TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Viešiesiems pirkimams – bendros ES taisyklės

2014 01 18 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Europos Sąjunga (ES) reformuoja viešuosius pirkimus, supaprastindama jų procedūrų taisykles. Tikimasi, kad jau po dvejų metų visose Bendrijos šalyse įsigalios bendra viešųjų pirkimų tvarka.

Sumažinta administracinė našta ir palengvintos procedūros verslui, efektyvesnis lėšų panaudojimas, skatinimas rinktis ne tik pigiausią, bet ir kokybišką, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, daugiau elektroninėje erdvėje vykdomų pirkimų – tik dalis naujosios ES direktyvos siekių.

Apie pasikeisiančią viešųjų pirkimų tvarką, kuri įsigalios visose ES valstybėse narėse, - „Lietuvos žinių“ pokalbis su europarlamentaru Zigmantu Balčyčiu.

Daugiau aiškumo ir skaidrumo

- Šią savaitę Europos Parlamentas pritarė ES viešųjų pirkimų reformai. Kodėl nutarta keisti viešųjų pirkimų taisykles?

- Naujos ES viešųjų pirkimų direktyvos numato daugiau aiškumo ir skaidrumo, daugiau galimybių konkursuose dalyvauti mažoms bei vidutinėms įmonėms ir daugiau elektroninėje erdvėje vykdomų pirkimų.

Viešieji pirkimai ES sudaro gana didelę ekonomikos dalį – apie 19 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Naujoji viešųjų pirkimų tvarka numato tam tikras naujoves, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingas ir socialiniu požiūriu tvarias viešųjų pirkimų procedūras, daug efektyvesnio viešųjų lėšų panaudojimo.

Supaprastintos taisyklės

- Kokios atsiras naujovės?

- Nuo mažiausios kainos principo pereinama prie ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo principo. Taip siekiama užtikrinti kokybiškų paslaugų ir prekių pirkimą. Numatoma skatinti ir inovatyvių prekių, ir paslaugų pirkimą. Didelės apimties viešieji pirkimai bus skaidomi į mažesnes dalis, kad juose galėtų dalyvauti kuo daugiau mažų ir vidutinių įmonių. Metinio kapitalo reikalavimai įmonėms negalės būti didesni nei dviguba kontrakto vertė. Tai užtikrins, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms nebūtų keliami pernelyg dideli kapitalo reikalavimai.

Numatomas privalomas pranešimų perdavimas ir privalomas pirkimo dokumentų prieinamumas elektronine forma. Valstybėms narėms suteikiamas 2 metų pereinamasis laikotarpis visiškai pereiti prie elektroninio susirašinėjimo, pirmiausia – prie elektroninių pasiūlymų teikimo visose pirkimų procedūrose. Viešųjų pirkimų taisyklės bus supaprastintos, sumažinta administracinė našta konkursų dalyviams. Bus nustatytas standartinis visoje ES galiosiantis dokumentas – Europos viešojo pirkimo dokumentas, prieinamas visomis ES kalbomis. Atsakingos institucijos bus įpareigotos dalytis nacionalinėse duomenų bazėse laikomais duomenimis apie konkursuose dalyvaujančius subjektus, taip užtikrinant, kad konkursų dalyviams tik vieną kartą reikėtų pateikti informaciją.

Viešųjų pirkimų sistema bus grindžiama deklaracijų principu – tik konkurso laimėtojas turės pateikti originalius dokumentus. Tai leis apie 80 proc. sumažinti administracinę naštą įmonėms, dalyvaujančioms konkursuose. Nebus leidžiama konkursuose dalyvauti suinteresuotiems subjektams, jeigu iškils interesų konflikto klausimas. Įmonei, anksčiau laimėjusiai konkursą, bet nepatenkinamai vykdžiusiai savo įsipareigojimus, nebus leidžiama dalyvauti konkurse.

Įvedamas draudimas dalyvauti konkurso procedūrose, jeigu aptinkama ES teisės aktų pažeidimų socialinės, darbo ar aplinkos teisės srityse. Bus sumažintos galimybės keisti sutarčių sąlygas jau laimėjus konkursą: sąlygas bus galima keisti tik vėl skelbiant naują konkursą.

Nuogąstavimai nepagrįsti

- Naujosios viešųjų pirkimų taisyklės pirmąkart įsigalios apskritai visoms Bendrijos šalims. Vadinasi, visose ES šalyse bus skelbiami ir viešųjų pirkimų konkursai?

- Taip. Visose ES valstybėse narėse turės bus skelbiami viešųjų pirkimų konkursai, kai sutarties suma viršija 134 tūkst. eurų paslaugoms ir tiekimo sutartims bei dizaino projektams, 5,186 mln. eurų darbams atlikti, 750 tūkst. eurų socialinėms ir kitoms specifinėms paslaugoms (sveikatos priežiūrai, švietimo, kultūrinėms ar religinėms paslaugoms).

- Esama nuogąstavimų, kad naujosios taisyklės atvers kelią vandens tiekimo ūkiui privatizuoti. Ar pagrįsti šie būgštavimai?

- Taip, tokių nuogąstavimų būta, bet dabar jiems nebėra jokio pagrindo. Naujosios taisyklės neatveria kelio vandens tiekimo ūkiams privatizuoti. Taigi ir Lietuvos vandens tiekimo įmonės turėtų likti savivaldybių nuosavybė.

- Per kiek laiko ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turės įgyvendinti šias naujas direktyvas?

- Ypatinga užduotis tenka Europos Komisijai, kuri prižiūrės, kaip valstybės narės perkels naująsias viešųjų pirkimų direktyvas į nacionalinę teisę ir jas įgyvendins. Realu, kad po dvejų metų šios naujos taisyklės jau bus taikomos visose ES valstybėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"