TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vilniaus ir Kremliaus santykiai padvelkė lediniu šalčiu

2014 03 21 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Dėl agresijos Ukrainoje Vakarų pasauliui žadant Rusijai politinę izoliaciją, šia linkme žengia ir Lietuva. Nors dvišaliai santykiai su Rytų kaimyne niekada nebuvo pernelyg šilti, dabar juos apskritai gali sukaustyti politinis įšalas.

Lietuva, laikydamasi bendros Europos Sąjungos (ES) pozicijos, daro pauzę - ir iki šiol itin reti aukštesnio lygio kontaktai bus ribojami. Tiesa, stabdyti bendradarbiavimo ekspertų lygiu, nutraukti ekonominių ryšių kol kas nežadama. Vis dėlto kai kurie politikai bei politologai neabejoja, kad tam tikrų žygių, atsakydama į prieš ją nukreiptas priemones, čia imsis pati Maskva.

Lietuva – ne išimtis

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, dar anksti svarstyti, kaip keisis dvišaliai Lietuvos ir Rusijos santykiai dėl padėties Ukrainoje. Mat kol kas nežinoma, kaip toliau rutuliosis įvykiai. Jis tikino, kad Lietuva niekada nesiėmė priemonių, galinčių pabloginti dvišalius santykius. „Šiuo atveju taip pat – mes nedarome nieko, kad juos komplikuotume. Kita vertus, Lietuvos pozicija šios krizės akivaizdoje yra visiems žinoma. Ji yra tokia pati kaip ir daugumos ES šalių“, - pažymėjo mūsų šalies diplomatijos vadovas.

L.Linkevičius sakė tikintis, kad ateis laikas, kai Lietuvos ir Rusijos dvišaliai santykiai bus konstruktyvūs, abipusiškai pagarbūs ir naudingi. Dabar, anot ministro, tvyrant tam tikrai įtampai čia padaryta pauzė. „Ekspertų lygiu pokalbiai visada vyksta, bet politiniu lygmeniu kontaktai ribojami. Jie ribojami visos ES lygiu ir įvairiais kitais formatais. Išgirdome, kad suspenduota Rusijos narystė G8 klube. Tad dabar kontaktai visur ribojami pabrėžiant politinę izoliaciją. Šiuo atveju Lietuva – ne išimtis“, - aiškino jis.

Kaip įšaldyti politiniai ryšiai su Rusija lems kitus, pirmiausia – verslo, santykius? L.Linkevičius kol kas nemato jokių priežasčių, kad jie keistųsi. „Yra sutartiniai įsipareigojimai, įvairūs prekybiniai ryšiai, ir visa tai kol kas vyksta. Lietuva šiame kontekste nieko neinicijuoja. O kaip elgsis Rusija, reikėtų klausti jų“, - sakė ministras.

Nusiteikęs pesimistiškai

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Audroniaus Ažubalio manymu, už principingą ir nuoseklią Lietuvos laikyseną Rytų partnerystės klausimais, kalbas apie tai, kad kiekviena valstybė turi teisę rinktis savo kelią, netrukus galime sulaukti naujų Kremliaus sankcijų. „Politiniu lygmeniu ir taip yra viskas įšalę. Ekonominiu lygiu bus bandoma dar kartą pritaikyti kokias nors sankcijas Lietuvai. Mūsų šalis turėtų rengti planą B. Premjeras aiškino, kad Vyriausybė jį turi“, - pažymėjo jis ir pridūrė, kad privalu svarstyti, kaip amortizuosime galimus nuostolius.

Dėl santykių su Rusija A.Ažubalis nusiteikęs pesimistiškai. Jis mano, kad jie greičiausiai įšalo ilgam, kol nepasikeis šios valstybės požiūris į daugelį svarbių dalykų. Politiko teigimu, politiniai ryšiai yra žemo lygio nuo to tada, kai į valdžią atėjo Vladimiras Putinas. Jis priminė, kad per 24 nepriklausomybės metus nebuvo nė vieno Rusijos vadovo aukščiausio lygio vizito į Lietuvą. „Tarptautinėje praktikoje tai yra tam tikras ženklas, valstybės ignoravimas“, - akcentavo konservatorius. Nors praktiniai, verslo ryšiai su Rusija yra gana stiprūs, anot A.Ažubalio, kartais (priklausomai nuo politinių aplinkybių, situacijos regione, Europoje) Rytų kaimynė imasi įvairių akcijų. „Ar tai būtų šimtaprocentinis mūsų vežėjų prekių tikrinimas, vienų ar kitų į Rusiją eksportuojamų maisto produktų ribojimas. Jie tai daro ne tik mums, bet ir kitoms valstybėms – Lenkijai, net Suomija buvo pakliuvusi į nemalonę dėl medienos eksporto tarifų“, - sakė jis.

Laikysis pozicijos

Pasak Seimo vicepirmininko, Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininko pavaduotojo liberalo Petro Auštrevičiaus, pastarojo dešimtmečio Lietuvos ir Rusijos santykiai buvo gana šalti, politiniai – minimalūs, bet stabilūs. „Jų plėtra yra sustojusi. Tačiau ekonomikos srityje santykiai auga, prekybos apimties didėjimas fiksuojamas kone pamečiui“, - LŽ sakė parlamentaras. Jo teigimu, Ukrainos įvykiai nesuteikia vilčių, kad tie santykiai kaip nors galėtų keistis. „Nemanau, kad galėtume „nepastebėti“, kaip Rusija elgiasi. Jos veiksmuose išryškėjo tam tikra tendencija, dėsningumai“, - turėdamas galvoje Gruzijos konfliktą sakė P.Auštrevičius. Jis prognozavo, kad dabartinė santykių pauzė gali trukti gana ilgai. Tai patvirtina ir griežta ES valstybių pozicija.

Seimo ERK vicepirmininko „tvarkiečio“ Andriaus Mazuronio teigimu, iki Ukrainos įvykių Lietuvos ir Rusijos santykiai buvo „gana normalūs, kai kuriais klausimais vyko konstruktyvus bendradarbiavimas, kuris buvo naudingas abiem šalims“. „Po šio konflikto, kurio atžvilgiu Lietuva laikosi principingos ir teisingos pozicijos, tie ryšiai, be abejo, komplikuosis ilgam laikotarpiui. Tačiau tai tikrai nėra Lietuvos kaltė, jos vykdomos politikos problema“, - pabrėžė A.Mazuronis. Seimo narys įsitikinęs, kad Lietuva ir toliau turi laikytis deklaruotų nuostatų ir palaikyti Ukrainos suverenumą. „Manau, kad pauzė tikrai užsitęs, nes nematau ženklų, kad Rusija pradėtų elgtis kitaip. Todėl nėra priežasčių keisti mūsų vertinimų“, - LŽ sakė A. Mazuronis.

Verslas turi baimių

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis teigė, kad mūsų šalies verslas kol kas iš Rusijos nejaučia kokių nors blokadų, papildomų krovinių nebepriėmimo ar tikrinimų. „Kol kas ekonomikos srityje situacija dar rami“, - tikino jis.

R.Dargis mano, kad ilgai laukti, kaip toliau viskas klostysis, nereikės. Esą daugmaž per mėnesį gali išsikristalizuoti tai, kas vyksta. „Tada pamatysime, bus sankcijos ar ne, į ką jos gali išvirsti. Manau, turėsime ir Rytų kaimynų refleksijų. Dėl to, kad tokia situacija nepalanki ir jiems. Turiu omenyje Rusijos ekonomiką, rublio kursą ir t. t.“ - pažymėjo verslininkas.

Anot R.Dargio, verslas, kaip ir visa visuomenė, baiminasi dėl pasikeitusios situacijos. Esama įvairių nuomonių. Turintieji verslą Rusijoje, LPK vadovo teigimu, darosi jautresni, padėtį vertina per savo verslo prizmę. Esą tie, kas dirba Vakarų rinkose, didelės rizikos kol kas nemato. „Tačiau vyrauja bendra nuotaika, kad situacija yra labai įtempta. Verslininkų bendruomenėje tai jaučiama kaip ir visoje visuomenėje", - pažymėjo jis.

R.Dargis nurodė, kad po Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą ir kitų jos veiksmų suverenios valstybės atžvilgiu įvyko didžiulių pasikeitimų. „Kokios bus viso to pasekmės, kol kas sunku prognozuoti. Tačiau aišku viena: šiandien Europa turi reflektuoti dėl pasikeitusios situacijos. Politikams atėjo metas peržiūrėti daug svarbių sričių: apsirūpinimą energijos ištekliais, prekybos reikalus, santykius su kaimynais, taip pat gynybos klausimus. Dabar nedrįsčiau prognozuoti, kokios bus pasikeitusios situacijos pasekmės. Tačiau, manau, po tam tikro laiko refleksijų pasijus ir versle, ir kasdieniame mūsų gyvenime“, - svarstė jis.

Eurui nesutrukdys

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, Lietuvos užsienio plitikos formuotojai visuomet turėtų prisiminti, kad esame „maža, atvira ir labai pažeidžiama valstybė“. „Lietuvos ekportas sudaro 80 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto. Politikai turi suprasti šią mūsų ekonomikos specifiką“, - LŽ sakė ekspertas. Kitas, pasak jo, labai svarbus dalykas – Lietuvos priklausymas dviem stiprioms organizacijoms – ES ir NATO. „Kad ir kaip būtų gaila, vienos Lietuvos balsas, ypač kalbant su tokia valstybe kaip Rusija, nėra labai svarbus ir girdimas. Todėl kovodami už demokratines vertybes, žmonių teises, suverenių valstybių teritorijų išsaugojimą daugiau pasiekti galime tik per ES institucijas, o ne tiesiogiai“, - įsitikinęs N.Mačiulis.

Jo teigimu, išskyrus tai, kad importuojame beveik visus energijos išteklius, Lietuva su Rusija neturi kitų ekonominių santykių. „Palyginti su praėjusias metais, ekonominiai, prekybiniai santykiai su Rusija nepasikeitė. 2013-ųjų pabaigoje, kai buvo apriboti transporto srautai, strigo pieno produkcija, jie buvo prastesni“, - priminė ekspertas. Pasak jo, šiuo metu jokių ekonominių sankcijų Lietuvai Rusija netaiko. Tačiau klausimas išlieka labai aktualus. „Svarbu stebėti, ar įtampa tarp ES ir Rusijos didės, ar gali susidaryti situacija, kai Rusija vėl ims taikyti politiškai motyvuotas ekonomikos varžymo priemones“, - pažymėjo ekspertas. Kartu jis atmetė bet kokias abejones, kad susiklosčiusios aplinkybės galėtų suktrukdyti Lietuvai nuo kitų metų įsivesti eurą. „Nelabai įsivaizduoju, kas galėtų nutikti. Čia jau yra post factum“, - teigė N.Mačiulis.

Privalu mažinti priklausomybę

Politologo Lauryno Kasčiūno nuomone, po krizės Ukrainoje santykius su Rusija turi permąstyti ne Lietuva, o ES. „Mes galime daug mąstyti, bet nuo mūsų mažai kas priklauso. Mums reikia daugiau galvoti apie tai, kaip nedidinti skaičiaus įvairių, dažniausiai verslo, struktūrų, kurios labai noriai eina į Rytų rinkas. Kai ten kyla problemų, jos tampa vos ne tų rinkų lobizmo struktūromis mūsų valstybėje“, - įsitikinęs jis.

Politinėje plotmėje, L.Kasčiūno nuomone, mums reikia kuo labiau šlietis prie Europos. Pasak jo, turime aiškiai suvokti, kad mūsų santykiai su Rusija iš esmės priklausys nuo to, ar ES sugebės vieningai kalbėti su šia Rytų šalimi. Jis įsitikinęs, kad Bendrijos šalys turėtų daryti pauzę - riboti politinius santykius su Rusija, nutraukti derybas dėl bevizio režimo. Be to, reikėtų rūpintis energetiniu saugumu. „O dėl dvišalių Lietuvos ir Rusijos santykių, tai tam tikra pauzė neišvengiama, mums koncentruojantis į reformas. Su Rusija kalbėtis bus lengviau, kai būsime mažiau nuo jos priklausomi. Tada, kai turėsime suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, kai jis bus integruotas į dujų sistemą, kai galėsime visai kitaip derėtis dėl dujų kainų, kai monopolininkas mūsų nebespaus, nebebus vienintelis tiekėjas. Tada visai kitaip dėliosis ir santykiai. Tada galėsime lengviau kalbėti apie istorinius, dvišalius dalykus“, - samprotavo L.Kasčiūnas.

Tonas turi keistis

Politologo Bernaro Ivanovo teigimu, iki šiol Lietuvos ir Rusijos santykiai rėmėsi geranoriška mūsų valstybės pozicija, kuri neabejotinai buvo paremta ir ekonominiu interesu. “Ilgą laiką ir kairiuosius, ir dešiniuosius mūsų politikus tai skatino į tuos santykius žiūrėti pragmatiškai”, - LŽ sakė ekspertas.

Po Ukrainos įvykių politologas teigė nematąs Lietuvai galimybių “užimti kokią ypatingą poziciją”, besiskiriančią nuo kitų ES šalių. “Negalime išsimušti iš bendro politinio konteksto. Kai bus aiškios ES nuostatos dėl sankcijų Rusijai, galėsime kalbėti apie konkrečius dalykus. Dabar gi, manau, labai trumparegiška galvoti, kad ekonominės sankcijos mums labai pakenks”, - pabrėžė B.Ivanovas. Priešingai, jis mano, kad tokia situacija turi pozityvumo, nes gali suteikti impulsą mūsų ūkiui modernizuoti ir perorientuoti. “Rusijos rinka iš tiesų gali duoti labai didelę grąžą, bet tai labai rizikinga erdvė ir naudojama politiniams tikslams. Taigi ar būsime geranoriški, ar ne, vieną dieną Rusija mums irgi gali paskelbti embargą. Su tokiais dalykais jau esame susidūrę. Manau, kad geranoriškumo laikas jau tikrai praėjo, liko tik interesai”, - sakė politologas. Todėl ES, kartu ir Lietuva turi keisti kalbėjimo su Rusija toną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"