TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vietoj proveržio - kritikos lavina

2014 04 22 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nors beveik visos perkančiosios organizacijos nuo šių metų pradžios joms reikalingas prekes, paslaugas ir darbus privalo įsigyti per Ūkio ministerijai pavaldžią įstaigą CPO LT, kai kurios kelia maištą: procesai - pernelyg lėti, kainos per didelės, koordinatorių vadovams trūksta kompetencijos. CPO LT atstovai savo ruožtu užsimena apie galbūt prieš juos nukreiptus veiksmus.

Siekdama didinti centralizuotai vykdomų viešųjų pirkimų, laikomų viena pagrindinių priemonių kovojant su korupcija šioje srityje, skaičių, Vyriausybė dar pernai įpareigojo perkančiąsias organizacijas (išskyrus mūsų šalies diplomatines atstovybes ir tuos pirkėjus, kurie reikalingas prekes, paslaugas ar darbus patys gali įsigyti racionaliau bei pigiau) nuo šių metų pirkimus vykdyti per centrinę perkančiąją organizaciją.

Šiuo metu jos funkcijas atlieka 2012 metų rudenį įkurta viešoji įstaiga CPO LT prie Ūkio ministerijos. Perkančiosios organizacijos per CPO LT elektroninį katalogą gali įsigyti biuro reikmenis, kompiuterinę ir biuro įrangą, mobiliuosius telefonus, judrųjį ryšį, degalus, elektros energiją, pastatų modernizavimo darbus, vaistus ir kt.

Tačiau kai kurios valstybės įstaigos, pirmiausia - didžiausias pinigų sumas per centralizuotus pirkimus išleidžiančios Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijos, jau atvirai reiškia nepasitenkinimą CPO LT.

Ieško alternatyvų

„Man būtų nekorektiška vertinti kitos ministerijos ar jos kuruojamos įstaigos veiklą, tačiau sakau: ieškome alternatyvių galimybių vykdyti pirkimus, kad renovacijos procesas vyktų greičiau“, - LŽ pareiškė už Vyriausybės prioritetu vadinamo daugiabučių renovacijos projekto vykdymą atsakingos Aplinkos ministerijos vadovas Valentinas Mazuronis.

Konkrečių žingsnių savarankiškų pirkimų link jau ėmėsi ir Vytenio Andriukaičio vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kuri dar praėjusių metų rudenį inicijavo bandomąjį projektą „Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų viešųjų pirkimų kompetencijos stiprinimas“. Pagal jį aštuonios ministerijai pavaldžios didžiosios šalies ligoninės, pasirašiusios jungtinės veiklos sutartį, pačios imtųsi reikalingų medikamentų centralizuotų viešųjų pirkimų. SAM teigimu, taip elgtis ketinama, nes dabartinė CPO LT sistema medikų netenkina.

Aplinkos ministras V.Mazuronis neslepia, kad centrinės perkančiosios organizacijos apsukos tampa kliūtimi spartesnei pastatų renovacijai. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kaip LŽ nurodė CPO LT veiklą kuruojanti ūkio viceministrė Rasa Noreikienė, Ūkio ministerijos manymu, viešoji įstaiga sėkmingai įgyvendina jai patikėtas funkcijas, prisideda prie centralizuotų viešųjų pirkimų plėtros ir valstybės biudžeto lėšų taupymo. Vis dėlto viceministrė pripažino, kad centralizuotų viešųjų pirkimų apimtis ne visai tenkina valstybės interesus: pernai jų vertė sudarė vos 9,7 proc. bendros tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų vertės. 2013 metais per CPO LT įvykusių užsakymų vertė siekė 0,5 mlrd. litų, kai bendra viešųjų pirkimų vertė - apie 13 mlrd. litų.

Netenkina tempai

Tarp didžiausių pirkėjų per CPO LT - SAM ir Aplinkos ministerijos bei joms pavaldžios įstaigos. Jos atitinkamai per šį katalogą 2013 metais vaistams įsigyti išleido 108 mln. litų, pastatų modernizacijos darbų pirkimams - 104 mln. litų. Būtent šių institucijų vadovai atviriausiai išreiškia nepasitenkinimą centrinės perkančiosios organizacijos veikla.

„Tikėjomės, kad centralizuoti pirkimai, vykdant daugiabučių renovaciją, bus sveikintinas ir naudingas dalykas. Tačiau šiandien CPO LT tempai mūsų netenkina. Nesulaukdama pokyčių CPO LT, Aplinkos ministerija inicijavo tvarkos pakeitimą: savivaldybėms leista pasirinkti, ar renovacijai vykdyti reikiamas paslaugas nori įsigyti per CPO LT (anksčiau tai buvo privaloma), ar viešųjų pirkimų būdu“, - LŽ aiškino aplinkos ministras V.Mazuronis.

Politiko teigimu, už renovaciją atsakingos institucijos netenkina situacija, kai CPO LT centralizuotų pirkimų kataloguose tegalima rasti vos kiek daugiau nei 60 pastatų modernizacijos darbus siūlančių tiekėjų, nors Lietuvoje jų veikia beveik 2 tūkstančiai. „Jau šiandien yra apie 400 sutarčių renovacijai, dėl dar 200-300 vyksta derybos. Jei elektroniniame kataloge būtų ne 60, bet 600 pastatų modernizavimu užsiimančių bendrovių, tada sakyčiau, kad pasiūla mus tenkina. Tačiau CPO LT vykstantys procesai - yra tam objektyvios priežastys ar ne, nežinau - pagal mūsų suplanuotus tempus pernelyg lėti. Todėl kartoju: mes ieškome alternatyvų“, - aiškino ministras.

Vadina tarpininkų grandimi

Panašiai iniciatyvą kurti nuosavą centrinę perkančiąją organizaciją aiškino ir SAM. Anot sveikatos apsaugos ministro patarėjo Juliaus Naščenkovo, į SAM, siūlydamos organizuoti atskirus centralizuotus pirkimus, kreipėsi pačios gydymo įstaigos. Esą medikų kantrybės taurę perpildė net keli CPO LT veiklos aspektai.

V.Andriukaičio vadovaujama SAM jau pradėjo įgyvendinti atskiros centrinės perkančiosios organizacijos bandomąjį projektą. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Centralizuotus pirkimus vykdant per CPO LT, ligoninės stumiamos į viešųjų pirkimų legalumo „pilkąją zoną”: tuo atveju, jei ligoninės vaistų pirkimo sutartis pasibaigė anksčiau, nei CPO LT paskelbė konkursą, ir pati surengusi viešąjį pirkimą, gydymo įstaiga įsigijo medikamentų brangiau, nei vėliau tai padarė centrinė perkančioji organizacija, ligoninė tampa įtariamąja dėl neskaidrumo. Be to, CPO LT neužtikrina viso norimo vaistų sąrašo tiekimo, kai kurių medikamentų kaina būna net didesnė nei perkant patiems, o mažosios gydymo įstaigos, per CPO LT perkančios vaistus nedidelėmis partijomis, už jų atvežimą neretai turi sumokėti brangiau, nei kainuoja preparatai“, - vardijo ministro patarėjas.

Valstybinės ligonių kasos (VLK), besirūpinančios centralizuotu vaistų pirkimu, direktorius Algis Sasnauskas neslėpė nesantis patenkintas CPO LT darbu. „Nuoširdžiai tikėjau, kad, pradėjus veikti CPO LT, VLK atsikratys galvos skausmo, bet mums atsirado tik dar daugiau problemų. CPO LT neprisiima jokios atsakomybės, vykdo tik pačias procedūras, kurios nieko nelemia, ir diktuoja sąlygas, o už realų darbą ir toliau liekame atsakingi mes. Perdavus vaistų pirkimą CPO LT, sakyčiau, atsirado tik dar viena tarpinė grandis. Negi iš tiesų centralizuotus pirkimus darome tik tam, kad darytume?“ - stebėjosi VLK vadovas.

Kaltina nekompetencija

Kaip LŽ aiškino Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė, CPO LT veiklą stebinti nuo pat šios viešosios įstaigos įkūrimo, parlamentarus jau pasiekė neigiami atsiliepimai apie situaciją joje. „Teko girdėti, kad daugėja nepatenkintųjų CPO LT veikla, o dauguma problemų yra susijusios su įstaigos vadovo nekompetencija. Iš perkančiųjų organizacijų net gaunu signalų, kad CPO LT neva proteguojami nežinia kieno interesai. Maža to, CPO LT yra įvedusi absurdiškas sankcijas: perkančioji organizacija, per šią sistemą pasirašiusi sutartį su tiekėju, bet nevykdanti pirkimo, gali būti išbraukta iš katalogo. Dalis perkančiųjų organizacijų tuo tik džiaugiasi, nes taip gali nevykdyti Vyriausybės įpareigojimo dalyvauti centralizuotuose pirkimuose“, - piktinosi parlamentarė.

Situaciją CPO LT kritiškai vertino ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas. „Pats pasisakiau už centralizuotų pirkimų organizaciją, esu tikras, kad tinkamai administruojant procesą ši įstaiga galėtų tapti stipria atrama valstybei. Tačiau šiandien dėl CPO LT vadovų kompetencijos stygiaus ši sistema praktiškai naikinama, įstaigos veikloje įsivyrauja ne progresas, bet regresas“, - stebėjosi jis.

Ūkio viceministrė R.Noreikienė LŽ teigė, kad Ūkio ministerija neturi jokios informacijos apie priekaištus CPO LT vadovybei. „Ūkio ministeriją tenkina dabartinio CPO LT vadovo Rolando Černiausko veikla“, - pabrėžė ji.

Pats CPO LT vadovas apie priekaištus jo vadovaujamai įstaigai ir motyvus, dėl ko atskiros ministerijos skelbia norinčios kurti atskiras centralizuotų pirkimų organizacijas, siūlė teirautis jų pačių. „SAM atvirai deklaruoja, kad ji pati nori kurti savo perkančiąją organizaciją. Mes nesipriešiname - tegu būna konkurencija. Bet tai labai brangiai kainuoja. Gal, jeigu ko nors trūksta, jei kyla problemų, reikėtų patobulinti CPO LT sistemą. Bet kiek esame rašę, kreipęsi į SAM, atsakymų negauname“, - tvirtino R.Černiauskas.

Paklaustas, kodėl pirkimams per centrinę perkančiąją organizaciją priešinamasi, R.Černiauskas užsiminė apie galimus atskirų grupių interesus. „Matote, per CPO LT visiškai eliminuojama galimybė, kad pirkėjas bendrautų tiesiogiai su tiekėju, turėtų kokių nors tarpusavio ryšių ir santykių. Korupciniai sandoriai visiškai eliminuojami. Kas gali paneigti, kad tai ko nors netenkina“, - sakė jis.

Tačiau A.Bilotaitė įsitikinusi, kad situacija CPO LT turėtų pasidomėti tiek Valstybės kontrolė, tiek Seimo Audito komitetas. „Reikia analizuoti situaciją, nes centralizuoti pirkimai - labai svarbi sritis, kurioje sukasi dideli valstybės pinigai“, - teigė politikė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"