TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Viliotinis investuotojams

2011 01 13 0:00
Premjeras A.Kubilius (kairėje) kartais ir sulaukia investuotojų iš užsienio.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Investicijų pritraukimo programą dešimtmečiui sudėliojusi Ūkio ministerija numatė daug ambicingų tikslų. Tačiau ekspertai gerokai santūresni, mat pastaraisiais metais gerinant investicinį klimatą krašte ryškaus proveržio nesulaukta.

Ūkio ministerija parengė ir Vyriausybei svarstyti pateikė Investicijų pritraukimo 2011-2021 metais programą. Joje žadama siekti, kad vienam gyventojui tenkančių tiesioginių užsienio investicijų apimtys išaugtų keturis kartus, daugėtų darbo vietų, aukštyn šautų eksporto rodikliai.

Geidžiamiausi - skandinavai

Ūkio ministerija išskyrė kelias sritis, į kurias norėtų sulaukti daugiausia užsienio investicijų. Tarp jų: medicinos paslaugos, logistika, biotechnologijos, švariosios technologijos, informacinės technologijos ir telekomunikacijos, taip pat tradicinė pramonė - inžinerija, chemija, plastikai, maisto produktai.

Projekte išskiriamos ir valstybės, iš kurių investicijoms pritraukti bus skiriamas didesnis dėmesys. Pirmojoje grupėje atsidūrė Skandinavijos šalys: Švedija, Suomija, Danija ir Norvegija. Antrojoje grupėje rikiuojasi Didžioji Britanija, Airija, Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai. Po jų išskiriamos JAV, Izraelis, Rusija ir Lenkija. Sąrašo pabaigoje sudėliotos esą ilgalaikėje perspektyvoje tarp investuotojų regimos Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) ir Tolimųjų Rytų valstybės.

Numatoma valstybės parama

Programoje numatytas siekis, kad po devynerių metų vienam krašto gyventojui tenkančios užsienio investicijos sudarytų 40 tūkst. litų. 2009 metais jos buvo keturis kartus mažesnės ir siekė 9,4 tūkst. litų vienam gyventojui. Taip pat bus siekiama padidinti sukuriamos produkcijos eksportą, skatinti inovacijų naudojimą.

Įgyvendinant programą pirmenybę ketinama teikti užsienio investicijoms, skatinančioms aukštųjų technologijų sektorių plėtrą, aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimą ir reikiamos kvalifikacijos specialistų pritraukimą, taip pat įmonėms, kuriančioms ir eksportuojančioms didelės pridėtinės vertės produktus.

Į valstybės paramą galėtų pretenduoti bendrovės, turinčios pasaulyje žinomus prekių ženklus. Taip pat būtų remiamos bendrovės, sukursiančios ne mažiau kaip 20 ilgalaikių darbo vietų.

Siūlomi palengvinimai

Programos projekte nurodoma nemažai darbų, kuriuos reikia atlikti, kad Lietuva taptų priimtina investuotojams. Tam siūloma liberalizuoti darbo santykius, nustatyti darbdavio "Sodrai" mokamų įmokų maksimalų dydį, mažinti korupciją.

Projekte pažymima, kad būtina šalinti biurokratines ir verslo administravimo kliūtis, kurti verslui palankią mokestinę aplinką, supaprastinti verslo kontrolės sistemą, bankroto procedūras. Sprendžiant darbo jėgos, emigracijos bei protų nutekėjimo problemą, siūloma palengvinti sąlygas darbuotojų įdarbinimui iš trečiųjų, ypač NVS, valstybių.

Stengtis reikia

Seimo Ekonomikos komiteto narei, socialdemokratei Birutei Vėsaitei kyla daug abejonių, kad dabartinei Vyriausybei pavyks sėkmingai imtis šios programos. "Neturiu daug iliuzijų, kad artimiausiu metu pavyks pritraukti daug užsienio investicijų. Tačiau dėti pastangas, žinoma, reikia", - LŽ sakė ji.

Siekiant pritraukti kuo daugiau kapitalo, anot B.Vėsaitės, reikia ilgai ir kryptingai dirbti su potencialiais investuotojais. "Tai sudėtingas, daug pastangų reikalaujantis darbas. Manau, šioje srityje tikrai buvo galima nuveikti daugiau", - pažymėjo parlamentarė.

Prieštaringas vaizdas

Ekonomistas Gitanas Nausėda pastebi, kad kalbos apie investicinės aplinkos patrauklumo didinimą yra senos. Tačiau kai kuriais aspektais esą nė kiek nepasistūmėta į priekį. Įvairūs siūlymai suformuoti jau seniai, bet jiems įgyvendinti dažnai pritrūksta politinės valios.

G.Nausėda pabrėžė, kad investuotojams mažai rūpi deklaracijos. "Investuotojai - pragmatiški žmonės, jie labai greitai atskiria politikų kalbas nuo jų darbų. Galima nesustojant kalbėti apie draugiškumą užsienio investicijoms, tačiau nedarant realių žingsnių investiciniam klimatui pagerinti, investuotojų sunku sulaukti", - aiškino jis.

Nors premjeras Andrius Kubilius ir ministrai važinėja po užsienį ir investuotojams pristato Lietuvą, G.Nausėdai sunku įvardyti bent keletą rimtų priemonių, kurios per pastaruosius metus pagerino investicinį klimatą Lietuvoje. "Vaizdas prieštaringas, neleidžiantis teigti, kad investicinis klimatas gerėja", - reziumavo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"