TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vietoj supratimo bendrijoms siūlomos sankcijos

2014 03 27 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dauguma daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) vis dar vadovaujasi senaisiais savo įstatais, kurie nebeatitinka dabartinio įstatymo nuostatų. Žmonės skundžiasi, kad valdžia, užuot skatinusi bendrijų veiklą, tik prikūrė nereikalingų biurokratinių kliūčių. Tačiau atrodo, jog vietoj supratimo daugiabučių gyventojai gali sulaukti sankcijų.

Dar praėjusios kadencijos Seimas įtvirtino DNSB steigimo, valdymo ir veiklos pakeitimus, o daugiabučių bendrijas įpareigojo per metus pakeisti ir savo įstatus, kad jie atitiktų naujojo įstatymo nuostatas. Terminas, kurį politikai tam davė, jau seniai baigėsi, bet dauguma bendrijų toliau veikia pagal senus įstatus.

DNSB pirmininkai pažymi, kad atnaujinti įstatus nemažai kainuoja, be to, esama sunkiai įveikiamų biurokratinių kliūčių. Jie įsitikinę, kad naujos redakcijos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas apsunkina bendrijų veiklą, todėl ir neskubama keisti įstatų. Gyventojams atšaunama, kad įstatymų nesilaikymas gresia DNSB likvidavimu.

Tarsi kryžiaus žygis

Vieno sostinės daugiabučio bendrijos pirmininkė Danguolė LŽ prisipažino, jog bendrijos įstatų iki šiol dar nepakeitė. „Nepaisėme šio reikalavimo, kaip ir daugelis kitų bendrijų. Naujų įstatų bendrijai nereikia, ji įstatus turi, tad kam reikia ką nors keisti, jei savo veikloje nieko nekeičiame“, - tvirtino vilnietė.

Ji itin skeptiškai vertina prieš dvejus metus priimtą įstatymą, kuris ir įpareigojo esamus DNSB įstatus suderinti su naujomis įstatymo nuostatomis. „Negana to, kad su gyventojais kartais sunku susitarti, dar ir iš Aplinkos ministerijos, kuri iš esmės turėtų skatinti bendrijų veiklą, sulaukiame tik trukdymo“, - sakė Danguolė.

Naujų DNSB įstatų rengimas ir jų registravimas, anot jos, bendrijas verčia eiti į „kryžiaus žygius“. Mat pagal įstatymą įstatai gali būti pakeisti tik visuotiniame bendrijos narių susirinkime, kuriame privalo dalyvauti daugiau kaip pusė daugiabučio gyventojų. Rengiant naujus DNSB įstatus sunku apsieiti be teisininko pagalbos. „Įstatų keitimas - vos ne naujos bendrijos įsteigimas!” - pabrėžė pašnekovė.

Ji yra suskaičiavusi, kad naujų įstatų rengimas, įskaitant notaro patvirtinimą ir perregistravimą Juridinių asmenų registre, iš viso daugiabučio gyventojams atsieis apie 500 litų.

Stulbinama statistika

Respublikiniams būsto valdymo ir priežiūros rūmams bei Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijai vadovaujantis Juozas Antanaitis LŽ patvirtino, kad keisti DNSB įstatus suskubo ne visos bendrijos. Jo duomenimis, dar pernai, pasibaigus įstatyme numatytam terminui, iš daugiau kaip 7 tūkst. bendrijų įstatus buvo pasikeitusios vos 700 bendrijų. „Šios bendrijos veikia be pagrindinio juridinio asmens steigimo dokumento”, - pažymėjo jis.

J.Antanaitis pripažino, kad norint pakeisti DNSB įstatus bendrijų pirmininkams iš tiesų reikia įdėti nemažai darbo, be to, atsiranda ir didžiulių papildomų išlaidų. Taip pat J.Antanaitis priminė, kad reikalavimų keisti DNSB įstatus būta ir anksčiau, net su įspėjimais likviduoti bendrijas. „Šie reikalavimai nueidavo kaip garas, o paskui atsirasdavo ir jų atšaukimai. Visa tai bendrijų pirmininkai atsimena ir mano, kad ir dabartinis reikalavimas bus atšauktas“, - kalbėjo jis.

J.Antanaitis aiškino, kad siekiant palengvinti darbą bendrijų pirmininkams Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacija yra parengusi pavyzdinius DNSB įstatus. Nemokami pavyzdiniai įstatai esą siūlomi ir kitos šalies savivaldybės. „Žinau, jog kai kuriuose miestuose notarai reikalauja, kad įstatai būtų parengti advokato. Tai - piktnaudžiavimas, nes įstatymas to nereikalauja”, - sakė jis.

Kontrolės stoka

Kaip LŽ aiškino aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, DNSB kontrolė ir priežiūra - savivaldybių funkcija. „Mes galime tik išreikšti pasipiktinimą, kad nesilaiko įstatymo“, - LŽ tvirtino jis.

V.Mazuronio teigimu, jeigu bendrijos nesilaiko įstatymų, joms turi būti taikomos atitinkamos sankcijos, numatytos įstatymų leidėjų. „Nesu teisininkas, bet jei bendrijos iki nustatyto termino įstatų neperregistruoja, mano nuomone, jos turėtų nustoti egzistuoti“, - svarstė aplinkos ministras.

Tuo metu J.Antanaitis tikino, kad merijos neprižiūri, kaip bendrijose laikomasi įstatymų. „Yra kontrolės stoka!” - pareiškė jis.

Pasak J.Antanaičio, savivaldybių administracijos turi kontroliuoti bendrijų veiklos teisėtumą ir patikrinti, ar DNSB pakeitė savo įstatus. „Aš suprantu, kad savivaldybės neturi pajėgų, nes kontrolė jiems priskirta, o finansų šiam darbui neskirta“, - tikino jis. Anot J.Antanaičio, dar sykį bus renkami duomenys iš visų šalies savivaldybių, kiek bendrijų pakeitė savo įstatus. „Savivaldybės bus skatinamos labiau domėtis šiuo klausimu. Mano manymu, juridinis asmuo be įstatų turi būti likviduojamas“, - teigė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"