Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Vienas sprendimas Lietuvos nepavers Honkongu

 
2017 05 05 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Įmonėms, investuojančioms į inovacijas, nuo kitų metų planuojama taikyti mokesčių lengvatas. Vyriausybė tikina norinti sukurti palankiausias Europos Sąjungoje (ES) inovacijų plėtros sąlygas, tačiau ekspertai pažymi, kad vien mokesčių lengvatų tokiam tikslui pasiekti nepakaks.

Finansų ministerija siūlo nustatyti, kad iš pačios įmonės sukurto intelektinio turto, vykdant mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą, komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestinamas 5 proc. pelno mokesčiu. Šiuo metu jam taikomas 15 proc. tarifas.

Siekiant padidinti produktyvumą, norima leisti įmonėms, įgyvendinančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu jos apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti iki 50 procentų.

Lengvatos turėtų įsigalioti nuo kitų metų. Aiškinama, kad panašūs mokestiniai palengvinimai galioja Honkonge, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Laukia 1 mlrd. eurų investicijų

Anot premjero Sauliaus Skvernelio, Vyriausybei teks apsispręsti, kokiam konkrečiai intelektiniam turtui būtų taikomas lengvatinis pelno mokesčio tarifas. „Nebus galima įsigyti labai gero automobilio ir sakyti, jog tai susiję su įmonės plėtra ir ateitimi“, – tikino jis.

Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, šiomis mokesčių lengvatomis siekiama, kad į Lietuvą kasmet būtų pritraukta po 1 mlrd. eurų investicijų.

„Yra dar keletas darbų, kuriuos turime atlikti: sutvarkyti reglamentavimo bazę dėl intelektinės apsaugos, nustatyti kitokio pobūdžio santykius tarp verslo, mokslo ir valstybės institucijų, pašalinti ydingus administracinius barjerus. Tuomet galėsime kalbėti apie realius rezultatus“, – tvirtino jis.

Mažins emigraciją, pritrauks talentų

S. Skvernelio nuomone, minėtos mokesčių lengvatos yra aktualios kalbant apie valstybės ateitį. Jis akcentavo, kad reikia paskatinti valstybę, verslą ir mokslą žvelgti tolyn, padaryti, kad Lietuva taptų patraukli talentams, kuriantiems žmonėms.

Premjeras tiki, jog siūlomi sprendimai kartu su kitomis priemonėmis gali prisidėti prie emigracijos mažinimo, pritraukti naujų talentų ir sudaryti geresnes sąlygas kurti bei plėsti verslą, gamybą, steigti darbo vietas.

„Galvojame ne vien apie bėdas, kurias turime spręsti šiandien (pajamų nelygybės mažinimą, emigraciją), bet ir apie problemas, su kuriomis susidursime ateityje. Todėl, išanalizavę tarptautinę patirtį, pasitarę su mūsų šalies mokslininkais ir verslo atstovais, siūlome naują skatinimo priemonių paketą“, – aiškino S. Skvernelis.

Šalys, kuriose, kaip nurodo Vyriausybė, galioja panašios kaip Lietuvoje suplanuotos mokesčių lengvatos, ne per metus tapo tokios, kokios yra dabar.

V. Šapoka įsitikinęs, jog planuojami palengvinimai atvers naujų galimybių. „Tai šansas Lietuvai, nes turime puikią infrastruktūrą, nors labai mažai naudojamą, taip pat pasiūlysime geriausią visoje ES startinį mokesčių paketą. Kūrybingų žmonių nestokojame, jie galės įgyvendinti savo idėjas Lietuvoje“, – teigė ministras.

Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas mano, kad patrauklesnis mokesčių režimas, kaip ir kitos galimos lengvatos išradimų komercializavimui, ne tik pagerintų Lietuvos inovacijų ekosistemą, paskatintų vietos įmones plėstis, bet ir taptų geru pardavimų pasiūlymu siekiant pritraukti inovatyvias užsienio bendroves.

„Tai būtų tvirtas pirmas žingsnis. Kitas – lankstumas ir administravimo paprastinimas. Siekiant įtikinti, kad MTEP mokestinės lengvatos, paskatos būtų naudojamos ir iš esmės keistų investicinę aplinką, privalu sudaryti palankias sąlygas jų administravimui supaprastinti. Tada tomis lengvatomis būtų efektyviai naudojamasi“, – pabrėžė jis.

Būtina spręsti pajamų nelygybės klausimą

Seimo Audito komiteto narė Rasa Budbergytė Vyriausybės iniciatyvas įvertino kaip geras. Juolab jog pagal inovacijų kūrimą, kaip rodo įvairūs tyrimai, velkamės ES uodegoje.

Rasa Budbergytė./ Alinos Ožič nuotrauka
Rasa Budbergytė./ Alinos Ožič nuotrauka

„Tikrai reikia paskatinti, kad būtų daugiau investuojama į mokslinę eksperimentinę plėtrą. Tačiau ar tai iš tiesų pagrindinis dalykas, kurį šiuo metu turime padaryti? Ar yra didesnė pajamų nelygybė ir mes per mokesčių pertvarką galime bandyti spręsti tuos klausimus Lietuvoje, ar iš tiesų mums dabar prioritetinis dalykas – kalbėti apie tai, jog reikia investuoti į inovacijas? Man tai lygiaverčiai dalykai, bet šiandien iš finansų ministro neišgirdau, kad jis ketina ką nors pasiūlyti, kaip mes žadame spręsti pajamų nelygybės klausimus“, – pažymėjo Audito komiteto narė.

Rasa Budbergytė: „Reforma, kaip padaryti Lietuvą konkurencingą, yra nelengva, viena nauja lengvata mes to tikrai nepasieksime.“

R. Budbergytė akcentavo palaikanti visas priemones, kurios skatintų naujų, gerai mokamų darbo vietų kūrimą. Tačiau parlamentarė pakartojo, kad Lietuvoje yra didžiulė nelygybė tarp pajamų, gaunamų iš darbo santykių, ir pajamų, gaunamų iš kapitalo. Tai rodo ne vienas tyrimas.

„Jeigu kalbame apie tai, jog mums reikia daugiau tiesioginių užsienio investicijų, turime sudaryti patrauklią aplinką, kad investuotojai norėtų pasirinkti mūsų šalį, kuri yra maža rinka ir dėl ekonominių sankcijų Rusijai tikrai ne tokia patraukli kaip buvo anksčiau. Manyčiau, reikia galvoti ir apie tai, kokiomis mokestinėmis priemonėmis galime prisidėti sprendžiant pajamų nelygybės klausimą. Nepakanka tikėtis, kad kas nors ateis, sukurs naujų darbo vietų ir mūsų žmonės pasijus lygesni“, – dėstė Seimo narė.

Lietuvai, siekiančiai priartėti prie daugiausia investicijų pritraukiančių valstybių, neužteks pasiūlyti vien pelno mokesčio lengvatos. Anot R. Budbergytės, mūsų šalyje vis dar egzistuoja dideli administraciniai suvaržymai verslui, viešasis sektorius pernelyg išsipūtęs, investuotojams nepatrauklūs ir kiti dalykai. „Iš tiesų reforma, kaip padaryti Lietuvą konkurencingą, yra nelengva, viena nauja lengvata mes to tikrai nepasieksime“, – konstatavo politikė.

Tinkama kryptis

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas palaiko Vyriausybės idėjas skatinti investicijas į inovacijas. Tačiau LLRI siūlo žengti dar toliau – visiškai neapmokestinti reinvestuojamo pelno, t. y. pinigų, kurie paliekami įmonėse. „Manau, būtų netinkamas pasirinkimas neapmokestinti tik aukštųjų technologijų reinvestuojamo pelno. Sakyčiau, derėtų neapmokestinti visų investicijų, kurios yra paliekamos įmonėje. Apmokestinti reikėtų iš įmonių išimamas pajamas“, – kalbėjo jis.

Šalys, kuriose, kaip nurodo Vyriausybė, galioja panašios kaip Lietuvoje suplanuotos mokesčių lengvatos, ne per metus tapo tokios, kokios yra dabar. Tačiau, pasak Ž. Šilėno, Lietuva žengia gera linkme. „Tik per inovacijas ir didesnės vertės sukūrimą mes visi geriau gyvensime. Kryptis yra teisinga, tik nereikia žiūrėti siaurai“, – akcentavo ekspertas.

Siekiant Azijos tigrais tituluojamų Honkongo ir Singapūro, kurie pagal ekonominės laisvės indeksus užima pirmąsias vietas, sėkmės, Lietuvoje turėtų būti priimti tam tikri sprendimai.

„Receptas paprastas: maža, efektyvi valdžia, maži mokesčiai, minimalus reguliavimas ir visokeriopų sąlygų sudarymas visiems žmonėms, kurie nori Lietuvoje kurti, dirbti, kad jiems čia būtų geriausia. Honkongas ir Singapūras – geri pavyzdžiai, nes jie realiai iš nieko sukūrė savo ekonominius stebuklus: ne iš kokių nors iškasenų, dirbamos žemės laukų, o vien iš žmonių sumanumo. Jeigu Lietuvoje sumaniems žmonėms bus paprasta dirbti, jeigu jie čia bus vertinami ir turės geras sąlygos, einame tinkamu keliu. Tačiau juo reikia ilgai eiti, ne vienus metus, ne vieną kadenciją“, – pabrėžė Ž. Šilėnas.

Skatins investuoti

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pasveikino politikų pastangas kurti investicijų pritraukimą skatinančią mokesčių aplinką. Primenama, jog pramonininkai nuosekliai ne vienus metus siūlė Vyriausybei numatyti galimybę apmokestinamąjį pelną sumažinti investicijų išlaidų dydžiu iki 100 procentų.

„Džiugu, kad pagaliau į šį siūlymą buvo atsižvelgta, nes toks neapmokestinimas paskatins pramonininkus ir kitas įmones investuoti į modernesnes gamybos technologijas. Šis sprendimas leidžia tikėtis aukštesnio šalies technologijų lygio, didesnio konkurencingumo ir daugiau tiesioginių užsienio investicijų“, – sakė LPK Komunikacijos departamento vadovė Daiva Rimašauskaitė.

5 proc. pelno mokesčio tarifas, anot jos, gera iniciatyva. Tačiau kyla daug klausimų, kaip ji bus įgyvendinama. „Esame pasirengę bendradarbiauti, kad iniciatyva būtų įgyvendinta ir naudinga visoms įmonėms, investuojančioms į MTEP, o ne vien toms, kurios turi gerus mokesčių konsultantus. Vertindami sistemiškai matome, jog dar reikėtų sukurti atitinkamas paskatas steigti naujas inovatyvias įmones, kuriančias inovatyvius produktus“, – aiškino D. Rimašauskaitė.

Jos manymu, taip pat labai svarbu, kad būtų nesudėtinga pasinaudoti investicijų lengvatomis, kad tai nesukeltų didelės administracinės naštos.

„Siekiant didesnio efekto ir platesnio naudojimosi investicijų paskatomis, derėtų suvienodinti investicinio projekto pripažinimo kriterijus transporto priemonėms ir nekilnojamajam bei kilnojamajam turtui. Taip pat lengvatos nereikėtų terminuoti. Turėtų būti praplėstas tinkamų turto grupių sąrašas, leidžiama naudotis lengvata ir tais atvejais, kai įsigyjamas Lietuvos rinkai ar sektoriui inovatyvus turtas, nors jis savaime nėra naujas. Tikimės, jog toliau bus žengiami ir kiti mokesčių sistemos peržiūros žingsniai, tokie kaip darbo jėgos apmokestinimo mažinimas, svarbus šalies gyventojų gerovei bei verslo konkurencingumui“, – vardijo D. Rimašauskaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"