TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vilniaus įtaka – lyg medžioklės būrelyje

2014 11 19 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vilniaus savivaldybės veikla neapsiriboja tik miesto reikalais: milijardines skolas auginanti sostinės merija kaip smulkioji akcininkė dalyvauja net šalies energetikos įmonių valdyme. Politikai įsitikinę, kad miestui naudos tai neteikia, nebent, lyg sovietiniame įtakingų medžiotojų būrelyje, padeda priimti neviešinamus susitarimus.

Vilniaus miesto savivaldybė, šiuo metu skaičiuojanti daugiau kaip 1,3 mlrd. litų siekiančias skolas, yra daugiau kaip 400 įmonių akcininkė ar dalininkė. Sostinės interesų sąraše – ir didžiosios valstybinės reikšmės energetikos įmonės: strateginės svarbos bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“, vykdanti elektros energijos ir šilumos gamybos, tiekimo, elektros energijos importo bei eksporto ir prekybos elektra veiklą, jos didžiausias padalinys Lietuvos elektrinė, gaminanti elektros ir šilumos energiją bei teikianti elektros energetikos sistemines paslaugas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid” (tiesa, savivaldybė skelbia valdanti bendrovės „Litgrid turtas“ – taip įmonė vadinta tik trumpą laiką 2010 metais – akcijas), Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius „Lesto“.

Už turimas akcijas, kurių dalis skirtingose įmonėse siekia nuo 0,068 iki 0,128 proc., Vilniaus savivaldybės Finansų departamento duomenimis, už praėjusius 2013 metus sostinė gavo 376,2 tūkst. litų dividendų.

Eugenijus Gentvilas: „Kodėl žmonės eina į medžioklę ir labai stengiasi patekti į būrelį, kuriame dalyvauja įtakingi asmenys? Gal taip galima paaiškinti Vilniaus dalyvavimą šalies energetikos įmonių valdyme.“/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Sostinės savivaldybės nurodoma per metus gautų dividendų suma – mažiau nei 400 tūkst. litų – tokiam miestui kaip Vilnius yra vos kelių valandų išlaidos. Vienintelis galimas sprendimo neatsisakyti valstybinių energetikos įmonių akcijų paaiškinimas galėtų būti tik toks: sėdime kartu su didžiaisiais akcininkais, sprendžiame kažkokius klausimus tiek dėl valstybės valdomų įmonių, tiek dėl savo reikalų. Juk kodėl žmonės eina į medžioklę ir labai stengiasi patekti į būrelį, kuriame dalyvauja įtakingi asmenys?“ - LŽ aiškino buvęs Klaipėdos miesto meras, Seimo Energetikos komisijos narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas.

Tikina gavusi iš valstybės

Bendrovėje „Lietuvos energijos gamyba“ Vilniaus savivaldybė turi didžiausią - 0,128 proc. – akcijų skaičių. Per praėjusius metus šis turtas sostinei davė beveik 125 tūkst. litų pajamų. „Lesto“, kur savivaldybės akcijų dalis siekia 0,098 proc., miestui išmokėjo 220,6 tūkst. litų. Dar 0,068 proc. „Litgrid“ akcijų sostinės kišenę papildė 30,6 tūkst. litų.

Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus atstovės Aurelijos Railaitės LŽ perduotoje informacijoje teigiama, kad sostinė valstybinių energetikos įmonių akcijų nepirko. „Tai buvo apie 1996 metus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo sprendimu. Akcijos atiteko po reorganizacijos, kai turtas buvo padalytas tarp valstybės ir savivaldybių. Dividendai mokami pagal numatytus įstatymus“, - nurodoma savivaldybės atsakyme. Kaip žinoma, tais metais nuo „Lietuvos energijos“ buvo atskirtos specialiosios paskirties akcinės bendrovės, perėmusios šilumos tinklus, ir su šiuo turtu perduotos savivaldybėms.

Iš Vilniaus savivaldybės LŽ pateiktos informacijos aiškėja, kad korekcijos dėl miesto valdomų akcijų vykdytos ir 2000-aisiais, reorganizuojant „Lietuvos energiją“, taip pat – 2011 metais, pačiame elektros energetikos sektoriaus reformavimo įkarštyje.

A. Zuoko vadovaujama sostinės savivaldybė iš valdomų šalies energetikos įmonių akcijų uždirba tik vos daugiau nei 370 tūkst. litų per metus./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Klaipėda liko be dovanų

E. Gentvilas, nuo 1997 metų vadovavęs Klaipėdos miestui, tikino, kad jo tuo metu atstovaujama savivaldybė po šilumos ūkio reorganizacijos energetikos įmonių akcininke, kitaip nei Vilnius, netapo. „Klaipėdos savivaldybė tikrai nebuvo valstybės energetikos įmonių akcininkė. Savivaldybėje buvo Turto departamentas, kas mėnesį peržiūrėdavome turto valdymo ataskaitas: tokių dalykų pas mus nebuvo. Gal Vilniui buvo suteiktos akcijos išimties tvarka? Gali būti ir taip, kad Vilniaus savivaldybė, prisidengdama sprendimais dėl šilumos ūkio atskyrimo, kitais būdais įsigijo energetikos bendrovių akcijų – bet apie tai belieka tik spėlioti“, - aiškino politikas.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) šešėlinis energetikos ministras parlamentaras Dainius Kreivys svarstė, kad 1996-aisiais, vykdant šilumos ūkio reorganizaciją, energetikos įmonių akcijos Vilniaus savivaldybei galėjo atitekti už neįvardijamas įskolas.

„Akcijomis galėjo būti padengta kažkokia tuometinės Vyriausybės skola savivaldybei ar panašiai. Kitu būdu jos negalėjo būti „dovanotos“. Vėliau, vykstant energetikos reformoms, jos galėjo būti perskirstytos per naujai atsiradusias įmones“, - svarstė politikas.

Palaikymo nesulaukė

Buvęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius socialdemokratas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad šiuo metu valdomos energetikos įmonių akcijos jokios realios naudos sostinei neduoda. „Kiek buvau susidūręs su tais reikalais, galiu pasakyti, kad miestas toms įmonėms didelės įtakos neturi, be to, informacija apie jų veiklą šiuo metu prieinama viešai, taigi kelios valdomos akcijos nelabai turi prasmės“, - svarstė jis.

Vis dėlto dar praėjusiais metais Vilniaus savivaldybė, regis, bandė rasti užtarimą šalies energetikos sistemos įmones valdančioje „Lietuvos energijoje“ (ji yra pagrindinė daugumos įmonių, kurių valdyme dalyvauja sostinė, akcininkė). 2013-aisiais savivaldybė garsiai skelbė apie pasirašytą ketinimų protokolą, pagal kurį „Lietuvos energija“ žadėjo svarstyti galimybę kartu su savivaldybe rekonstruoti Vilniaus III termofikacinę elektrinę, iki 2017 metų vasario išnuomotą Prancūzijos koncerno "Dalkia" valdomai "Vilniaus energijai", ir taip esą atpiginti šildymą gyventojams. Tačiau šį pavasarį Vyriausybė priėmė sprendimą Vilniaus ir Kauno centralizuotos šilumos ūkius perimti į valstybės rankas, o sostinės vadovų siūlytą planą atmetė kaip prasilenkiantį su Vyriausybės patvirtinta Nacionaline šilumos ūkio plėtros programa.

„Galbūt Vilniaus vadovai įžvelgė prasmę sėdėti kartu su didžiausiais akcininkais ir priiminėti tam tikrus sprendimus: tarkime, įsipareigoti teigiamai balsuoti vienu ar kitu klausimu, jei kita šalis pasižadės taip pat teigiamai reaguoti į smulkiojo akcininko kažkokius pageidavimus – tai galėtų būti tam tikra mainų logika. Bet, kalbant apie ekonominį efektyvumą, prasmės valdyti procentines akcijų dalis tikrai nematau“, - Vilniaus savivaldybės sprendimą ir toliau laikyti energetikos įmonių akcijas LŽ komentavo E. Gentvilas.

Šešėlinis energetikos ministras Dainius Kreivys įsitikinęs, kad sprendimas valdyti tokį mažą energetikos bendrovių akcijų skaičių, kokį turi Vilniaus savivaldybė, miestui ekonomiškai nenaudingas./LŽ archyvo nuotrauka

Bijo pardavimo

Šešėlinis energetikos ministras D. Kreivys taip pat įsitikinęs, kad sprendimas valdyti tiek mažai energetikos bendrovių akcijų, kiek jų šiuo metu turi savivaldybė, miestui ekonomiškai nenaudingas. Pasak jo, valdomas akcijas Vilniui būtų racionaliausia parduoti, tuo labiau kad jomis sėkmingai prekiaujama biržoje.

„Viena problema: dabartinis meras Artūras Zuokas miesto pinigus naudoja ne pagal paskirtį, todėl baisu, kad jis vėl juos sudės ar į „Air Lituanicą“ (milijoninėmis finansinėmis injekcijomis iš bankrutuojančios sostinės lėšų „maitinama“ A. Zuoko iniciatyva įkurta skrydžių bendrovė – red.), ar į „Vilnius veža“ (taksi paslaugų įmonė, kurią uždaryti įpareigojo Konkurencijos taryba – red.), ir gautos lėšos ten tiesiog paskęs. Dabartinis Vilniaus biudžetas yra lyg kiauras maišas, į kurį gali krauti kiek nori – viskas tuščiai. Taigi nemanau, kad akcijas protinga būtų pardavinėti iki artėjančių savivaldybių tarybų rinkimų, bet ateityje – tikrai taip“, - aiškino D. Kreivys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"