TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vikingų dvasia atgimė Kauno mariose

2007 07 02 0:00
Laivo "Drakas" ilgis 12 metrų, plotis 2,5 metro, jo korpusas pagamintas iš skandinaviško ąžuolo ir maumedžio.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Netoli Pažaislio įsikūrusiame jachtklube neseniai atsirado pagal autentiškus brėžinius pastatytas senovės vikingų karo laivas. Jis vienintelis toks Baltijos šalyse.

Grupė istorijos entuziastų iš Vilniaus, besidominčių tiek vikingų kultūra, tiek senoviška baltiška laivadirbyste, pagaliau įgyvendino savo sumanymą.

"Padarėme tai, ko niekas Lietuvoje nėra daręs - atgaivinome senovės laivybą", - LŽ teigė laivo "Drakas" kapitonas Marius Duoplys. Jam pritarė ir šio projekto bendraautoris verslininkas Linas Kriaučiūnas. Pasak jo, atkurti ankstyvųjų viduramžių (IX-XI amžių) vikingų laivą nebuvo paprasta, tačiau tikrai vertėjo. "Ne veltui vikingus dabar vadina Baltijos piratais. Jie nusigaudavo net iki Juodosios jūros. Mūsų kuršiai buvo karingiausi, drąsiausi ir net atrodė įžūlūs kaimynams skandinavams", - pabrėžė L.Kriaučiūnas.

Jis papasakojo, kaip "Drakas" atsidūrė Kauno mariose. "Istorija paprasta. Jis buvo statomas netoli Kauno, tad ir į vandenį nuleistas laikinojoje sostinėje. Nusprendėme, kad pirmąją savo vasarą laivas turi praleisti gimtinėje. Veikiausiai kitąmet "Drakas" Nemunu išplauks į tikrąją savo tėvynę, Kuršių marias", - vylėsi L.Kriaučiūnas.

Vyras pasakojo, kad "Drakas" vardą paveldėjo iš senųjų pirmtakų. "Suprantama, senųjų brėžinių nėra išlikę, tačiau yra nemažai rastų senųjų laivų, skandinavai yra jų atkūrę, o mūsų meistrai "Draką" kūrė naudodami šiuolaikines priemones, kompiuterius ir specialias programas. Laivo ilgis 12 metrų, plotis 2,5 metro, jo korpusas pagamintas iš skandinaviško ąžuolo ir maumedžio, laivas turi būtinus atributus - raižytas drakono galvas", - vardijo vienas "Drako" šeimininkų.

Ir Marius, ir Linas prisipažino, kad laivas buvo kuriamas 9 mėnesius ir kainavo beveik 100 tūkst. litų.

Remiantis istoriniais tyrimais, vikingų laivai buvo dviejų pagrindinių tipų. Abu užsmailintus galus turėję langskipai (senąja skandinavų kalba tai reiškė "ilgasis laivas") daugiausia naudoti kariniams tikslams. Vadinamieji knerai buvo skirti kroviniams vežti. Abu laivų tipai turėjo bures, bet manoma, kad langskipuose dažniau naudoti irklai.

Lietuvoje vikingų kultūra ne tokia populiari kaip Skandinavijoje, ypač Norvegijoje. Tačiau pasipuošęs 25 kvadratinių metrų pločio dryžuota balta ir raudona bure "Drakas" traukia ne vieno žmogaus akį. Pasijusti vikingais jame gali 20 keleivių. Laivo greitis su bure - iki 12 mazgų, arba 26 kilometrai per valandą. "Ekstremalai mėgėjai gali ir pairkluoti, čia yra 6 poros irklų. Kad įspūdžiai būtų įvairūs, turėtumėte paragauti ir vikingų valgių - dilgėlių sriubos ir vytintos žuvies", - tikino L.Kriaučiūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"