvas", - pasakoja D.Vencevičienė. "Tokių žmonių, kurie negauna gydymo, yra ir daugiau?" - klausiame Dalios. "Tai žinoma, kad yra." - "Ir jie negauna vaistų?" - "Taip." - "Ir miršta?" - "Taip."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"