TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vietoj pensijų norėtų gauti rentas

2007 01 11 0:00
Laisvės gynėjų atstovai premjerui Gediminui Kirkilui skundėsi per mažu valdžios.
Tomo Černyševo (Alfa.lt) nuotrauka

Laisvės gynėjų atstovai prašo jų ir jų artimųjų nuopelnus įvertinti ne valstybinėmis nukentėjusių asmenų pensijomis, o rentomis

Toks prašymas nuskambėjo antradienį Vyriausybės rūmuose, kur laisvės gynėjų atstovai skundėsi tik kartą per metus rodomu dėmesiu. Apie tai rašo portalas Alfa.lt.

Moralinis įvertinimas

"Jie jaučiasi ne mažiau prisidėję prie nepriklausomybės atgavimo nei signatarai. Todėl pensijų pakeitimas rentomis būtų daugiau moralinis nei materialinis jų indėlio įvertinimas", - po susitikimo sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, valstybės rentą gauna tik Kovo 11-osios Akto signatarai, neturintys jokių draudžiamųjų pajamų. Per Sausio 13-osios įvykius nukentėjusiems asmenims ir žuvusiųjų šeimų nariams priklauso valstybinės nukentėjusiųjų pensijos. Pasak ministrės, nuo sausio 1-osios šios pensijos padidėjo apie 200 litų. Žuvusiųjų artimieji ir I laipsnio nukentėjusieji kas mėnesį gaus 1376 litus, II laipsnio - 1032, III laipsnio - 688 litus.

Jie taip pat turi teisę gauti kompensaciją už komunalines paslaugas, važiavimo, gydymo ir vaistų įsigijimo lengvatų. Blinkevičiūtės teigimu, ne visa Vyriausybės teikiama parama laisvės gynėjus tenkina. Ypač daug nusiskundimų turėta dėl gydymo, todėl premjeras pažadėjo surengti visų trijų Sausio 13-osios aukas vienijančių organizacijų atstovų susitikimą su sveikatos apsaugos ministru.

Paini sistema

Sausio 13-ąją nukentėjusiųjų draugijos valdybos pirmininkas Petras Arnoldas Barysas portalui Alfa.lt teigė, kad teoriškai priimta nemažai gerų įstatymų, bet ne visi jie veikia. "Sukurta lengvatų sistema - labai paini ir sudėtinga", - sakė jis.

Pavyzdžiui, norėdamas gauti kompensaciją už komunalines paslaugas, turi rašyti prašymą savivaldybei, nešti sąskaitas, o pinigus pervesti vėluojama. "Pagal įstatymus esame valstybės globojamų asmenų grupė, tačiau ne dažnai tą globą jaučiame", - apgailestavo Barysas.

Jo vadovaujama organizacija vienija beveik 200 narių - tai žmonės, nukentėję per 1991 metų sausio 13-osios įvykius. "Kasmet mūsų sveikata prastėja, o norėdami patekti pas gydytoją priversti laukti mėnesį. Ateiname, pamatuoja kraujospūdį ir išleidžia namo", - prasta laisvės gynėjų medicinos priežiūra skundėsi organizacijos vadovas.

Jaučiasi pamiršti

Tačiau bene labiausiai Sausio 13-osios įvykių dalyvius skaudina vis didesnė istorinė užmarštis. "Esame pamiršti net per didžiąsias valstybės šventes, nors gynėme valstybę", - sakė Barysas. Žuvusiųjų artimieji ir nukentėję asmenys prisimenami kartą per metus - kai minimos kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių metinės. "Jie pageidavo, kad būtų dažniau kviečiami į renginius, įvairias šventes", - pasakojo ministrė.

Barysas pripažino, kad panašūs pokalbiai valdžios vyrų kabinetuose vyksta beveik kasmet. "Kartais pavyksta kokią problemą išspręsti, kartais - ne. Dabartinis premjeras žadėjo kardinalių permainų, tikimės, kad taip ir bus", - vylėsi jis.

1991 metų sausį pasitelkus sovietinę kariuomenę bandyta užimti nepriklausomos Lietuvos TV bokštą, Radiją ir televiziją, Spaudos rūmus. Laukta ir Aukščiausiosios Tarybos puolimo. Per šiuos įvykius žuvo trylika žmonių, keli šimtai nukentėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"