TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vienuolių rankų ir meilės sušildyti

2010 12 23 0:00
Vienuolė Joana sako, kad kepti kalėdaičius jai malonu - į juos reikia įdėti ne tik daug pastangų, bet ir meilės.
Daivos Baronienės nuotrauka

Prie Kūčių stalo lauždami vienybės simboliu tapusį kalėdaitį nė nenumanome, kiek išmonės ir įgūdžių reikia jam pagaminti.

Ne vieną dešimtį tūkstančių kalėdaičių iškepančios Dievo Apvaizdos seserų vienuolyno seserys didžiuojasi savo gaminiais, į kuriuos įdeda ir daug meilės.

 

Panevėžyje įsikūrusio vienuolyno seserys ištisus keturis mėnesius maišė tešlą ir vieną po kito kepė kalėdaičius. Iki pirmojo advento sekmadienio, kai, kaip įprasta, šventinami kalėdaičiai, jų buvo iškepta daugiau nei 30 tūkstančių. Tačiau greitai paaiškėjo, kad kalėdaičių labai trūksta. Tad sesėms vienuolėms teko raitotis abitų rankoves ir vėl kibti į darbą. LŽ žurnalistė turėjo progą įsitikinti, koks tai varginantis, bet subtilus, o kartu ir itin malonus darbas.

Tapo retenybe

Pasirodo, tikras lietuviškas kalėdaitis Lietuvoje jau tapo retenybe. Dauguma jų atsivežami iš Lenkijos. Mūsų krašto dvasininkai juos tik šventina, o paskui atvežti kalėdaičiai parapijų bažnytėlėse dalijami už auką. Ir tik retose parapijose juos kepa turintieji įrangą bei išlaikiusieji kepimo tradicijas. Kaip paaiškėjo, kalėdaičių kepimo įranga išties brangi, o kepimo įgūdžiai toli gražu neįgyjami per vieną dieną. Be to, kalėdaičių kepėjai privalo turėti užtektinai tokių savybių kaip kantrybė, uolumas ir sumanumas.

Dievo Apvaizdos seserų vienuolyno sesė Joana - profesionali kulinarė. Jai pagaminti bet kokį gardėsį, atrodytų, vienas juokas. Tačiau ėmusi kepti kalėdaičius ji sulaukia pagal amžių vyresnės ir gerokai daugiau kalėdaičių kepimo patirties turinčios vienuolės Kazimieros priekaištų, kad kepa netaupiai, į kepimo formą pila pernelyg daug tešlos. Joana pati LŽ prisipažįsta šiek tiek stokojanti ir rankų miklumo, nes nuo keptuvės imami kalėdaičiai itin lengvai trupa, lūžinėja. O tai vis - nuostoliai.

Malonus darbas

Nors pasitaiko šiokių tokių nesklandumų, Joana sako, kad kepti kalėdaičius jai malonu. Malonu žinoti, kad jie pateks ant Kūčių stalo, juos dalysis šventės suvienyti šeimos nariai. Joana teigia, kad kalėdaitis simbolizuoja patį Kristų, ateinantį į kiekvieno mūsų gyvenimą, gyvenantį ir veikiantį mumyse. "Norėčiau pabrėžti, kad kalėdaitis - tik pašventinta duonelė, Kristaus simbolis, jis tikrai ne tas pats, kas ostija, kuri, kaip tikima, šv. Mišių metu tampa Dievo kūnu", - LŽ aiškino Joana. Tačiau ji pažymėjo, jog itin svarbu, kad ant stalo patenkantys kalėdaičiai būtų kunigų pašventinti. Tikima, kad tuomet jie įgauna didesnę reikšmę nei šiaip balta duona.

Trapieji kalėdaičiai iš tiesų ir yra duona. Vienuolyno sesės Joanos teigimu, kalėdaičius stengiamasi kepti iš pačių geriausių aukščiausios rūšies miltų. Kuo geresni miltai, tuo suplakta tešla tąsesnė, glitesnė, kepama nelimpa prie keptuvės, o iškepti kalėdaičiai tampa traškesni, bet kartu ir mažiau lūžinėja, trupa. Anot kalėdaičius kepančios vienuolės, senais laikais vienuolyne buvo mažytė elektrinė kalėdaičių keptuvėlė, primenanti daugeliui žinomą vaflinę. Toje keptuvėje vienu metu iškepdavo vadinamasis blynas arba lakštas, jį supjausčius būdavo padaromi trys kalėdaičiai su skirtingais Betliejaus vaizdais. Dabar jau kepama modernesne įranga.

Reikia daug kantrybės

Kalėdaičiams kepti Dievo Apvaizdos seserų vienuolyne įrengta nemaža patalpa. Ir ne viena. Kai kalėdaičiai nebekepami, vienuolės visus metus čia gamina apvalius paplotėlius (komunikantus), kurie, konsekruoti per šv. Mišias, tampa Dievo kūnu ir kuriuos iš kunigo rankų priima tikintieji.

Tešla iš miltų ir vandens kalėdaičiams kepti plakama specialiu elektriniu plaktuvu. Plakama ilgai, kad neliktų nė menkiausio miltų gumulėlio. Paskui ji semiama samtuku ir plonu sluoksniu pilama ant įkaitintos elektrinės keptuvės. Užvožus keptuvės dangtį kalėdaičiai kepami vieną dvi minutes. Jei smalsumo ar nekantrumo vedamas keptuvės dangtį pakeltum anksčiau, pamatytum, kaip didžiulis lakštas kaipmat susilanksto. Dar kartą užvožti dangčio nebėra prasmės - išeitų brokas.

Šiuolaikinės elektrinės keptuvės, kuriomis sesės kepa kalėdaičius, - didžiulės. Jų Panevėžio Dievo Apvaizdos seserų vienuolyne yra dvi. Vienoje vienu metu galima iškepti lakštą, kurį supjausčius padaromi aštuoni, kitoje iškepa šeši kalėdaičiai. Šių elektrinių keptuvių dugne išraižyti Kalėdų įvykius menantys vaizdai: kūdikėlio Jėzaus gimimas, Trijų Karalių apsilankymas, išrėžta Aušros Vartų Marija.

Džiauna lyg nosines

Kepamam papločiui prislėgti, o vėliau ir keptuvo dangčiui atkelti reikia nemažos jėgos, tad vienuolės dirba tarsi kilnodamos sunkius treniruoklius. Iškepusios didžiulį paplotį, jos labai atsargiai nuima kepinį ir deda jį į prietaisą, primenantį indų džiovyklą. Taip šis išsaugomas nesulūžęs ir nesutrupėjęs. Vėliau papločiai nešami į tamsųjį kambarėlį ir ten tarsi nosinaitės džiaunami ant ištiestos virvės. Prie šios virvės papločiai prisegami skalbinių segtukais ir apdorojami garais specialiu prietaisu. Sesė Joana LŽ pasakojo, kad garinti kalėdaičių papločius tenka ne mažiau kaip pusdienį. Tik tuomet jie tampa pakankamai lankstūs, kad nebetrupėtų ir nelūžtų. Papločiai nusegami nuo virvių ir suslėgti per naktį paliekami polietileno maišuose, kad išsilygintų. Tik tuomet jie pjaustomi arba karpomi.

Vėliau labai svarbu taisyklingai iškirpti kalėdaitį. Joana sakė pastebėjusi, kad žmonės labiau pageidauja nedidukų kalėdaičių, telpančių į vokus. Todėl vienuolės juos ir deda į vokus po vieną, du, tris, keturis ir daugiau. Už aukas jie dalijami bažnyčiose ir pačiame vienuolyne.

Paklausta, kuo lietuviški kalėdaičiai skiriasi nuo lenkiškųjų, Joana prisipažįsta, kad lenkiški kalėdaičiai - gražesni, blizgesni. Atrodytų, tarsi būtų vašku ištepti. Joms esą tokių iškepti nepavyksta, bet vienuolės didžiuojasi savo gaminiais, į kuriuos įdeda daug triūso ir ne mažiau meilės.

Aiški prasmė

Sesė Joana sako girdėjusi senus žmones kalbant, kad anksčiau prie Kūčių stalo susėdusiai šeimai pakakdavo vieno kalėdaičio, jį pasidalydavo visi šeimos nariai. Dabar kalėdaičiu stengiamasi aprūpinti kiekvieną prie stalo laukiamą šeimos narį - nuo seniausio iki mažiausio. Vienuolė pasakoja pastebėjusi, kad lauždami kalėdaitį žmonės žiūri, koks vaizdelis iš šventųjų gyvenimo jam atitenka. "Girdėjau, kad atsilaužę kryžių žmonės pabūgsta ir sako, kad kitais metais jam teks nešti likimo kryžių. Iš tiesų tai tik burtai", - pabrėžia vienuolė. Pasak sesers Joanos, reikia džiaugtis kalėdaičiu ir neieškoti pseudoprasmės, ką galėtų reikšti į vieno ar kito asmens rankas patekusi kalėdaityje įspausta koja, ėdžios ar koks gyvulėlis.

Beje, prie Kūčių stalo susėdusios Dievo Apvaizdos seserų vienuolyno seserys aprūpinamos atskirais kalėdaičiais, juos laužo ir dalijasi. Joana pabrėžia, kad Kūčios yra šeimos šventė, tad jų vienuolyne prie šventinio stalo tądien paprastai sėda tik vienuolės, užklydusių svečių būna retai. Anot jos, laukdama Kristaus gimimo, ne viena vienuolyno gyventoja Kūčių dieną maitinasi vien duona ir vandeniu. Tačiau vienuolyno virtuvėje tądien gaminama galybė pasninko maisto. Vienuolės pačios kepa kūčiukus, verda avižų kisielių, mala aguonas aguonpieniui. Taip pat mirko, o paskui verda kviečius, gamina silkių, žuvų, grybų patiekalų, verda pasninko barščius. Kūčių vakarienė vienuolyne valgoma anksti - vos sutemus. Ant Kūčių stalo įprasta pakloti šieno, simbolizuojančio ėdžias, kuriose gimė Kristus. Stalas tiesiamas būtinai balta staltiese, vėlgi simbolizuojančia Kūčių dienos tyrumą.

Po bendros vakarienės vienuolyne ilsimasi, apmąstomas Dievo gimimas, o sulaukus vėlyvo vakaro skubama į bažnyčią, į vadinamąsias Piemenėlių arba Bernelių šv. Mišias.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"