TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vilniaus signalus Lenkija vertina kaip daug žadančius

2013 01 11 13:51
Reuters/Scanpix nuotrauka

Pirmuosius signalus iš Vilniaus dėl tautinių mažumų teisių Varšuva vertina kaip daug žadančius, penktadienį pareiškė Lenkijos Senato narys, buvęs gynybos ministras Bogdanas Klichas.

Įtakingas lenkų politikas pabrėžė, kad Varšuva laukia Lietuvos sprendimų dėl švietimo lenkų kalba ir teisės vardus ir pavardes rašyti originalo kalba, naudojant ir nelietuviškus lenkiškus rašmenis. "Pirmieji signalai, pasiekiantys iš Vilniaus, yra daug žadantys, ir svarbu paversti šiuos signalus realybe", - interviu BNS sakė B.Klichas, dalyvaujantis politikos strategų susitikime Trakuose.

"Labai atidžiai sekame pirmuosius jūsų vyriausybės, jūsų ministrų pareiškimus. Manome, kad bus permainų mūsų dvišaliuose santykiuose, kurie pernai nebuvo per geri", - kalbėjo B.Klichas.

Kalbėdamas apie griežtus pareiškimus iš Varšuvos pastaraisiais metais, B.Klichas teigė, kad Lenkija norėjo pabrėžti, jog laukia konkrečių sprendimų. "Lenkijoje laukėme sprendimų dėl vardų (rašymo) ir lenkų švietimo Lietuvoje ilgą laiką. Buvo pasiųstas signalas iš Varšuvos, kad laukiame konkrečių sprendimų", - teigė B.Klichas.

"Apgailestauju, kad pastaraisiais metais mūsų dvišalius santykius ištiko tokia krizė. Esu visiškai įsitikinęs, kad mano šalies saugumas yra susijęs su jūsų šalies saugumu, o mūsų strateginiai interesai sutampa", - teigė politikas.

B.Klichas išskyrė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pareiškimus dėl tautinių mažumų teisių. L.Linkevičius yra sakęs, kad Lietuva "turi elgtis europietšikai" ir gali "pavardžių rašymo klausimus pajudinti iš vietos".

Naujoji Lietuvos Vyriausybė savo programoje pažadėjo "išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus", atsižvelgiant į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.

Ministrų kabinetas taip pat pažadėjo "siekti, kad valstybinis lietuvių kalbos egzaminas nelietuviškų mokyklų abiturientams būtų nukeltas į vėlesnį laiką".

Ragina kartu pirkti karinę techniką

B.Klichas ragina Baltijos šalis kartu su Lenkija pirkti karinę įrangą, taip plėtojant regioninį bendradarbiavimą.

Interviu BNS įtakingas Lenkijos politikas sakė šį klausimą iškėlęs ir ketvirtadienį per susitikimą su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite. "Esu įsitikinęs, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos dalyvavimas bendrose įsigijimų programose būtų vienas iš mus integruojančių faktorių. Jūsų prezidentė į šį klausimą atsakė, kad jūsų biudžetas yra toks, koks yra", - interviu BNS sakė B.Klichas.

"Aš puikiai suprantu, kad jūsų ištekliai įsigyti brangius pajėgumus yra riboti. Tačiau yra daugybė bendrų įsigijimų formų. Todėl aš esu įsitikinęs, kad konsultacijos tarp mūsų vyriausybių šiuo bendrų įsigijimų klausimu turėtų būti vienu iš svarbiausių darbotvarkės klausimų. (...) Aš kalbu apie platų bendrų įsigijimų spektrą pradedant pačia paprasčiausia įranga ir baigiant sudėtingesne. Daug priklauso nuo poreikių ir finansinių resursų", - kalbėjo jis.

Trakuose vykstančiame saugumo politikos strategų susitikime dalyvaujantis B.Klichas taip pat pabrėžė, kad Lenkijos plėtojama priešraketinės gynybos sistema bus NATO sistemos dalis.

"Mes Lenkijoje nusprendėme plėtoti savo nacionalinius priešraketinius pajėgumus. Mes tai darome prisimindami, kad Lisabonos viršūnių susitikimo metu NATO nusprendė pasirinkti Amerikos pasiūlymą kaip NATO pasiūlymą ir dabar nebekalbame apie amerikiečių skydą. Kalbame apie NATO priešraketinę gynybą, taigi galbūt Lenkijai ir nėra būtinybės turėti nuosavus pajėgumus, tačiau mes manome, kad NATO priešraketinę gynybą yra būtina sustiprinti mūsų pačių pajėgumais, kaip kad daro kai kurios Europos šalys, tokios kaip Nyderlandai, Prancūzija ar Vokietija", - dėstė B.Klichas.

Pasak jo,  nors "kai kurie balsai" sako, kad tokius pajėgumus Lenkija vysto, nes esą Varšuvoje trūksta pasitikėjimo NATO priešraketine sistema, tačiau iš tiesų Varšuvoje tai suprantama kaip indėlis į NATO sistemą.

Paklaustas, ar ši priešraketinių pajėgumų plėtojimo programa taip gali būti svarstoma bendrų regioninių įsigijimų kontekste, Lenkijos politikas atsakė: "Tai mūsų nacionalinis projektas ir jis skirtas nacionaliniams pajėgumams".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"