TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Viešasis sektorius neužtikrina savo pranešimų kanalų kokybės

2015 10 06 9:05
Vertinant teisėsaugos institucijas ir teismus prasčiausiai pasirodė LR Konstitucinis teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas (po 0 proc.). Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tik ketvirdalis viešojo sektoriaus įstaigų nurodo, kaip saugomi pranešančių apie galimą korupciją duomenys, ir tik pusė informuoja, kas jų įstaigose gauna ir tvarko tokius pranešimus. Trečdalis ragina pranešti ir savo darbuotojus, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikta 96 valstybės įstaigų ir savivaldybių tinklapiuose pateiktos informacijos analizė.

Išsamiausiai apie pranešimų būdus informuoja savivaldybės (vidurkis – 50 proc. iš 100 galimų) ir teisėsaugos institucijos bei teismai (43 proc. iš 100 galimų).

Tarp savivaldybių geriausiai pasirodė Joniškio raj., Rietavo, Druskininkų, Pasvalio raj., Klaipėdos raj. savivaldybės, surinkusios maksimalų balų skaičių. Tuo metu Kauno raj., Prienų raj., Vilniaus raj. ir Zarasų raj. savivaldybės gavo 0 balų.

Iš ministerijų ir Vyriausybei pavaldžių įstaigų vertinime nė viena nesurinko maksimalių 100 proc. Vertinant teisėsaugos institucijas ir teismus geriausiai pasirodė Muitinė (100 proc.), prasčiausiai – LR Konstitucinis teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas (po 0 proc.).

„Lietuvoje įstatymai vis dar neužtikrina tinkamos pranešėjų apsaugos, todėl skatintys pranešti apie jų institucijose pastebėtus galimus korupcijos atvejus turi dvigubą atsakomybę. Kviečiu įstaigų atstovus, nuoširdžiai siekiančius gyventojų įsitraukimo, išsamiau pasakoti, kaip veikia jų pranešimų kanalai. Kitaip vargu, ar žmonės pasitikės ir naudosis pranešimų linijomis, nesuprasdami, kaip jų informacija saugoma, kaip vykdomi tyrimai“, - sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Tyrimo metu buvo peržiūrėtos 96 institucijų interneto svetainės, jose ieškota: 1) kaip institucijos informuoja apie būdus, kuriais galima pranešti apie galimus korupcijos atvejus, 2) ar jų darbuotojai raginami patys pranešti apie pastebėtus pažeidimus, 3) jei institucija turi atskirą pranešimų kanalą - 4) ar yra nurodyta, kas gauna ir tvarko pranešimus, 5) ar aiškiai nurodoma, koks yra kanalo pobūdis – konfidencialus ar anoniminis, 6) ar skelbiama, kaip bus saugomi pranešėjo duomenys, 7) ar pranešėjantys asmenys yra informuojami, kaip (ir ar) jiems teikiamas grįžtamasis ryšys, jei taip - 8) ar yra nurodytas laikas, per kurį bus teikiamas grįžtamasis ryšys.

Už kiekvieną atsakymą ,,Taip“ buvo skiriamas 1 balas. Maksimali balų suma – 8.

Analizei atrinktos ministerijos, savivaldybės ir su gyventojų aptarnavimu bei informavimu susijusios valstybinės ir teisėsaugos institucijos, aukštesnės grandies teismai. Atlikus interneto svetainių analizę, rezultatai buvo siunčiami visoms tirtoms institucijoms, joms sudaryta galimybė pradėti viešinti trūkstamą informaciją ir taip pakoreguoti savo įvertinimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"