TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vidinis užtaisas, sudrebinęs blogio imperiją

2014 08 23 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prieš 25 metus nuo Vilniaus per Rygą iki Talino nusidriekusi rankomis susikibusių žmonių grandinė suformavo kovos už laisvę ir nepriklausomybę kelią. Baltijos kelias atliepė mūsų tautų vidinę ramybę, kai ne fizine jėga, agresija, o didžiu susikaupimu ir tikėdami galime pertvarkyti pasaulį.

1989 metų rupjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, lėmusio Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją, metines, apie 2,5 mln. žmonių stojo į broliškos vienybės kelią. Jis paklojo pamatus Baltijos šalių laisvei ir nepriklausomybei.

Išsipildę lūkesčiai

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, Baltijos kelio bendrumo jausmas išlieka visą gyvenimą. „Prisimenu jį iki šiol. Tą dieną visi suvokėme, jog darome tai, kas draudžiama, bet mums labai svarbu. Aiškiai pasakėme visam pasauliui – norime savarankiškai ir nepriklausomai kurti mūsų valstybių ateitį. Esame pasiruošę prisiimti šią atsakomybę. Vienas pagrindinių Baltijos kelio lūkesčių – laisva, nepriklausoma, savarankiška, sėkminga Lietuva – buvo įgyvendintas. Ir čia galime matyti kiekvieno Lietuvos žmogaus indėlį“, - pabrėžė šalies vadovė.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė su šeima Baltijos kelyje stovėjo netoli Ukmergės, prie tilto per Šventosios upę. Ji prisiminė, kad į gyvą grandinę rankomis susikabinę žmonės buvo geros nuotaikos, bendravo, klausėsi muzikos, plojo ir džiaugėsi. „Man dalyvavimas Baltijos kelyje buvo aiškus suvokimas, kad Lietuvos ir mūsų žmonių laukia dideli pokyčiai, - sakė parlamento vadovė. – Nekildavo klausimų, ar dalyvauti renginiuose už kitokią Lietuvą. Suvokėme, kad turime aktyviai įsitraukti į kovos už laisvę procesą.“

Premjeras Algirdas Butkevičius pažymėjo, kad Sąjūdžio pašaukta į Baltijos kelią pakilo visa Lietuva. Susikabinti rankomis norinčių žmonių buvo kelis kartus daugiau, nei galėjo sutilpti keliuose, vedančiuose Latvijos pasienio link, susidarė didelės spūstys. „Su draugais išvažiavę iš Vilkaviškio įstrigome ties Kaunu. Nors nepasiekėme savo paskirties vietos ties Ukmerge, didžiuliame būryje susiėmėme rankomis ir jautėmės esantys Baltijos kelyje, kai per radiją išgirdome, kad žmonių grandinė sujungė Lietuvą, Latviją ir Estiją, - prisiminė jis. - Man Baltijos kelias tapo įspūdingu liudijimu, kiek mūsų daug, kad esame stiprūs ir galime pasiekti laisvę. Ši akcija galutinai pakeitė mūsų gyvenimo ritmą. Supratome – atėjo laikas permainoms. Veikiame dabar, nes ryt – jau pavėluosime.“

Negalime išsukti iš vienybės kelio

Per šiuos metus Lietuva pasiekė labai daug. Tačiau D. Grybauskaitė pažymėjo, kad ateityje turime dar daugiau užduočių. Kartu toliau turime kurti valstybę, kurioje būtų gera gyventi visiems. „Šiandien, kai mūsų kaimynystėje žvanginama ginklais ir savavališkai perbraižomos sienos, labai svarbu nepamiršti, kad laisvė nėra duotybė, ją reikia saugoti ir puoselėti. Turime ir toliau tęsti tai, ką pradėjome Baltijos keliu, neleisti jam nutrūkti ir perduoti jo dvasią ateities kartoms“, - teigė D. Grybauskaitė.

Pasak L. Graužinienės, su Baltijos keliu atėjo suvokimas, kad turime būti vieningi. „Baltijos kelias Lietuvai buvo pagrindinis postūmis suvokti, kad mes vieningi ir pribrendę vienybei kovoje už laisvę. Ir šiandien turime atgaivinti tą vienybės jausmą, nes tai didelė vertybė“, - įsitikinusi ji.

A. Butkevičius mano, kad tokia žmonių vienybės ir susitelkimo idėja Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims išlieka labai svarbi šiandien ir ateityje. „Ypač turint galvoje grėsmes visos Europos saugumui – tai, ko dar neseniai negalėjome įsivaizduoti. Todėl ir negalime pasitraukti iš mūsų vienybės – Baltijos kelio“, - pažymėjo premjeras.

Ir staiga pajunti: pakilo!

Vienai Baltijos kelio akcijos koordinatorių Angonitai Rupšytei atsiminimai apie dieną prieš 25 metus užgniaužia kvapą. Tą rugpjūčio 23-iąją ją kamavo klausimas, ar susirinks pakankamai žmonių? „Ir šį momentą, kai žmonės pradeda skambinti, kad neprivažiuoja, susidarė spūstys, staiga pajunti: pakilo! Pamačiau žmones, nešančius gėles, jų vis daugėjo. Sustojusios moterys šluostė ašaras, globė tas gėles, atėjo šeimos su mažais vaikais – tai likę viduje“, - kalbėjo A. Rupšytė.

Baltijos kelias, anot jos, buvo kovos už laisvę ir nepriklausomybę kelias. Jame stovėjo žmonės iš visos Lietuvos, įvairių socialinių sluoksnių, amžiaus. „Tai buvo brolybės, vienybės jausmas. Šis momentas bus Baltijos kelio sąšauka. Susišauksime. Gal mūsų ne tiek ir daug, laisvė, nepriklausomybė jau pasiektos, bet mes susišaukiame tam, kad pasisemtume tvirtybės, jėgų, kad tie išgyvenimai – vienybės, solidarumo, bendrumo jausmas, galintis sugriauti imperijas, -būtų perduoti jaunimui“, - teigė ji.

Tylios laimės pojūtis

Nepriklausomybės Akto signataras rašytojas Saulius Šaltenis prisimena, kad su šeima vietos įsilieti į gyvą žmonių grandinę rado tik už miesto, kelyje Ukmergės link. „Buvo tylios laimės pojūtis, - LŽ pasakojo jis. – Jautėme didžiulį džiaugsmą, kad galėjome pasakyti, jog mes norime būti laisvi. Tai buvo visuotinis solidarumo, brolybės ir meilės jausmas.“

Pasak S. Šaltenio, su Baltijos keliu buvo paklotas dvasinis pamatas, leidęs žmonėms išdrąsėti, nusimesti sovietų jungą. Jo teigimu, Lietuvos istorijoje esama daug prasmingų datų, daugelis jų – karinės, pavyzdžiui, Žalgirio mūšis, o Baltijos kelias, pasak rašytojo, artimas knygnešystei. Sugriuvus geležinei uždangai, keliaudamas po pasaulį S. Šaltenis pastebėjo, kad kitos tautos su pavydu žiūri, jog išsivaduoti sugebėjome be kraujo praliejimo. „Baltijos kelias atliepia mūsų tautos vidinę ramybę, kurią matome pakelės rūpintojėliuose, liaudies dainose, kai ne fizine jėga, agresija, o savo paties didžiu susikaupimu, įtikėję galime pertvarkyti pasaulį“, - pabrėžė jis.

S. Šaltenis įsitikinęs, kad į Baltijos kelią stojusių žmonių lūkesčiai pasitvirtino šimteriopai, nors kartais vis dar ir pasigirstama „inkštimų“, kad esą antrąkart to nekartotų. „Žmonės yra nekantrūs, nes tarp svajonės ir realybės – žiaurios širdį draskančios žirklės, bet jeigu mes plačiau atmerktume akis, pamatytume stulbinamus pasikeitimus“, - pabrėžė jis.

Nusidrieks iki Londono

Europarlamentaras Gabrielius Landsbergis Baltijos kelią šiandien vis dar prisimena septynmečio akimis, kai su mama ir jos bendradarbiais iš „Vyturio“ leidyklos į gyvų žmonių grandinę įsiliejo Vilniuje, prie Edukologijos universiteto žiedo. „Simboliška, kad šiandien ten galime išvysti Baltijos kelio skulptūrą, kurioje esu įsiamžinęs jau su savo vaikais“, - LŽ teigė politikas.

Iš 1989 metų rugpjūčio 23-iosios įvykių G. Landsbergis sako prisimenantis jaudulį, kalbas apie Lietuvą, Latviją, Estiją, draugystę. „Kadangi buvau dar vaikas, būtent ta emocija, kad vyksta kažkas labai svarbaus, ir yra labiausiai įstrigusi prisiminimuose“, - tikino europarlamentaras.

G. Landsbergis džiaugiasi, kad jam teko galimybė dalyvauti Baltijos kelyje, tačiau pažymi, jog svarbu nepamiršti ir tų, kurie organizavo Baltijos kelią ir prisiėmė didžiausią riziką. „Viena vertus, Baltijos kelias yra pasaulio istorijos dalis ir prilyginamas galbūt arbatos išpylimui į vandenyną Bostone prieš prasidedant JAV revoliucijai arba Indijos neginkluotam pasipriešinimui Didžiosios Britanijos valiai. Kita vertus, dabar dažnai girdime, kad žmonės, kurie dalyvavo tų dienų įvykiuose, tarsi sugriovė SSRS savo rankomis“, - tvirtino europarlamentaras.

Šiandien Baltijos kelio 25-ąsias metines G. Landsbergis minės drauge su Londono lietuviais. „Man džiugu, kad tam tikra prasme Baltijos kelias tęsiasi iki Londono ir šiandien tampa Laisvės bei Demokratijos simboliu – to, kad mes galime laisvai daryti tai, ko negalėjome“, - pažymėjo jis.

Trispalvė erzino SSRS diplomatus

Žurnalistas Romas Sakadolskis 1989 metais dirbo „Amerikos balso“ lietuvių reakcijoje Vašingtone. Jis prisiminė, kad JAV, Europoje ir kitur buvo jaučiamas susidomėjimas planuojama Baltijos kelio akcija, nes ji buvo didžiulė, apimanti tris šalis. Apie ją informavo laikraščiai, taip pat ir įtakingasis „The New York Times“, radijo laidos. „Kai akcija įvyko, pasirodė pirmieji vaizdai, filmuoti iš lėktuvo Vilniuje, pakeliui į Rygą, iš jos – į Taliną. Jie sukėlė didžiulę reakciją. Reikia turėti mintyje, kad tuo metu Lietuva, Latvija ir Estija kovojo už savo būvį, jų nepriklausomybė nebuvo atkurta. Drįsčiau sakyti, kad Baltijos kelias buvo įrodymas pasauliui, kad liaudies frontai Latvijoje ir Estijoje bei Sąjūdis Lietuvoje turi platų gyventojų palaikymą. Antra, visa tai buvo teisinga. Turint omenyje, kad klausimai pasaulyje dažnai sprendžiami smurtu, ši taikinga revoliucija padarė nepaprastai didžiulį įspūdį ir padėjo Lietuvos, Latvijos, Estijos įvaizdžiui, ypač Vakaruose“, - aiškino R. Sakadolskis.

Baltijos kelias sulaukė plataus mūsų šalių bendruomenių užsienyje palaikymo. Pavyzdžiui, lietuvių, latvių ir estų bendruomenės JAV dažnai rengė demonstracijas. Kaip pasakojo R. Sakadolskis, maždaug prieš 25 metus paramą Baltijos šalims išreiškė ir Amerikos profesinės sąjungos. „Man regis, maždaug šituo metu vienas iš Amerikos profsąjungų centrų Vašingtone buvo kitapus senosios SSRS ambasados. Jie išsikėlė ant stiebo Lietuvos trispalvę. Ji labai erzino žmones kitoje gatvės pusėje. Tai įvyko lietuvių bendruomenės ir kitų veikėjų dėka“, - sakė žurnalistas.

R. Sakadolskio nuomone, Baltijos kelio idealai, siekiai yra svarbūs ir šiandien. Tai buvo revoliucinė, pilietiška, taiki akcija, parodžiusi, kaip lietuvių, latvių, estų tautos gali spręsti esminius klausimus. „Tai dvasinis penas, priminimas mums. Tada, kai buvo rimta krizė, kilo klausimas: būti ar nebūti, atsakymas, kad mes būsime, buvo parodytas taikiu būdu“, - pabrėžė jis.

Laisvės idėjos viešinimas

Ilgus metus Vilniuje gyvenantis dokumentinių filmų kūrėjas švedas Jonas Ohmanas teigė, kad Baltijos kelias, gyva žmonių grandine sujungęs Lietuvą, Latviją ir Estiją, nuskambėjo Vakaruose gana tyliai. „Nebuvo taip, kad visi apie šį įvykį žinojo, - LŽ teigė jis. – Sakyčiau, kad tai buvo akcija, rodoma daugiau Kremliui nei Vakarams.“ Jis Baltijos kelią apibūdina kaip „užtaisą, kuris daugiau skirtas vidiniam naudojimui“. „Buvo vidinis reikalas Baltijos šalių tautoms parodyti savo ryžtą“, - įsitikinęs švedas.

Šiandien J. Ohmanas įžvelgia panašumų tarp Baltijos kelio ir dar visai neseniai praūžusios Maidano revoliucijos. „Tai – žmonių sąmoningumo pabudimas, nes kova už laisvę dar tik priešaky“, - pabrėžė jis. Tačiau Baltijos šalių gyventojai, pasak J. Ohmano, parodė, kad į laisvę bus einama taikiu keliu, be karo. „Šis signalas buvo duotas Kremliui, todėl Baltijos kelias – ir savotiška laisvės idėjos viešinimo pradžia“, - sakė J.Ohmanas.

Istorija turi likti gyva

Jaunimo populiarios muzikos grupės „G&G Sindikatas” lyderis, įvairių pilietinių iniciatyvų organizatorius ir dalyvis Gabrielius Liaudanskas-Svaras sako, kad prasidėjęs Atgimimas jį, dar paauglį, aktyviai įtraukė į aplinkui vykstančių įvykių sūkurį. „Yra išlikusi didžiulė emocija, nes tokios vieningos tautos aš niekada daugiau nebemačiau“, - LŽ tvirtino muzikantas, prisiminęs Sąjūdžio renginius ir Baltijos kelią.

Tris Baltijos šalis sujungusi gyva žmonių grandinė, pasak G. Liaudansko-Svaro, neturi būti užmiršta. „Lygiai taip pat, kaip pagerbiame partizanus, turime pagerbti ir Baltijos kelią, žmonių indėlį, kad šiandien turime savo nepriklausomą valstybę“, - pabrėžė jis. Pasak muzikanto, ateities kartos savo istoriją vertins tik tuomet, kol ji bus gyva žmonių prisiminimuose, pasakojimuose.

Skeptikai teigia, kad šiandien į Baltijos kelią nebesusirinktų tiek žmonių. Pasak G. Liaudansko-Svaro, antrasis Baltijos kelias dabar ir nėra reikalingas. „Dabar yra kitokia situacija, ir Baltijos kelias, jeigu dabar vyktų, būtų tik pramoga – farsas. Neduok Dieve, bet jei pasikartotų tie patys įvykiai, žmonės vėl rinktųsi“, - įsitikinęs jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"