TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vilniaus rajono kuriozas - taryba lyg didmiesčio

2014 09 25 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Po kitų metų kovo pradžioje vyksiančių savivaldos rinkimų Vilniaus rajono taryba pagausės net keturiais politikais ir dydžiu nepranoks tik sostinės ir Kauno. Politologai prognozuoja, kad tai leis Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) dar labiau sustiprinti savo įtaką vietos valdžioje.

Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose iš viso bus išrinkti 1524 jų nariai. Palyginti su 2011-aisiais vykusiais rinkimais, trijose šalies savivaldybėse - Jonavos ir Šilutės rajonuose bei Birštone - sumažėjus gyventojų bus renkama dviem nariais mažiau. Kitąmet Jonavos ir Šilutės rajonuose vietoj 27 tarybos narių dirbs po 25, o ištuštėjusiame Birštone iš dabar esančių 17 tarybos narių liks tik 15.

Tuo metu Vilniaus rajono savivaldybės valdžia pagausės net keturiais tarybos nariais ir prilygs Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėms, kuriose darbuojasi po 31 tarybos narį. Nors didesnės savivaldybių tarybos paprastai būna politiškai spalvingesnės, politologai abejoja, ar Vilniaus rajone dominuojančiai LLRA atsiras daugiau konkurencijos, ir įžvelgia priešingą tendenciją.

Kurioziška situacija

Anot VRK pirmininko Zenono Vaigausko, renkamų Vilniaus, Jonavos ir Šilutės rajonų bei Birštono savivaldybės tarybų narių skaičius koreguojamas ne tik dėl demografinių pokyčių, bet ir dėl pasikeitusios metodikos, pagal kurią nustatomas konkrečios savivaldybės gyventojų skaičius. „Anksčiau jis būdavo nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento, o dabar - pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis, kurie rodo žmones, deklaravusius savo gyvenamąją vietą atitinkamoje savivaldybėje“, - LŽ aiškino jis.

Vadovautis Gyventojų registro tarnybos duomenimis įpareigojo pernai Seimo priimtos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisos. Šie duomenys, pasak pataisas teikusių Vidaus reikalų ministerijos atstovų, yra aktualesni nei statistiniai duomenys. Gyventojų skaičių yra nuspręsta nustatyti vieną kartą per ketverius metus, prieš savivaldos rinkimus.

Z. Vaigauskas pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybė, Gyventojų registro tarnybos duomenimis, tik 49 žmonėmis viršija 100 tūkst. gyventojų ribą ir įgyja teisę turėti 31 tarybos narį. „Susiklosto kurioziška situacija, nes dėl 49 žmonių Vilniaus rajono savivaldybė gauna keturis papildomus tarybos narius“, - sakė jis.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba savo dydžiu prilygs Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų taryboms, į kurias ir iki šiol buvo renkama po 31 narį. Už jas didesnės tik sostinės ir Kauno savivaldybių tarybos, turinčios atitinkamai 51 ir 41 narį.

VRK vadovo teigimu, didesnė taryba leidžia geriau atstovauti vietos žmonėms. „Matyt, dabar bus geriau atstovaujama įvairių tautybių žmonėms, kurių gausiai gyvena Vilniaus rajone, įvairesniems socialiniams sluoksniams“, - galimus pokyčius prognozavo jis.

Tačiau Z. Vaigauskas pripažino, kad jeigu būtų remiamasi Statistikos departamento duomenimis, Vilniaus rajono taryba taip neišsipūstų. Kaip skelbia Statistikos departamentas, šių metų liepos 1 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje buvo 95 005 gyventojai.

Skaičiuoja faktinius gyventojus

Statistikos departamento Demografijos ir migracijos statistikos skyriaus vedėja Inga Masiulaitytė-Šukevič LŽ paaiškino, kodėl departamento skelbiamas nuolatinių gyventojų skaičius skiriasi nuo Gyventojų registro tarnybos teikiamų duomenų. „Mūsų žiniomis, tarnyba teikia duomenis tik apie asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą arba įtrauktus į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą savivaldybėje“, - nurodė ji.

Gyventojų registre, pasak departamento atstovės, nėra duomenų apie faktiškai savivaldybėse gyvenančius asmenis (jei asmens deklaruota gyvenamoji vieta neatitinka faktinės gyvenamosios vietos ar yra nedeklaruota). I. Masiulaitytės-Šukevič teigimu, departamentas gyventojų skaičių nustato pagal metodiką, kuri parengta vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, Jungtinių Tautų Statistikos padalinio rekomendacijomis bei taikant statistinius ir matematinius skaičiavimo metodus. „Pagal metodiką pastarojo (2011 metų) gyventojų surašymo duomenys metų pradžioje kasmet atnaujinami tik statistinius atrankos kriterijus atitinkančiais Gyventojų registro duomenimis apie gimusiuosius, mirusiuosius, deklaravusiuosius gyvenamosios vietos pakeitimą“, - sakė ji.

Padidintų savo įtaką

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis sutiko, kad itin sudėtinga įvertinti, kiek tiksliai žmonių gyvena atitinkamoje savivaldybėje, kiek joje yra laikinai apsistojusiųjų. „Remtis tik Gyventojų registro dokumentais nėra pati geriausia išeitis, bet tai yra pagrįstas būdas“, - tikino jis.

Tačiau jis abejojo, ar pagal šią logiką bus „praskiesta“ Vilniaus rajono taryba, kurioje nebe pirmą kadenciją dominuoja LLRA. „Keturios papildomos vietos yra šansas kitoms partijoms, bet nebūtų keista, jeigu trys iš jų tektų LLRA“, - teigė M. Jastramskis.

Anot Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus politologo Mindaugo Jurkyno, padidėsiantis Vilniaus rajono savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičius tik dar labiau išplės LLRA įtaką vietos valdžioje. „Manau, jog išliks tos pačios rinkimų tendencijos, todėl neabejotina, kad LLRA turės daugiau taryboje narių“, - pažymėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"