TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Viešbutis - tarsi pasaulio bamba

2008 12 02 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Nėra tokių dalykų, kurių Klaipėdos apskrities ir uostamiesčio savivaldybės vadovai nepadarytų dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojo Sauliaus Trečekausko ir jo giminaičių, sumaniusių Melnragėje statyti visą gyvenvietę nustelbsiantį viešbutį.

Kelios institucijos dabar suka galvą, kuri jų turi prašyti Vyriausybės, jog ši inicijuotų valstybinės reikšmės miško Melnragėje paskirties patikslinimą. Tai būtina norint iškirsti beveik hektarą per kančias išauginto pajūrio miško, kad būtų galima nutiesti kelią į S.Trečekausko ir jo giminaičių planuojamą statyti viešbutį.

Teisiškai neįmanoma

"Kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių paversti valstybinės reikšmės miškus ar apskritai miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama, - iš pradžių kalbėdamas su LŽ Klaipėdos valdžios sumanymais stebėjosi Aplinkos ministerijos Miškų departamento vadovas Valdas Vaičiūnas. - Jeigu iškirstų 400 medžių, neliktų miško. Kad ir kur kreiptųsi prašytojai - į leidimus išduodantį regiono Aplinkos apsaugos departamentą ar į mus, visais atvejais atsakymas bus neigiamas, jei iki Baltijos jūros toje vietoje - ne daugiau kaip vienas kilometras. Teisiškai tokie žingsniai neįmanomi."

Tačiau LŽ neskuba raminti klaipėdiečių, kad per minėtą mišką nebus tiesiamas 6 metrų pločio kelias iki Kopų g. 69a. 1992-1995 metais, kai žalieji protestavo prieš naftos terminalo Melnragėje statybą (tada taip pat ketinta kirsti mišką), pasisekė išsaugoti keliasdešimt medžių. Dabar tikriausiai nepavyks. Nesvarbu, kad įstatymai neleidžia kirsti pajūrio miško, o melnragiškiai jį saugo savo protesto akcijomis.

Nepadeda įstatymas - padės valdžia

Turint bendraminčių apskrities ir savivaldybės administracijose įmanoma pasiekti net tai, ką draudžia įstatymas.

2007-aisiais uostamiesčio taryba patvirtino bendrąjį Klaipėdos planą. Jame nubrėžta vos matoma, pro didinamąjį stiklą sunkiai įžiūrima linija, jungianti Pamario ir Molo gatves kaip tik toje vietoje, kur stovi namas Kopų g. 69a. Esą bus antras kelias į Melnragės gyvenvietę. Keista, kad jį ketinama tiesti ne tiesiai į gyvenvietę, o per porą šimtų metrų nuo jos - taip, jog siektų Trečekauskų sumanytą statyti viešbutį.

"Miškai prie Baltijos jūros turi išskirtinę reikšmę. Nemanau, kad per juos derėtų tiesti kelius, - kalbėjo V.Vaičiūnas. - Reikia išnaudoti esamą infrastruktūrą. Vienintelė išlyga Vyriausybės nutarime numatyta inžinerinėms komunikacijoms. Teisiškai yra galimybė iškirsti mišką keliui tiesti, bet tada pirmiausia privalu patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotą. Tai gali padaryti tik Vyriausybė. Toks kelias turi būti numatytas bendruosiuose planuose."

Štai ta vienintelė išlyga, kuri lyg specialiai Trečekauskams buvo padaryta pernai tvirtinant Klaipėdos bendrąjį planą. O milijonus kainuosiantį kelią iki Trečekauskų viešbučio už savo lėšas valstybinėje žemėje nuties pati valstybė. Ji skirs ir sklypą 66 automobilių stovėjimo aikštelei įrengti.

Tik ar neatsitiks taip, kaip jau ne kartą Lietuvoje yra buvę: ant esą visiems piliečiams skirto kelio atsiras užtvaras, pakeliamas tik viešbučio svečiams? Aikštelėje savo transporto priemones galės palikti tik viešbučio gyventojai?

Pažeidimų neranda

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai jau antrą mėnesį VMI viršininko pavaduotojo S.Trečekausko veikloje ieško pažeidimų.

LŽ ne kartą išsamiai rašė apie S.Trečekausko šeimai priklausančius žemės sklypus Pajūrio regioniniame parke, valstybės tarnautojams daromą spaudimą leisti juose statyti gyvenamuosius namus. Pasakojome apie Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esantį hidrotechninį įrenginį, kuris negalėjo būti privatizuotas. Tačiau S.Trečekauskui dirbant uosto direkcijos Teisės skyriaus viršininku minėtas įrenginys tapo jo žmonos Aurelijos Trečekauskienės nuosavybe. Rašėme apie A.Trečekauskienės teismus, kuriuose dalyvauja ne ji pati, o vyras - vienas svarbiausių asmenų VMI.

Tačiau etikos sargai pažeidimų neranda. Panašiai kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba, prieš porą savaičių nusprendusi apskritai neatlikti korupcijos rizikos analizės Klaipėdos savivaldybės administracijoje, nes čia esą viskas gerai.

O juk savivaldybė ir apskritis buvo tie gerieji samariečiai, laiku priėmę S.Trečekauskui ir jo giminaičiams reikalingus sprendimus, pagal kuriuos valstybės turtas pasidarė privatus. Štai chronologija, kaip kuklus barmenas su giminaičiais per 15 metų tapo vieno objekto savininku. Tokių jis turi keletą. Ir visur turtu dalijasi su giminaičiais, nors VMI yra skelbusi, kad tokie sandoriai kelia įtarimų dėl jų neskaidrumo.

Poilsiavietė virto privačiu dangoraižiu

1993 02 19: 1992 metais rekonstruotas 367 kvadratinių metrų pastatas - valstybės nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo valstybinė butų ūkio eksploatavimo įmonė. Sklypo plotas - 33 arai.

1993 05 21: valstybės nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo Klaipėdos valstybinė įmonė "Kopos", įkurta tuometinio mero Benedikto Petrausko potvarkiu. 1993-1994 metais S.Trečekauskas yra šios įmonės ūkvedys.

1994 03 30: valstybinės įmonės akcijas įsigijo UAB "Kopos", pirkimo ir pardavimo dokumentų savivaldybės administracijoje neišliko.

1996 10 22: UAB "Kopos" turtas lygiomis dalimis parduodamas penkiems vienos šeimos asmenims: S.Trečekauskui, jo tėvui Vytautui Pranui Trečekauskui, motinai Teresei Aldonai Trečekauskienei, žmonai A.Trečekauskienei, uošviui Pranui Vimeriui. Dokumentų savivaldybėje neišliko. S.Trečekauskas tuo metu jau buvo baigęs vairuotojo karjerą koncerne EBSW ir įsidarbinęs jokios veiklos nevykdžiusioje UAB "Talpa".

1997 09 19: Klaipėdos apskrities viršininkas Laisvūnas Kavaliauskas S.Trečekauskui ir jo giminaičiams už 2252 litus pardavė 33 arų sklypą Kopų g. 69a.

2003 04 29: Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė S.Trečekauskui, tuo metu vadovavusiam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teisės skyriui, ir jo giminaičiams išsimokėtinai už 45 tūkst. litų pardavė 5,8 aro valstybinės žemės greta Kopų g. 69a.

2007 04 05: uostamiesčio taryba pritarė Klaipėdos bendrajam planui, kuriame nubrėžtas kelias, einantis pro S.Trečekauskui priklausantį sklypą.

2007 05 29: Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius sutinka, kad būtų rengiamas detalusis žemės sklypo Kopų g. 69a planas. Esamas žemės sklypas didinamas gretimos laisvos valstybinio fondo žemės sąskaita.

2008 09 29: Melnragėje paskelbiamas detaliojo plano Kopų g. 69a svarstymas. Nurodomas sklypo plotas jau siekia 71 arą (buvo 33). Siūloma paaukoti dar 96 arus ir 400 medžių keliui nutiesti bei automobilių stovėjimo aikštelei prie būsimo viešbučio įrengti.

Monstras vidury miško

Neaiškiais būdais dvigubai valstybinės žemės sąskaita išsiplėtęs sklypas bus užstatytas beveik visas (95 proc.). Kad viešbutis neriogsotų kaip betoninis kalnas vidury pajūrio miško, projektuotojai siūlo atvirose terasose pastatyti želdinių vazonus.

Juokinga? Tik ne melnragiškiams. Jie nuogąstauja, jog tiesiant valstybinį kelią į Trečekauskų dangoraižį gali būti suniokotos greta esančios senosios kapinaitės, kurios detaliajame plane nežinia kodėl nepažymėtos. Protestuodami prieš tai, kad būtų kertamas miškas, gyventojai surinko 149 parašus ir perdavė juos Klaipėdos merui Rimantui Taraškevičiui bei savivaldybės administracijos direktoriui Aloyzui Každailevičiui. Labiausiai žmonės piktinasi netinkamai organizuotu detaliojo plano svarstymu, nes jie negalėjo pareikšti savo nuomonės.

Kai per mėnesį negavo atsakymo iš savivaldybės administracijos, gyventojai savo laišką su parašais įteikė Klaipėdos apskrities viršininkui V.Rinkevičiui - tam pačiam, kuris leido valstybinės žemės sąskaita didinti privatų sklypą. Ar realu, kad jis palaikys gyventojus?

Sustabdys tik Vyriausybė

Monstro Melnragės miškuose atsiradimą gali sustabdyti tik Vyriausybė - neduoti sutikimo, kad būtų kertamas valstybinis miškas ir per jį tiesiamas kelias į būsimą viešbutį.

"Detalusis planas dar nepatvirtintas, vyko tik viešas jo svarstymas, - LŽ paaiškino savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vyr. specialistė Raimonda Kranauskaitė. - Kita procedūra - derinimas, bet jis dar nepradėtas. Užsakovas turės derinti projektą su Aplinkos apsaugos departamentu, visuomenės sveikatos centru, savivaldybės specialistais."

Nors detalusis planas nepatvirtintas, užsakovai rūpinasi kuo greičiau pradėti kirsti mišką. Jie jau kreipėsi į Kretingos urėdą Antaną Baranauską.

"Buvo pas mus atėję. Parašėme rezoliuciją: "Pakeisti tikslinę paskirtį įstatymų nustatyta tvarka", t. y. per Vyriausybę. Jei ši savo nutarimu sutiks keisti miško paskirtį, tada važiuosime į vietą, žiūrėsime, koks ten miškas", - aiškino A.Baranauskas.

Lieka tikėtis, kad Vyriausybė, gavusi prašymą iš Klaipėdos, supras, kad "miško žemės paskirties keitimas infrastruktūros objektams", išvertus į normalią lietuvių kalbą, reiškia 6 metrų pločio kelią į VMI viršininko pavaduotojo giminaičių viešbutį. Ir susimąstys, ar verta valstybės mišką ir lėšas aukoti vienos šeimos interesams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"