TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vilkai Lietuvoje: kalti ir nekalti

2011 07 28 0:00
Valdo Augustino nuotrauka

Įprastai vilkų antpuolių pagausėja rugpjūtį, rugsėjį, kai paūgėja vilkiukai ir tėvai pradeda juos mokyti medžioti. Tačiau šiemet vilkų "universitetai" prasidėjo gerokai anksčiau. Per patį vidurvasarį pasipylė pranešimų apie vilkų papjautus naminius gyvulius. Ūkininkai sunerimę: kas atlygins nuostolius?

Biržų rajono Vabalninko seniūnijoje plėšrūnai ėmė siausti dar birželio pradžioje. Miškų apsuptame vienkiemyje gyvenanti Alma Bačiulienė, rytą atėjusi į ganyklą perkelti veršelių, rado vieno jų liekanas. Moteris įsitikinusi, kad tai vilkų darbas. Kiti du ganęsi šalia liko gyvi.

Plėšrūnai apdraskė Vabalninko ūkininkės Aivos Rauduvienės jautuką. Moteris rado jį leisgyvį, bandė gydyti, tačiau veltui - gyvūnas nugaišo. Antpuolį patyrė ir ūkininko Einaro Janušo telyčaitės. Viena jų rasta jau negyva ir apgraužta, kita stovėjo netoliese perkąsta koja. Ūkininkas įsitikinęs, kad darbuotasi vilkų - matyt, seniai puolė, o jaunikliai stebėjo ir mokėsi.

Vilkai puldinėjo ir Prienų rajono Šilavoto seniūnijoje, Mikalinės pamiškėje, gyvenančių žmonių gyvulius. Jiestrakio kaime papjauta telyčia, Cikabūdės kaime - trys ožkos. Ramunė ir Valerijus Zujevai, kuriems šios ožkos priklausė, sako patyrę apie 2 tūkst. litų nuostolį.

Plėšrūnai gali padaryti dar daugiau žalos. Kaišiadorių rajono Likučių kaime gyvenantis ūkininkas Pranas Gaidamavičius augina 300 retos veislės - Romanovo juodgalvių - avių. Prieš trejetą metų į jo kaimenę įsisukę plėšrūnai sudraskė bene 30 avių, nuostoliai buvo apie 10 tūkst. litų.

Siūlo apdrausti

V.Zujevas parašė prašymus Šilavoto seniūnijai ir Aplinkos ministerijai (AM) atlyginti vilkų padarytus nuostolius. Tačiau tokių kompensacijų įstatymai nenumato. Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje kalbama tik apie tuos nuostolius, kuriuos padaro ūkininkams bebrai, šernai, stirnos, briedžiai, kiti kanopiniai gyvūnai. Vilkų šiame sąraše nėra.

Neįpareigoti atlyginti vilkų padarytų nuostolių ir medžioklės plotų naudotojai, paprasčiau tariant, medžiotojai. Juo labiau kad medžioti vilkus jiems leidžiama tik nuo spalio 15 iki balandžio 1 dienos ir jų galima sumedžioti tik 40. Praėjusį medžioklės sezoną ši kvota buvo išnaudota kone per mėnesį ir vilkų medžioklės nutrauktos iki kito rudens.

Dėl vilkų antpuolių kasmet žūva apie 200-300 naminių gyvulių. Jų savininkai piktinasi, kad valstybė nemoka už vilkų padarytą žalą, nors yra ginami valstybės įstatymų. Tačiau AM tvirtina, jog tokiais atvejais kompensacijų nemoka nė viena Europos valstybė. Vakaruose populiaru gyvulius, kaip ir kitą turtą, apdrausti - atsitikus nelaimei, nuostolius atlygina draudimo bendrovės. Lietuvoje gyvulius yra apdraudęs tik vienas kitas ūkininkas. Dauguma sako, kad jiems tai pernelyg brangu.

"Gyvulius reikia saugoti, kaip ir kitą savo turtą. Užaugau Varėnos krašte - ten niekas gyvulių nepalieka nakčiai lauke, parveda į tvartą. Jei palieki telyčią ar kitą masalą, tai turi kaltinti tik save", - sako AM Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė.

Ūkininkai - įniršę

"Parginti į tvartą galima vieną kitą gyvulį, o ką daryti, jeigu auginu 300 avių?" - klausė ūkininkas P.Gaidamavičius.

Jam padėti pasisiūlė visuomeninė gamtos apsaugos asociacija "Baltijos vilkas". Ją prieš kelerius metus vilkams saugoti įkūrė Prano bendrapavardis miškininkas ir žurnalistas Andrejus Gaidamavičius. Keletas šios asociacijos jaunuolių 2008 metais raudonomis vėliavėlėmis aptvėrė 7 ha P.Gaidamavičiaus ganyklos, pažadėjo atvežti sargauti Podhalės aviganių šunų.

Pro tokiomis vėliavėlėmis apjuostą tvorą vilkai nelenda. Neblogai gina nuo jų ir Podhalės veislės aviganiai - stambūs, didesni už vilkus šunys. Nuo mažų dienų augdami tarp avių, jie pripranta jas sergėti nuo visokių pavojų.

Prieš keletą dienų klausiau P.Gaidamavičių: "Ar pasiteisino "Baltijos vilko" parama? "Nuo to laiko plėšrūnai nenutvėrė nė vienos mano avies. Ko gero, jie apskritai išsikraustė iš mūsų apylinkių kitur, nes nuostolių neturėjo ir kaimynai", - sakė ūkininkas.

Anot jo, raudonos vėliavėlės gal ir atbaido vilkus, tačiau kai tenka jomis aptverti dešimtis hektarų - brangu ir darbo daug. "Jeigu valstybė nuostolių neatlygina, tai bent medžiotojai galėtų daugiau vilkų paretinti", - siūlė ūkininkas.

Vilkas ar vilkšunis?

Šiam siūlymui pritaria nemažai Lietuvos kaimo žmonių, neprieštarauja ir AM. "Nėra kito veiksmingo būdo reguliuoti vilkų skaičiaus", - sakė AM Gamtos apsaugos departamento direktorius zoologas Laimutis Budrys.

Daugelyje Europos valstybių vilkai - jau reti gyvūnai, kai kur net visiškai išnaikinti, ir juos medžioti uždrausta. Tačiau mūsų krašte, L.Budrio nuomone, vilkų dar gausu. Todėl kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą (ES), valstybės gamtos sergėtojai išsiderėjo, kad būtų leista medžioti vilkus. Tokį leidimą gavo ir Latvija bei Estija, kur vilkų yra dar daugiau negu pas mus.

AM tvirtina, kad dabar Lietuvoje gyvena apie 450 vilkų. Šių metų kovą 348 girininkijų (iš viso jų yra 400) miškininkai kartu su visuomeniniais gamtosaugininkais, kuriuos koordinavo asociacija "Baltijos vilkas", dvi dienas skaičiavo vilkų ir lūšių pėdsakus. Miškininkai suskaičiavo 300, visuomenininkai - 180 vilkų pėdsakų.

"Kadangi skaičiuota tik valstybiniuose miškuose, kurie užima bene pusę visų krašto girių, galima daryti prielaidą, kad iš viso vilkų Lietuvoje yra apie pusantro karto daugiau negu 300", - sako AM Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius.

"Nevalstybiniai miškai yra maži. Tarkim, vidutinis privačios miško valdos dydis - tik apie 3 hektarus. Tokiose vilkai negyvena ir neužsibūna, jiems reikia didelių girių nuošalumos. Tad vilkų yra ne ką daugiau, negu suskaičiavome", - prieštarauja asociacijos "Baltijos vilkas" atstovas A.Gaidamavičius.

Ši asociacija peikia Ekologijos instituto parengtą vilkų skaičiavimo metodiką, kuria privalėjo vadovautis miškininkai, ir sako, kad pagal ją skaičiuoti tų pačių vilkų pėdsakai keletą kartų. Vilkai - ilgus atstumus kasdien sukariantys žvėrys. Ieškodami maisto per dieną neretai nubėga 40-100 km, taigi to paties vilko pėdsakų gali būti užfiksuojama skirtingose urėdijose.

Be to, asociacijos "Baltijos vilko" nuomone, dauguma miškininkų, kuriems patikėta skaičiuoti vilkus, yra medžiotojai. O jie nesuinteresuoti nurodyti mažesnio vilkų skaičiaus, nes tada bus leista mažiau jų sumedžioti. Vilko kailis - nuo seno medžiotojų trokštamas trofėjus, rinkoje jis kainuoja apie tūkstantį litų.

Vilkų gynėjai turi savo nuomonę ir apie vilkų "universitetus". "Kai vilkai medžiojami pernelyg intensyviai, kaip Lietuvoje, išardomos jų šeimos. Vilkai ieško grobio ne po vieną, o šeimomis. Kai lieka vieni, jiems tampa sunku pasigauti laukinį gyvūną. Tokie plėšrūnai traukia prie naminių gyvulių, nes juos įveikti kur kas lengviau.

Be to, neretai naminius gyvulius užpuola valkataujantys, žmonių pamesti ar paklydę šunys. Dabar medžiotojai tokių nenaikina kaip ankstesniais laikais. Kai kurie šunys net susikryžmina su vilkais - atsiranda itin plėšrūs ir nebijantys žmonių vilkšuniai. Ne specialistui sunku juos atskirti nuo tikrų vilkų, tad šiems suverčia visą kaltę", - aiškino A.Gaidamavičius.

Nesaugi saugoma teritorija

2006 metais AM leido sumedžioti 20, 2008 - 30, 2009 - 40 vilkų. Pernai ši kvota buvo padidinta iki 60, tačiau pasipylus vilkų gynėjų protestams, AM ją sumažino iki 40.

Protestuodami prieš vilkų medžiokes, asociacijos "Baltijos vilkas" aktyvistai prezidentei Daliai Grybauskaitei ir EK nariui Jazekui Potočnikui pernai įteikė peticiją "Sustabdykite beprasmišką Lietuvos vilkų žudymą", pasirašytą beveik 10 tūkst. Lietuvos žmonių.

"Vilkų medžioklė uždrausta daugumoje ES šalių. Neteisinga buvo reikalauti išimties Lietuvai", - piktinamasi peticijoje. Jos autorių nuomone, vilkų skaičių krašte turi reguliuoti pati gamta. "Deja, ekosistemos reguliuotojo vaidmenį AM bruka medžiotojams", - kritikuoja aktyvistai ir primena, kad Lenkijos mokslininkai apskaičiavo, jog 700 šioje valstybėje gyvenančių vilkų kasmet duoda 2 mln. eurų vertės naudos. Mat šie plėšrūnai praretina elninių žvėrių, kurie kenkia miškams, gretas. Todėl Lenkijos vyriausybė vilkus medžioti uždraudė.

Nemažai lėšų girioms atkurti dėl elninių žvėrių padarytų nuostolių kasmet išleidžiama ir Lietuvoje. ES direktyvose vilkas - griežtai saugoma gyvūnų rūšis, jiems steigiamos specialios saugomos teritorijos NATURA 2000. Vilkus galima medžioti tik išimties tvarka ir paisant griežtų sąlygų. Išimtį gavusios valstybės yra patvirtinusios vilkų populiacijos valdymo ir apsaugos planus.

"Lietuva tokio plano vis dar neturi, užtat atkakliai didinama vilkų medžiojimo kvota, taikoma visam kraštui, nors vilkų daromos žalos mastas paskiruose regionuose labai skiriasi. Daugiausia vilkų nušaunama miškinguose rajonuose, kur menkai plėtojama gyvulininkystė ir yra sutelktos svarbiausios saugomos gamtos paveldo teritorijos, tarp jų - ir NATURA 2000 teritorijos. Paradoksas, bet vilkų padėtis saugomose teritorijose blogesnė nei kitur Lietuvoje", - piktinamasi peticijoje.

Aišku, kad neaišku

Šių metų pradžioje aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas nurodė suburti visoms suinteresuotoms šalims atstovaujančią darbo grupę, kad ši parengtų šių žvėrių populiacijos valdymo ir apsaugos planą.

AM paskelbtą viešąjį šio plano rengimo konkursą laimėjo Valstybinis mokslo tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras. Ši mokslo įstaiga sudaryta iš Botanikos, Ekologijos ir Geologijos bei geografijos institutų, jai vadovauja buvę Ekologijos instituto vadovai Mečislovas Žalakevičius ir Linas Balčiauskas. Pastarasis AM užsakymu ir anksčiau tyrė vilkų Lietuvoje populiaciją, pagal jo rekomendacijas AM nustatydavo medžioklės limitą.

Pasak S.Paltanavičiaus, parengti vilkų populiacijos valdymo ir apsaugos planą pavesta iki šių metų spalio, kai vilkų "mokslai" jau yra baigti. Atsižvelgus į plane išdėstytus argumentus bus apsispręsta, kiek jų medžioti. "Galbūt tada baigsis diskusijos, nes šiame plane turės būti aiškiai nurodyta, kiek vilkų turi būti Lietuvoje", - vylėsi S.Paltanavičius.

Ar bus reguliuojamas vilkų skaičius konkrečiose vietose pagal tai, kiek jų spėjama ten esant? Kur yra daug - medžioti daugiau, kur mažai - mažiau ar visai nemedžioti, o ne dalyti kvotas visiems rajonams po lygiai? "Tai bus aptarta plane", - atsakė S.Paltanavičius. L.Budrys pridūrė, kad taip reguliuoti vilkų skaičių labai sunku. "Estai bandė - nepavyko, nes vilkai migruoja toli ir sunku nuspėti, kur ir kada jų yra daugiausia", - teigė L.Budrys.

Ar AM nesvarstys galimybės kompensuoti vilkų padarytos žalos ūkininkams iš ES ar kitokių fondų? "Daugelyje ES valstybių žvėrių padaryti nuostoliai nekompensuojami, nes Europos Komisija mano, kad kompensacijos pažeidžia ekonomines sąlygas ir konkurenciją - gaunantis išmokas ūkininkas tampa pranašesnis už jų negaunantįjį. Vargu ar tam pritartų ir mūsų Konkurencijos taryba", - paaiškino S.Paltanavičius.

O ar bus sugriežtinta atsakomybė už sumedžioto vilko neįtraukimą į medžioklės dokumentus? Šis populiarus pažeidimas ligi šiol baudžiamas tik įspėjimu arba 100-400 litų bauda. Jei, tarkim, sumedžiosi stirną ir to neparašysi licencijoje - gali prarasti šautuvą ir teisę medžioti bent metus, taip pat teks atlyginti gamtai padarytą žalą.

Pašnekovai sutiko - teisės aktus reikia tobulinti. "Galbūt reikėtų Medžioklės įstatymo pataisose įtvirtinti kompensacijas ir už vilkų padarytą žalą. Už tai galbūt galėtų būti atsakingi medžioklės plotų naudotojai", - svarstė L.Budrys.

Tačiau ar taip, kaip tvirtina vilkų gynėjai, nebūtų skatinama šaudyti vilkus legaliai ir nelegaliai?

"Ne, nes Lietuvoje nėra jokių kitų gyvūnų, kurių medžioklės būtų taip akylai stebimos, kaip vilkų. Jį nušovęs medžiotojas privalo apie tai per vieną darbo dieną pranešti rajono aplinkos apsaugos agentūrai, ši - regiono aplinkos apsaugos departamentui, pastarasis - Aplinkos ministerijai, o mes informaciją skelbiame interneto svetainėje. Ir kai limitas išnaudojamas, vilkų medžiokles sustabdome.

Vilkui Lietuvoje - išskirtinis dėmesys, nors esu įsitikinęs, kad šis žvėris mūsų krašte niekada neišnyks. Antai lūšių liko tik 50, ir jau yra reali galimybė jas prarasti. Tačiau tai kažkodėl mažai kam rūpi, ginčijamasi tik dėl vilkų. Kai rudenį padaugėja jų antpuolių, vilkų gynėjai neria į krūmus, o prasidėjus medžioklės sezonui suklinka: "Kodėl tiek daug medžiojate?" Pabūtų jie ūkininkų vietoje", - sakė L.Budrys.

Paskutinis gamtosaugininkas

Prieš sėsdamas prie šio rašinio, dar kartą perskaičiau buvusio Lietuvos gamtos apsaugos vadovo dabar pensininko Kazio Giniūno 1988 metais išleistą knygą "Vilkas". Sunku net įsivaizduoti, kad dabartiniai Lietuvos aplinkos ministrai gebėtų rašyti knygas - ir ne apie statybas ar būdus gauti ES pinigų, o apie gamtą.

"Man didelis miškas be vilkų - tuščias miškas", - prisipažįsta knygoje K.Giniūnas. Nors pats yra sumedžiojęs 6 vilkus, giria jų naudą gamtai, ištikimybę ir meilę šeimai, rūpinimąsi savo vaikais, stiprumą, pastabumą ir gudrumą (pavyzdžiui, vilkai moka atskirti pavojingą žmogų nuo nepavojingo, todėl miške jų dažniau pamato moterys ir vaikai negu vyrai).

Vilkai - gamtos pasiskirti "inspektoriai": ten, kur yra vilkų, auga stiprios stirnų, kitų elninių žvėrių kaimenės, neprisiveisia pernelyg daug šernų, nenukenčia miškai.

K.Giniūnas pateikia ankstesnių metų vilkų apskaitų ir medžioklių statistiką. Prieškariu, 1939 metais, Lietuvoje buvo tik 113 vilkų, o pasibaigus karui, 1948 metais - net 1725. Tada sumedžiota 375. Mažiausiai vilkų užfiksuota 1965 metais - tik 34, tačiau sumedžiota 43. Kodėl?

"Vilkų visada būdavo užrašoma 3-4 kartus daugiau, negu iš tikro jų gyvendavo", - neslepia knygoje medžiotojų interesų K.Giniūnas. Priminsime - tuo laiku, kai buvo išspausdinta ši knyga, jos autorius vadovavo valstybinei gamtos apsaugos institucijai, dabar jo statusas būtų - ministras.

"Ar reikia išnaikinti vilkus?" - taip pavadintas paskutinis knygos skyrius. Atsakoma šitaip: "Vilkai selekciją atlieka geriau negu žmonės. Ten, kur gyvena vilkų, veisiasi sveikesni, stipresni žvėrys, mažesnis jų kritimas sunkiomis žiemomis. Kiekvienas gyvas organizmas, gamtos kurtas ir tobulintas milijonus metų, yra vertingas. Vilkas turi likti saugotinų gyvūnų sąraše kaip viena iš įdomiausių rūšių."

Neseniai vėl aplankiau K.Giniūną, gyvenantį trobelėje miško laukymėje. Prasitariau rašysiąs apie vilkų ir žmonių problemą. K.Giniūnas sunerimo. "Brolyti, tik nerašyk, kad reikia dar daugiau jų naikinti, - paprašė. - Prieš kelerius metus rasdavau vilkų pėdsakų net prie savo trobelės, buvau aptikęs ir irštvą už keleto kilometrų nuo čia. Seniai jos nebėra, ir pėdsakų matau vis mažiau - jau daug vilkų iššaudyta, šeimos išardytos, bastosi tik vienas kitas, pasprukęs nuo kulkų. Vilkų populiacija Lietuvoje išsigimsta. Žinoma, jų skaičių reikia truputį reguliuoti, tačiau valstybė turėtų rasti kitų būdų padėti ūkininkams, o ne tik skatinti šaudyti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"