TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Viešiesiems ryšiams reikia ryšių

2012 11 12 7:52
Eltos nuotrauka/Trejus metus AM konsultavęs L.Ulevičius skeptiškai atsiliepė apie ministerijos specialistų gebėjimus.

Per ketverius šios kadencijos metus ministerijos europinių projektų viešinimo paslaugoms pirkti išleido milijonus. Institucijos tvirtina, kad tam jas įpareigoja Europos Sąjungos (ES) teisės aktai. Šiais argumentais abejoja net samdomos agentūros, jos neslepia, kad neretai viešinimu pridengiamos ministerijų viešųjų ryšių kampanijos.

Vos pasibaigus Seimo rinkimams Aplinkos ministerija (AM) oficialiai pranešė nutraukianti viešųjų ryšių konsultacijų sutartį su šias paslaugas jai teikiančia bendrove ir pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančiu viešųjų ryšių konsultantu Liutauru Ulevičiumi. AM, turinti nemažą Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamentą, kuriame darbuojasi 9 žmonės (Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriuje - 5, Visuomenės informavimo skyriuje - 3), konsultantus, už nuveiktus darbus atsiskaitančius tiesiogiai ministrui, samdė trejus metus.

Jie turėjo ne tik parengti ryšių su visuomene strategiją, rūpintis krizių prevencija, plėtoti ryšius su žiniasklaida, bet ir rūpintis tokiais ministerijų viešųjų ryšių skyrių specialistams įprastais klausimais kaip spaudos konferencijų organizavimas ir pranešimų spaudai platinimas. Samdomų konsultantų veikla per trejus metus mokesčių mokėtojams atsiėjo beveik 300 tūkst. litų.

"Kodėl komunikavimo funkcijoms ministerija nesinaudojo savais žmonėmis, reikėtų klausti jos pačios. Norėdamas sukritikuoti tokią viešųjų pirkimų sistemą galiu pasakyti, kad egzistuoja labai daug modelių, kaip sprendžiami viešųjų ryšių klausimai. Šiuo atveju galiu tik pagirti AM, kad ji nepabijojo perkamos paslaugos įvardyti tiesiogiai. Kitos ministerijos vienaip ar kitaip viešųjų ryšių paslaugų pirkimus slepia naudodamos kitų pirkimų pavadinimus", - LŽ tvirtino L.Ulevičius.

Informacijos apie institucijai arba jai vadovaujančio politiko atstovaujamai partijai populiarinti pasitelkiamas ministerijų samdomas viešųjų ryšių bendroves tvirtino gaunanti ir Seimo Audito komiteto (AK) pirmininkė Loreta Graužinienė. "Pasižiūrėjusi, kokie pirkimų konkursai vyko, galiu daryti prielaidą, kad vadinamosios viešinimo kampanijos galėjo būti nukreiptos ir į rinkimus, ir tai primena slaptą politikų finansavimą", - sakė ji.

Apie specialistus - skeptiškai

Oficialiu pretekstu nutraukti AM ir konsultantų sutartį tapo prieš kelias savaites kilęs skandalas. Į viešumą pateko informacija, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos narys L.Ulevičius socialiniame tinkle "Facebook" gal provokavo, o gal tiesiog kreipėsi užtarimo į vieną Darbo partijos (DP) lyderių Vytautą Gapšį, kalbėdamas apie bendradarbiavimą su AM.

Palaukusi kelias savaites AM jau kitą dieną po rinkimų pranešė pasinaudojanti sutartyje su konsultantais numatytu punktu nutraukti bendradarbiavimą, kai paslaugos tampančios nebereikalingos. Nors dukart, kaip numatyta, pratęstos sutarties galiojimas iš tiesų turėjo baigtis tik kitų metų birželį, L.Ulevičiaus teigimu, dauguma suplanuotų darbų buvo baigti dar iki šių metų spalio, t. y. iki rinkimų pradžios. AM nurodo, kad iki to laiko buvo išleista 288 528,98 lito iš numatytos maksimalios 300 tūkst. litų sumos.

Paklausta, kam AM prireikė samdyti viešųjų ryšių specialistus, jeigu pati turi nemažą iš biudžeto išlaikomų specialistų būrį, ši institucija nurodė, kad AM Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyrius įkurtas visai neseniai (iki jam atsirandant AM veikė Visuomenės informavimo skyrius, kuriame dirbo 6 žmonės, - aut.).

"Sutarties sudarymo laikotarpiu tokio (skyriaus - aut.) nebuvo, todėl šios priemonės tikslas - spręsti susidarančias viešųjų ryšių situacijas, pasitelkiant nepriklausomus išorės ekspertus, galinčius kokybiškai naujai pažvelgti į kylančias problemas ir jas plėtoti pagal numatytas strategines institucijos veiklos kryptis, jas tobulinti ir vystyti pagal besikeičiančios informacinės aplinkos poreikius", - nurodyta LŽ pateiktame aplinkos ministro atstovo spaudai Tomo Beržinsko atsakyme.

L.Ulevičius mano kitaip. "Už valstybinius tarifus nenusisamdysi rimtų profesionalų. Daugiausia, ką oficialios institucijos gali pasiūlyti, yra 2-3 tūkst. litų atlyginimas, o jis nepritraukia tokio lygio ir kompetencijos žmonių, kokių reikia ministerijoms. Ir dabar AM vyksta konkursas visuomenės informavimo apie aplinkosaugos problemas paslaugai teikti. Su didele pagarba buvusiems kolegoms iš AM vis dėlto turiu pripažinti, kad tinkamai parengti tokio masto projektus, kainuojančius ne vieną milijoną, jiems būtų tikrai sudėtinga", - sakė jis.

Eltos nuotrauka/D.Gudelis: "Reikia pasiūlyti geriausią kainą - ir nugalėsi."

Iškreipta idėja

Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos (RVAA) pirmininkas Linas Kontrimas tvirtina, kad JAV, daugelyje Vakarų Europos šalių, net kaimynėje Estijoje viešųjų ryšių klausimai valstybės institucijose sprendžiami kitaip nei Lietuvoje.

"Tarkime, Estijoje: jeigu ministerija ar bet kuri kita valstybės institucija savo struktūroje turi viešųjų ryšių departamentą, skyrių ar panašiai, ten privalo dirbti kompetentingi žmonės, sugebantys kurti ir tos institucijos komunikacijos planus, ir, jeigu reikia, strategijas. Lietuvoje kai kurios valstybės institucijos turi didesnius viešųjų ryšių skyrius nei privačiai veikiančios viešųjų ryšių agentūros, bet samdo žmones savų specialistų darbui atlikti", - teigė L.Kontrimas.

Daugiausia lėšų Lietuvos ministerijos išleidžia už europinius pinigus įgyvendinamiems projektams viešinti. Dažniausiai nurodoma, kad reikalavimą samdyti specialistus, kurie organizuotų visuomenės informavimo apie ES paramą kampanijas, ministerijoms kelia paramos davėjai.

"Deja, Lietuvoje viešinimas iškreipiamas ir neatitinka idėjos, apie kurią kalba ES institucijos, reikalaujančios propaguoti geruosius pavyzdžius, kaip panaudojant paramos lėšas sukuriama pridėtinė vertė, ir informuoti, kad tai yra ne tik Lietuvos, bet ir visų Bendrijos narių indėlis į mūsų šalies žmonių gerovės kūrimą. Problema ta, kad samdydamos viešųjų ryšių kompanijas valstybės institucijos jas naudoja ir kitiems, tarkim, politiniams tikslams, juos pridengdamos ES projektų viešinimu. Manau, ateityje, ES kontrolės institucijoms pradėjus vertinti šiuos darbus, Lietuvai dėl to grės rimtos ekonominės sankcijos", - įsitikinusi Seimo AK pirmininkė L.Graužinienė.

Susigundė ir Finansų ministerija

Tarp viešinimo konkursų organizatorių lyderių dažniausiai minima AM, taip pat Susisiekimo (SM), Ūkio (ŪM), Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM). Kaip nurodoma šių institucijų tinklalapiuose, SM Komunikacijos skyriuje dirba 4 žmonės, ŪM - 5, ŽŪM - 9.

Pastaruoju metu į šią draugiją jau patenka ir Finansų ministerija (FM), iki šiol skelbusi, kad su viešinimo prievole puikiai susitvarko keturi Viešųjų ryšių skyriuje dirbantys valdininkai. Dėl FM prieš pat Seimo rinkimus, rugsėjo-spalio mėnesiais, sudarytų sutarčių dėl "Rajonų ir regionų gyventojų informavimo apie ES paramą paslaugos" (laimėtojais paskelbtos bendrovės "Publicum Events" bei "Idea Prima", besidalijančios didesnę nei 4 mln. litų sumą, - aut.) šiuo metu plūsta skundai tiek Seimo AK, tiek Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), tiek teismams.

ŪM nurodo šiuo metu turinti dvi viešinimo sutartis, pagal kurias perkamos paslaugos. Pernai rugsėjo pradžioje skelbtą Informacijos apie ES struktūrinės paramos administravimą inovacijų srityje viešinimo paslaugų konkursą, kurio maksimali vertė - 1,1 mln. litų, laimėjo bendrovės "Publicum" bei "Publicum Media", veikiančios jungtinės veiklos pagrindu. Žaliosios pramonės inovacijų programos, finansuojamos iš Norvegijos finansinio mechanizmo, viešinimo ir informacinių renginių organizavimo viešąjį konkursą, kurio sutarties maksimali vertė - 188 tūkst. litų, laimėjo taip pat susivienijusios bendrovės "Publicum Events" bei "Publicum Financial Comunications".

"ŪM viešųjų ryšių paslaugas perka tik tais atvejais, kai ministerijos įgyvendinamus projektus reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nurodyta, kad projektus įgyvendinanti institucija privalo užtikrinti papildomą viešinimą ir kad viešinama informacija privalo būti pažymėta įgyvendinamo projekto simbolika", - LŽ nurodė ŪM Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė.

Projektams - milijonai

SM šį rugsėjį įvykdė Saugaus eismo programos viešinimo paslaugos pirkimą. Šį projektą už 6,4 mln. litų įgyvendins bendrovė Strateginių komunikacijų centras. Praėjusių metų pradžioje skelbtą konkursą "Skaitmeninės televizijos plėtros skatinimas" laimėjo jungtinės veiklos pagrindu veikianti įmonių grupė, kurią sudaro "VIP Viešosios informacijos partneriai", "Publicum", "Publicum Media" ir "Ad Love". Šio projekto kaina - 2,5 mln. litų.

ŽŪM pastaraisiais metais pasirašė viešinimo sutarčių už bendrą 28 mln. litų sumą. Kaip nurodoma oficialiame VPT tinklalapyje, praėjusių metų rugsėjį ŽŪM skelbtą viešinimo konkursą už 13 mln. litų laimėjo bendrovės Vizualinių komunikacijų studija, "Spaudos praktika", Ekspozicijų centras bei "Ekspobalta". Šįmet sausį už 3,8 mln. litų buvo sudaryta sutartis su bendrove "Idea Prima", gegužę - sutartis už 12 mln. litų su bendrovėmis "Antikos stilius", "Gaumina" ir Virginijaus studija. Kokios paslaugos pagal šias sutartis teikiamos ministerijai, ŽŪM neatsakė.

Šį balandį viešinimo paslaugų sutartį už 750 tūkst. litų su bendrove "Publicum" pasirašė ir Sveikatos apsaugos ministerija. Pernai vasarą institucija, turinti Ryšių su visuomene skyrių, kuriame dirba 5 žmonės, informavimo ir viešinimo paslaugas už 972 tūkst. litų pirko iš bendrovės "VIP Viešosios informacijos partneriai".

Viešųjų ryšių paslaugų, vykdant Išorės sienų fondo viešinimo komunikacijos kampaniją, šįmet prireikė ir Vidaus reikalų ministerijai (VRM), Protokolo ir viešųjų ryšių skyriuje turinčiai 8 specialistus. Už 1,5 mln. litų paslaugas VRM perka iš bendrovės "Idea prima".

Švietimo ir mokslo ministerija, kurios Komunikacijos skyriuje - 6 žmonės, pernai pirko viešųjų ryšių paslaugas už 900 tūkst. litų. Skelbtą konkursą laimėjo "VIP viešosios informacijos partneriai".

Pasigenda skaidrumo

Būtent įmonė "VIP viešosios informacijos partneriai", vadovaujama Dariaus Gudelio, nuo 2009-ųjų minima kaip viena sėkmingiausiai valstybės institucijų skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių bendrovių.

D.Gudelis, LŽ pasiteiravus apie sėkmę valstybės institucijų skelbiamuose pirkimuose, atsakė lakoniškai: "Dalyvaujant skelbiamuose konkursuose reikia pasiūlyti geriausią kainą - ir nugalėsi." Paklaustas, ar jo bendrovė, nusamdyta projektų viešinimo darbams, dar būna paprašoma pasirūpinti ir aptarnaujamos institucijos įvaizdžiu, viešųjų ryšių specialistas teigė, kad jie atlieka darbus, numatytus konkurso sąlygose. "Bet dėl įvaizdžio kūrimo - nepamenu, kad kokiai ministerijai pastaraisiais metais tai būtų daryta", - sakė D.Gudelis.

Pasiūlymo, kad viešinimo konkursą laimėjusi bendrovė pasirūpintų ir konkrečios ministerijos įvaizdžiu, tvirtino negavęs ir "Publicum" valdybos pirmininkas Ričardas Jarmalavičius. "Bet girdėti visko yra tekę", - pridūrė jis.

RVAA pirmininkas L.Kontrimas neneigia, kad valstybės institucijų siekis perkamas viešųjų ryšių paslaugas dangstyti kitais pirkimais yra "liūdnas faktas".

"Pačios agentūros niekuo dėtos, jei sukuriama neskaidri aplinka, į kurią jos paskui įtraukiamos. Esame už tai, kad ne vienus metus veikiančioms stiprioms bendrovėms būtų teikiami užsakymai. Tačiau, asociacijos manymu, skaidresni ir aiškiau apibrėžti konkursai leistų pasveikti rinkai. Skaidrumo trūkumas vykdant viešuosius pirkimus, skelbiamų konkursų sąlygų dviprasmiškumas veikia ne tik ryšių su visuomene paslaugų rinką, bet ir kiekvieną mokesčius mokantį pilietį", - aiškino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"