TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vien gražių Vyriausybės norų nepakaks

2013 01 29 5:08
Premjeras A.Butkevičius teigė, kad daugiausia pastangų šiemet bus dedama ekonomikai skatinti, darbo vietoms kurti. /Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Ministrų kabinetas apsisprendė dėl svarbiausių šių metų darbų. Ekspertai pažymi, kad neužtenka surašyti ambicingų siekių, būtina numatyti, kaip konkrečiai jie bus įgyvendinami.

Vakar Vyriausybė pasitarime iš esmės sutarė dėl 2013 metų veiklos prioritetų. Daugiausia dėmesio ketinama skirti užimtumui didinti ir socialinei atskirčiai mažinti, finansiniam tvarumui užtikrinti, energetiniam efektyvumui didinti, švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatingumo paslaugų kokybei gerinti, pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, užsienio bei gynybos klausimams.

Ekspertų vertinimu, pasirinkti prioritetai - logiški. Tačiau siekių gana daug, todėl kyla grėsmė, kad Vyriausybė tarp jų "pasiklys".

Pragaištinga emigracija

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, daugiausia pastangų šiemet bus dedama ekonomikai skatinti, darbo vietoms kurti. Jis pažymėjo, kad būtina stabdyti emigraciją. Savaitgalį Vyriausybės vadovas išstudijavo vieno profesoriaus parengtą analizę, kurioje nurodoma, kad nesikeičiant emigracijos mastui 2021 metais darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje sumažės 23 proc., o pensininkų padaugės 6 procentais.

Kaip prioritetinį A.Butkevičius išskyrė ir jaunimo įdarbinimo klausimą, taip pat strateginius energetinius projektus - elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, dujotiekio tiesimą į pastarąją valstybę. "Šiandien kalbėjome tik apie prioritetus ir dar kartą buvo paragintos ministerijos, kad vien prioritetų priėmimo neužtenka, reikalingi veiksmai jiems įgyvendinti", - pabrėžė premjeras.

Problemas išspręstų augimas

Ekonomikos analitiko Rimanto Rudzkio nuomone, visi Vyriausybės numatyti prioritetai yra svarbūs. "Žinoma, jų galbūt daugoka, nes sunku susivokti, kuris prioritetas pagrindinis", - pažymėjo jis.

Atsižvelgdamas į emigraciją, šalies demografines tendencijas, finansų ir socialinės apsaugos sistemos būklę, R.Rudzkis tikino, kad pagrindinis Vyriausybės tikslas turėtų būti tvaraus, spartaus ūkio augimo skatinimas. "Tik tokiu būdu galime išspręsti problemas. Jeigu mūsų ekonomika augs, emigracija pati nuslops, su valstybės finansais bus neblogai, nes didės pajamos į biudžetą. Ir priešingai - jeigu ekonomika stagnuos, sustabdyti emigraciją bus galima tik nežymiai. Juk žinome, kad pagrindinis emigracijos variklis - per mažos pajamos ir tai, jog nebetikima, kad situacija reikšmingai pagerės", - aiškino ekspertas.

R.Rudzkis priminė, kad ir ankstesnė Vyriausybė buvo užsibrėžusi ambicingų tikslų. Tačiau nebuvo sukurtas efektyvus jų įgyvendinimo mechanizmas. "Neužtenka gražias idėjas surašyti popieriuje, reikia paruošti pakankamai detalų konkrečių veiksmų planą, su terminais, laukiamais rodikliais, kad būtų galima matyti, kas padaryta per pusmetį, metus", - pabrėžė R.Rudzkis.

Reformas būtina apgalvoti

Ekonomistės Violetos Klyvienės vertinimu, Vyriausybės pasirinkti veiklos prioritetai yra logiški ir natūralūs. Tačiau, ir jos manymu, kol kas stinga aiškumo, kokiomis priemonėmis bus siekiama užsibrėžtų tikslų. "Esmė - ne prioritetai, o veiksmų programa", - pažymėjo ji.

Anot V.Klyvienės, teigiamą stimulą ekonomikai, darbo rinkai ir darbo vietų kūrimui duotų pradėtas renovacijos procesas. "Renovacija - ne tik darbo vietų kūrimas, bet ir didesnė energetinė nepriklausomybė. Jei bus padaryta, kas žadama, ir šis procesas pradės realiai veikti, bus galima reikšmingai pasistūmėti vieno ar kito tikslo link", - aiškino analitikė.

V.Klyvienė svarstė, kad mažinti socialinę atskirtį gali būti siekiama įvedant progresinius mokesčius. Ji tikino, kad progresyvumas mūsų mokesčių sistemoje jau egzistuoja. Tačiau toliau einant šiuo keliu derėtų įvertinti Lietuvos padėtį šalių kaimynių ekonomikos kontekste. "Mūsų artimiausia kaimynė Latvija ruošiasi žengti kitu keliu: mažinti gyventojų pajamų mokestį, įsivesti eurą. Tokiomis sąlygomis mes, kaip investicijų rinka, tampame labai nepatraukli. Reformų įvedimas jų neapgalvojus, kai kuriais atvejais siekiant populizmo, didelės naudos gali neduoti, tik padaryti žalos ir sukelti dar didesnį sąmyšį", - atkreipė dėmesį V.Klyvienė.

Priklausys nuo priemonių

Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Vyriausybė išskyrė labai daug veiklos prioritetų. "Turėti per daug prioritetų tam tikra prasme yra tas pats, kas neturėti jokio. Per metus pasiekti viską, kas išvardyta, yra labai sudėtinga. Tačiau galbūt ši Vyriausybė sugebės visiems šiems prioritetams skirti dėmesio", - svarstė jis.

N.Mačiulis pažymėjo, kad kai kurių prioritetų įgyvendinimas yra natūrali prievolė. Pavyzdžiui, užtikrinti finansinį tvarumą esame įsipareigoję įstatymais, ratifikuota ES fiskalinės drausmės sutartimi. Ekonomistas gyrė ministrų kabineto ketinimus išskirtinį dėmesį sutelkti viešųjų paslaugų kokybei gerinti. "Sakyčiau, tai labai geras ir šiek tiek naujas prioritetas, galintis suteikti esminį proveržį ilgu laikotarpiu. Anksčiau daugiau buvo kalbama apie viešųjų paslaugų kiekybę: kiek galėsime turėti studentų universitetuose, kiek ir kokių nemokamų paslaugų reikia sveikatos apsaugos srityje. Toks galvojimas, visai nesigilinant į tai, jog kartais tų paslaugų kokybė yra tokia prasta, kad niekas nenukentėtų, jeigu jų apskritai nebūtų, buvo viena iš mūsų viešojo sektoriaus ydų", - įsitikinęs N.Mačiulis.

Jo teigimu, Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimas priklausys nuo pasirinktų priemonių. "Reikia tikėtis, kad prioritetai neliks deklaratyvūs", - vylėsi N.Mačiulis.

Skausmingiausias dalykas

Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis tikisi, kad prioritetus nusistačiusi Vyriausybė imsis ryžtingų sprendimų užimtumui didinti. Ši sritis, anot eksperto, šiuo metu yra skausmingiausia. Nors pernai nedarbas sumažėjo, užimtumo lygis vis dar nepakankamas, vienas žemiausių ES.

Didelė problema yra ir darbo užmokestis. B.Gruževskio teigimu, reikia tobulinti darbo mokėjimo sistemą, kad pajamų iš darbo būtų daugiau ir jos kuo labiau skirtųsi nuo socialinės paramos. Tokiu būdu rastųsi vis daugiau norinčių dirbti žmonių ir mažėtų veltėdžių. "Jeigu bus užtikrintas užimtumas ir jis bus gerai mokamas, manau, po penkerių metų pamiršime apie socialinę atskirtį", - įsitikinęs B.Gruževskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"