TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Viešųjų pirčių kultūra sunyko tik didmiesčiuose

2013 12 28 6:00
Vilniaus centre veikusios ir prieš metus sudegusios pirties likimas – vis dar neapsisprendžiančių sostinės politikų rankose. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vos 30 tūkst. gyventojų turinčiame Panevėžio rajone baigiama statyti jau dešimta savivaldybės lėšomis išlaikoma pirtis, o Vilniaus, Kauno ir Šiaulių politikai malonumo laisvalaikį leisti viešojoje pirtyje gyventojams nepaliko.

Gero garo mėgėjai teigia, kad išsiperti pirtyje - tiesiog gyvybinis poreikis. Savivaldybių vadovai skirtingai supranta žmonių norą mėgautis viešųjų pirčių patogumais ir malonumais. Vienas pirmųjų naujai išrinktos Biržų rajono valdžios žingsnių buvo pastatyti vietos gyventojams pirtį, tad ji atidaryta šių metų pradžioje. Išlaikyti viešąją pirtį stengiasi Ukmergės rajono savivaldybė. Panevėžio rajono savivaldybė stato jau dešimtą pirtį, mat vietos politikai įsitikinę, kad žmonėms svarbu ne vien nusiprausti, bet ir puikiai praleisti laisvalaikį.

Tačiau Kaune ir Šiauliuose savivaldybių išlaikomų pirčių nebeliko, o Vilniaus centre jau antrus metus užkonservuoti stūkso paskutinės savivaldybės lėšomis veikusios viešosios pirties griuvėsiai.

Ateitis neaiški

Sostinės savivaldybės lėšomis išlaikytoje viešojoje pirtyje Subačiaus gatvėje pernai įvykus sprogimui, nusinešusiam kūrikės gyvybę, vilniečiai dabar gali maudytis nebent privačiose pirtyse. Pirties malonumų mėgėjų minėtoje pirtyje niekada nestigo, apsilankymas joje kainuodavo 25 litus. Dabar buvusi pirtis stovi apgriuvusi, jos ateitis neaiški. „Sprogusios pirties pasigenda daugybė žmonių“, - LŽ patikino Lietuviškos pirties bičiulių draugijos pirmininkas Egidijus Žukauskas. Anot jo, sudegusi pirtis žmones traukė garu, kuris būdavo išgaunamas kūrenant ugnį. „Jokie SPA šio malonumo neatstoja, nes tenykštėse pirtyse naudojama elektros energija, o taip išgaunamas karštis – ne tas“, - tikino pirties mėgėjas. Jis pabrėžė, kad turėti viešąją pirtį savivaldybei – garbės reikalas. „Esu lankęsis daugybės šalių viešosiose pirtyse, žinau, kad ir mūsiškėje Subačiaus gatvės pirtyje lankydavosi daug žmonių, atvykėlių iš Rytų šalių“, - tvirtino E.Žukauskas. Jis pabrėžė, kad vilniečiai pirčių mėgėjai dėl pirties atstatymo kreipėsi į Vilniaus politikus, o šie nusiuntė pas pirtį eksploatuojančios UAB „Start Vilnius“ vadovus. „Tačiau jokio atsakymo dėl pirties ateities taip ir negavome“, - tikino Lietuviškos pirties bičiulių draugijos pirmininkas.

LŽ žiniomis, iki sprogimo viešąją Vilniaus pirtį valdė UAB Pylimo pirtis, vėliau ji atiteko UAB Šiaurės miestelis, šią vasarą reorganizuotai į UAB „Start Vilnius“. Visas šias bendroves buvo arba yra įkūrusi savivaldybė. UAB „Start Vilnius“ vadovo pareigas laikinai einantis Rimantas Jurkšas LŽ teigė, kad jo vadovaujamai įmonei konservuoti pirties nuodėguliai atiteko pirmosiomis šių metų rugsėjo dienomis, tai yra po nelaimės praėjus lygiai metams. Anot jo, šiuo metu saugoma, kad į apdegusią pirtį nepatektų smalsuolių ir neatsitiktų dar viena nelaimė. Apie šios paskutinės sostinės viešosios pirties ateitį R.Jurkšas nieko negalėjo pasakyti. Pasak jo, ji visiškai priklausoma nuo politinių Vilniaus valdžios sprendimų.

Sostinės vicemeras Jonas Pinskus, klausiamas apie sudegusios Vilniaus viešosios pirties likimą, LŽ sakė, kad po sprogimo visus metus darytos ekspertizės ir skaičiuota, kiek kainuotų pirties atstatymas arba perkėlimas į kitą vietą, taip pat vertintos kitos galimybės. "Bendrovė, kuri iki sprogimo valdė Subačiaus gatvėje esančią pirtį, nebepajėgė užtikrinti jos apsaugos, tad valdyti pirtį perdavėme stipresnei bendrovei. Dabar laukiame jos siūlymų, ką būtų protingiausia daryti su šia pirtimi", - teigė J.Pinskus.

Nebelikus sostinės savivaldybės išlaikomos pirties, maudynių mėgėjai pertis važinėja į Naujosios Vilnios, Rudaminos ar Lentvario viešąsias pirtis. Vienoje jų, viešąja Naujosios Vilnios pirtimi savo privačią įmonę pristatančio Zenono Stupenko teigimu, lengvatų neturintiems klientams galima pasimaudyti už 17, pensininkams - už 15 litų. Penktadieniais Naujosios Vilnios pirtis kviečia moteris, šeštadieniais ir sekmadieniais - vyrus. Z.Stupenka LŽ teigė, kad pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe socialiai remtini žmonės už maudynes pirtyje moka 5 litus, likusius pinigus primoka savivaldybė. Kas savaitgalį šioje pirtyje apsilanko nuo 400 iki 500 žmonių, didžioji jų dalis – socialiai remtini asmenys. „Sudegus Subačiaus gatvėje stovėjusiai pirčiai, mano turimoje žmonių tikrai nepadaugėjo. Į sudegusiąją žmonės, matyt, eidavo todėl, kad ji buvo centre, patogiai pasiekiama“, - sakė Z.Stupenka.

Politikai remia pirčių kultūrą

Klaipėdos viešosios pirties direktorius Vytautas Eitmanavičius LŽ pabrėžė, kad jo vadovaujama pirtis, kurios vienintelė akcininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, be jokių dotacijų ar subsidijų gyvuoja jau dešimt metų. „Neįgaliesiems ir pensininkams nusimaudyti mūsų pirtyje kainuoja 15, visiems kitiems - 20 litų“, - sakė pirties direktorius. Jis pabrėžė, kad pirtis išsilaiko teikdama bufeto, kirpyklos, masažo paslaugas. Ši pirtis veikia keturis kartus per savaitę. Kiekvieną žiemos savaitę joje apsilanko iki 400, vasaromis – iki 200 žmonių. V.Eitmanavičius sakė, kad neblogai besiverčiančią Klaipėdos pirtį lankė ir patirties sėmėsi Šiaulių viešosios pirties darbuotojai, tačiau pasimokyti jiems, matyt, nepavyko, ir ši pirtis šiuo metu nebeveikia. Kauno miesto savivaldybės atstovas taip pat paaiškino, kad mieste nėra savivaldybės lėšomis išlaikomos viešosios pirties.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėja Aldona Čiegytė patvirtino, kad šio rajono savivaldybė išlaiko devynias pirtis. Be to, savivaldybė savo lėšomis prisidės ir prie šiuo metu Ėriškių kaimo bendruomenės statomos jau dešimtos rajone viešosios pirties. Nusimaudyti rajono pirtyse, anot skyriaus vedėjos, kainuoja nuo 5 iki 9 litų, o rajono savivaldybė per metus pirčių išlaikymui skiria 200 tūkst. litų. „Politikai pabrėžia, kad turėti pirtį rajone – malonumas, nes tai – ir bendravimo bei laisvalaikio praleidimo vieta“, - sakė A.Čiegytė.

Ukmergės rajono Butų ūkio direktorius Jonas Rinkevičius sakė, kad nuo vasaros taupant lėšas vis dar uždaryta Ukmergės viešoji pirtis rajono savivaldybės tarybos sprendimu pradės veikti po Naujųjų metų, o joje išsimaudyti kainuos 21 litą. Jo teigimu, kol dar veikė, šią pirtį per savaitgalį aplankydavo iki 100 žmonių.

Nuo šių metų vasario duris vėl atvėrė Biržų viešoji pirtis, buvusi uždaryta tuoj po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Maudynės Biržų pirtyje kainuoja 12 litų, gaunantiesiems nuolaidas – 10 litų. Per savaitgalį į šią pirtį susirenka iki pusšimčio žmonių. Tokį malonumą, kaip ir žadėjo, jiems dovanojo šios kadencijos Biržų rajono politikai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"